Atvirai savo istoriją sutikęs papasakoti vyras prisipažino, kad jo priklausomybių istorija prasidėjo dar nuo vaikystės: iš pradžių cigaretės, vėliau alkoholis, paskui vyras pradėjo svaigintis marihuana, o taip po truputį jo gyvenime pradėjo atsirasti ir dar stipresni narkotikai.

„Kol vieną dieną dėl narkotinių medžiagų sukeltos psichozės atsidūriau pas psichiatrą. Tuo metu gyvenau užsienyje, gydytojas ten išrašė vaistų. Vėliau sugrįžau į Lietuvą ir toliau vartojau tiek narkotikus, tiek man išrašytus vaistus“, – pasakojo vyras.

Nuo vienų vaistų prie kitų

Vis dėlto lietuvis vieną dieną nusprendė, kad jis nori išsivaduoti nuo priklausomybės narkotikams, todėl pradėjo gydymo procesą su metadonu.

„Po kurio laiko nutraukiau ir metadono vartojimą, bet man pasidarė labai blogai, patekau į ligoninę ir gydytojai išrašė neuroleptikų, kurie man padėjo negrįžti prie narkotikų. Kai pastebėjau, kad mano savijauta pagerėjo, po truputį pradėjau nutraukinėti neuroleptikų vartojimą, bet man tuomet prasidėjo pojūčiai, kurių gyvenime nebuvau patyręs: prasidėjo panikos atakos, širdies permušimai ir baisiausios mintys“, – abstinencijos periodą prisiminė pašnekovas.

Tuomet Algis prisipažino supratęs, kad įklimpo į kitą bėdą – priklausomybę vaistams. Vyro susidariusi situacija netenkino, nes vartodamas vaistus jis jautėsi apatiškas: „Nieko nesinorėjo daryti, tiesiog, kad gyvas esi, nei tau linksma, nei tau liūdna. Manęs toks gyvenimo būdas netenkino“.

Abstinencijos nugalėtas vyras vyras užšoko dar ant kitų vaistų grupės – susiradęs pas gimines benzodiazepinų, pradėjo juos gerti.

Vaistai

„Tačiau savijauta manęs vis vien netenkino: buvau visas išbalęs, galvoje visiška košė ir daug net neatsimenu. Net sunku kažką papasakoti, buvo visiška sumaištis gyvenime“, – toliau savo istoriją tęsė Algis. Vyrui užteko stiprybės ir jėgų atsikratyti šių vaistų. Jis benzodiazepinų negeria jau pusmetį.

„Vis dar jaučiu abstinenciją, bet ji nėra tokia baisi, nes pasirinkau metodą, kur vaistų dozę mažinu po truputi. Buvo nemigos, nerimo, šiokio tokio diskomforto, bet buvo pakenčiama ir man pavyko ištverti“, – prisipažino jis.

Tačiau Algis turi ir baisesnės vaistų vartojimo nutraukimo patirties. Pasak jo, kai jis bandė nutraukti pirmų jo gyvenime vartotų psichotropinių vaistų vartojimą, jis nesuprato, kas pradėjo su juo darytis.

„Nežinojau, kad gali išsivystyti priklausomybė neuroleptikams. Kai nustojau juos vartoti, viskas man ir prasidėjo. Buvo košmaras. Nelabai supratau, kas su manimi darosi. Tai mane ištinka panikos ataka, tai širdis permušinėja. Visą laiką tik blogos mintys galvoje, negalėjau susikoncentruoti į nieką teigiamo. Pramušė visi negatyvūs jausmai, kurių vartodamas vaistus nejaučiau“, – pasakojo vyras.

Algis teigė, kad jo psichologinė būsena buvo tokia sunki, kad jis būtų mieliau pasirinkęs fizinį skausmą nei tai, ką jam teko ištverti bandant nutraukti vaistų vartojimą. Negalėdamas suprasti, kas su juo dedasi, vyras paskambino į psichiatrinę ligoninę ir jam buvo pasiūlyta į ją atsigulti.

„Man vėl paskyrė vaistų ir vėl viskas normalizavosi. Iš pradžių gėriau didelę vaistų dozę, bet dabar po truputį mažinu dozę. Turiu tikslą nustoti juos vartoti iki naujų metų. Suprantu, kad kai kurie žmonės privalo naudoti vaistus, nes to reikalauja jų diagnozė, bet savo atveju jaučiu, kad po truputį mažinant dozę mano būsena stabilizuojasi ir aš galiu gyventi be vaistų. Teko girdėti, kai pradėję vartoti tokius vaistus žmonės meta savo pomėgius, darbą, tampa apatiški, nieko nenori siekti. Manęs toks gyvenimo būdas tikrai netenkina“, – ryžtingai kalbėjo Algis.

Priklausomybę narkotikams įveikęs vyras svarsto, kad, jo nuomone, priklausomybė vaistams lygiai tokia pati, kaip alkoholiui ar narkotikams. Jam pačiam asmeniškai kova su vaistais buvo sudėtingesnė nei bandant atsikratyti priklausomybės vaistams.

Slėptis nuo priklausomybės vaistams lengviau

Palaikymo ir pagalbos vyras sulaukia ir prisijungęs prie anoniminių tabletininkų grupės „Avilys“. Į susitikimus atvyksta ir Violeta (vardas pašnekovės prašymu taip pat pakeistas – red.). Moteris pasakoja, kad dažnu atveju žmogus, turintis priklausomybę vaistams, tai neigia iki paskutinės akimirkos.

„Jau ir specialistai sako, ir artimieji, o tu iki paskutinės minutės neigi, kad esi paveiktas medžiagų, o kaltini viską aplink – kaimynus, valdžią, orą ar darbą. Tačiau ateina laikas, kai susiduri su akivaizdžiomis neigiamomis pasekmėmis: socialinėmis, pasireiškiančiomis bendraujant su aplinkiniais, psichologinėmis, kai atsiranda baimės, nerimas, ar net fizinėmis, kai purtosi kūnas ar prasideda psichozė“, – kada žmogus pradeda ieškoti pagalbos, pasakojo moteris. Violeta sako, kad iš savo patirties patyrė, kad prie vaistų tikrai galima priprasti.

„Pajusti potraukį juos vartoti ir jais keisti savo būseną. O taip gali į tą priklausomybę įklimpti gana giliai, nors iš tiesų vaistai ir turėjo spręsti tavo problemas – nemigą, liūdesį, nerimą, bendravimo sunkumus“, – toliau tęsė pašnekovė. Moteris svarstė, kad priklausomybė vaistams dar labiau apgaulinga nei narkotikams: narkotikai – nelegalūs ir jų ieškodamas žinai, kad tai neteisėta, tačiau vaistai, kaip ir alkoholis, yra parduodami legaliai. „O tada pasidaro labai patogu slėptis nuo savo priklausomybės, nes juk vaistus priskyrė daktaras. Žinoma, yra ligų, kurias turint vaistai būtini ir juos reikia vartoti, tačiau yra ir tokių situacijos, kaip nutiko man, kur išsivystė priklausomybė vaistams“, – kalbėjo Violeta.

Savitarpio pagalbos grupė „Avilys“ veikia jau trečius metus. Ji veikia 12 žingsnių programos principais. „Vienintelė sąlyga – pripažinti, kad priklausomybę turi, ir noras nustoti juos vartoti. Tačiau prieš tai darant reikia pasitarti su gydytoju ar toksikologu, nes vaistai gali būti būtini esant tam tikroms diagnozėms“, – kalbėjo. ji.

Liga, kurią tik galima pristabdyti

Grupės susitikimuose dalyviai dalijasi savo viltimi, patirtimi ir jėgomis, siekdami kartu padėti vieni kitiems.

Priklausomybė – tai išmoktas elgesys ir nevaldomas potraukis. Mes pripažįstame, kad esame bejėgiai, bet turime jėgų susitvarkyti su potraukiais. Žinome, kas mūsų laukia. Priklausomybė – tai progresuojanti, neišgydoma liga, kuri gali būti tik pristabdyta“, – apibūdino Violeta. Tapti laisva nuo vaistų nusprendusi Violeta patyrė ir abstinencijos sunkumus. Kaip pasakojo moteris, pastaroji kiekvienam labai individuali.

„Bet dažniausiai nemalonūs gyvenimo pojūčiai, kuriuos buvo bandoma spręsti vaistų pagalba, abstinencijos metu grįžta su kaupu. Galiu iš savo patirties pasakyti, kad atsiranda labai daug nerimo, nemigos, baimių, psichosomatiniai sutrikimai – dusulys, skausmai. O rimtesnės abstinencijos metu gali atsirasti ir traukulių, psichozė ar haliucinacijos“, – vardijo ji.

Violeta svarstė, kad neretai gyventojai per mažai atsargiai žiūri į psichinę būseną veikiančius vaistus.

„Manau, kad kartais mes pernelyg atsainiai žiūrime į vaistus, tikėdamiesi, kad jie kažką mums išspręs, o nenorime patys pasistengti ar prisiimti atsakomybę už save. Be abejo, yra situacijų, kur vaistai reikalingi ir būtini, bet savo susitikimuose mes būtent kalbame apie narkotinę priklausomybę“, – toliau kalbėjo pašnekovė.

Nepasikliauti daktaru Google

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras pastebėjo, kad Lietuva pasauliniame kontekste, kalbant apie priklausomybę vaistams, niekuo neišsiskiria iš kitų šalių.

„Tai visur auganti problema ir mes nesame išimtis“, – sakė jis.

R. Badaras pastebi, kad kai kurių vaistų grupių apraše pacientai yra informuojami, kad kai kuriems asmenims, naudojant terapines priskirtas dozes, nuo tam tikrų vaistų grupių gali vystytis fizinė priklausomybė. Pasak jo, priklausomybė gali išsivystyti ne visiems, vartojantiems tam tikrus vaistus. Skaičiuojama, kad tai gali paliesti apie 15 proc. pacientų.

Robertas Badaras

„Psichologinė priklausomybė gali išsivystyti ir kitiems vaistams, vis dėlto fizinės priklausomybės rizika pasižymi tam tikros psichotropinių vaistų grupės“, – kalbėjo specialistas.

Pasiteiravus, kada žmogus gali įtarti, kad jau tapo priklausomas nuo vaistų, R. Badaras teigė, kad, jei asmuo jaučia diskomfortą, kai baigiami vartoti vaistai, toliau ieškoma priežasčių tęsti vaistų vartojimą, galima įtarti, kad yra priklausomybė.

Gydytojas kartu pastebėjo, kad turint priklausomybę žmonės dažnai tiesiog keičia vienas medžiagas kitomis, todėl, jei pacientas turėjo poreikį vienai medžiagai, tai jo rizika, kad išsivystys priklausomybė vaistams, didesnė. Toksikologijos centro vadovas akcentavo, kad gyventojams, įtarus, kad jie priklausomi nuo vaistų, nereikėtų imtis savigydos, o kreipti į specialistus.

„Priklausomybė yra liga ir nereikėtų gydytis pačiam arba klausti patarimo daktaro Google ar docento Facebook, o kreiptis į gydytoją, kuris tikai nukreips ten, kur žmogus ras pagalbą“, – patarė pašnekovas.