Ūkio, žinomo visoje šalyje, istorija: lietuvių itin pamėgtas produktas gimė mėginant išgelbėti gausų derlių

Ar galėtumėte patikėti, kad sėkmingas verslas prasidėjo nuo mėginimo išgelbėti per didelį derlių? Būtent tokia yra Vidmanto ir Reginos Kvedarų istorija, kai prieš dvidešimtmetį šeimos ūkyje Aukštaitijoje užderėjo tiek kopūstų, jog nebeišmanė, kur juos dėti, ir nutarė statinaitę daržovių užraugti. Šiandien apie Kvedarų raugintus kopūstus girdėję kone kiekvienas, šiai daržovei prijaučiantis lietuvis ir ūkyje darbuojasi nebe dešimtys, o šimtai žmonių.

Ši vasara derliaus nelepino: kopūstams toks oras – itin nepalankus

Atvykus į kopūstų lauką, akį patraukia kone tobulai lygiomis linijomis susodintos daržovės, o horizonte sunku matyti žaliuojančių lysvių pabaigą:

„Tėvai įkūrė ūkį daugiau nei prieš dvidešimt metų. Pradžia buvo kopūstų auginimas, o po kelių metų kopūstai pradėti ir perdirbinėti. Šiandien mes auginame 400 hektarų daržovių, iš jų kone pusę ploto, beveik 200 hektarų sudaro kopūstai“, – pasakoja Arnas Kvedaras, priimantis mus tėvų ūkyje, kuriame darbuojasi ir pats.

Šiemet kopūstų derlius nebus labai geras dėl vasarą vyravusių sausrų ir kaitros, mat žalialapė daržovė mėgsta visai kitokį klimatą: „Kituose rajonuose situacija buvo galbūt kita, tačiau mūsų rajone praktiškai du mėnesius nelijo. Kopūstai, kurių lauke esame, yra daržovė šaltamėgė, jai karštas klimatas kenksmingas. 25 laipsniai ar dar mažiau yra ta temperatūra, kurią kopūstai mėgsta“, – kalba ūkininkas. Anot jo, stresinės sąlygos kopūstų, mėgstančių drėgną ir vėsią vasarą, derlių pagadins.

Gerų raugintų kopūstų receptas ir produkto patikros: praeina net metalo detektorių

Ūkyje darbuojasi 200 pastovių ir dar keliasdešimt sezoninių darbuotojų: žmogaus prisilietimo reikia ir sodinant, ir nuimant derlių, sandėliuojant, vėliau perdirbant produktus. Šių ūkininkų produkcija puikuojasi ir prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse. Anot A. Kvedaro, bendradarbiavimas su didžiausiu Lietuvos prekybos tinklu tęsiasi jau du dešimtmečius, o per šį laiką sėjamų laukų plotai ženkliai didėjo, o ateityje – dar didesni plėtros planai.

„Mes labai vertiname bendradarbiavimą su Lietuvos ūkininkais. Ilgametė partnerystė leido užtikrinti, kad „Maxima“ pirkėjus aprūpintume kokybišku šviežiu lietuvišku derliumi. Kėdainių rajono laukų dosnumas – seniai niekam Lietuvoje ne naujiena. Iš Kvedarų ūkio atkeliauja bene gausiausias lietuviškų kopūstų derlius, o Kvedarų šeimos rauginti kopūstai vieni paklausiausių ir mėgstamiausių pirkėjų“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

A. Kvedaras pasakoja ir apie dar vieną itin svarbų darbą ūkyje: „Turime komandą žmonių, kurie degustuoja produktus prieš juos pateikiant vartotojui. Darbuotojai atsakingai išragauja raugintus kopūstus ir tik tada jie pasiekia prekystalį“, – kalba ūkininkas.

Recepto, beje, Kvedarai laikosi autentiško: rauginti kopūstai gaminami taip, kaip šeima juos anuomet gaminosi sau, šeimos pietums:

„Gero rauginto kopūsto receptas tikriausiai susideda iš daugelio elementų, tai ir specialiai auginamos perdirbimui skirtos veislės, kurios yra sultingos, kopūstai pasižymi ir kitom geromis skoninėmis savybėmis, yra saldūs. Žinoma, svarbi ir turima ilgametė patirtis bei gera darbuotojų komanda, kurią esame subūrę. Šeimos receptas šiai dienai išlikęs toks pats nuo pradžių.“

Stebime procesą: keletas žmonių deda žalius nuplautus kopūstus į specialų įrenginį, čia daržovės keliauja į tarkavimo mechanizmą. Tada kitas darbuotojas į jau sutarkuotų kopūstų krūvą beria tarkuotas morkas ir kopūstai keliauja toliau, kur vėliau yra sūdomi, maišomi, rauginami, pakuojami.

Viena iš raugintų kopūstų stotelių – metalo detektorius, pro kurį praeina kiekviena raugintų daržovių pakuotė: „Čia patikrinama, ar viso gamybinio proceso metu į produktą nepapuolė metalo ar kitų dalelių“, – kalba A. Kvedaras.

Nauda sveikatai – akivaizdi

Nors kopūstų vartojimas Europoje, anot ūkininko, mažėja, tačiau kai kurie patiekalai iš šios daržovės kaip pastaraisiais metais išgyvena kone populiarumo viršūnę. Vienas tokių produktų – Coleslaw salotos – itin populiarus pagardas prie griliaus patiekalų baruose ir kavinėse.

Visgi, A. Kvedaras grįžta prie pirkėjų daug metų vertinamų raugintų kopūstų, tik dabar pasakoja ne apie skonį, o apie sveikatą: šiame produkte gausu vitaminų ir mikroelementų, o kai kurios, organizmui itin vertingos medžiagos, susidaro būtent raugimo proceso metu.

Ūkininko žodžiams antrina ir dietologas Edvard Grišin, akcentuodamas, jog rauginti kopūstai net buvo įtraukti į 2021 m. supermaisto pirmąjį dešimtuką.

Apie raugintų kopūstų naudą Delfi jau anksčiau pasakojo ir dietistė Indrė Trusovė: paprašyta įvardinti penkis ingredientus salotoms ruošti, už kuriuos organizmas bus labiausiai dėkingas, dietistė pradėjo nuo raugintų kopūstų:

„Juose yra lengviausiai pasisavinamas vitaminas C. Taip pat vitamino B6, kuris puikiai skaldo baltymus, tad rauginti kopūstai ypatingai dera su mėsos patiekalais. Juose rasite ir A, K, U vitaminų, kalio, cinko, geležies bei labai daug gerųjų bakterijų.“