Ragaujam rudens!

Dzūkijoje grybai net padengia žiemos skolas

1996 – aisiais įkurta įmonė pirmiausia vadinosi „Mėlynoji uoga“, tačiau kiek vėliau buvo pervadinta. „Pavadinimą keitėme, nes jis nesisiejo su mūsų pagrindine veikla – grybais“, – sako „Tandemus“ įkūrėjas ir komercijos direktorius Vidmantas Budrikis. Vyras juokiasi, pavadintas „batsiuviu be batų“, mat pats nei grybauja, nei valgo grybus. Vis dėlto, apie grybavimo ir grybų supirkimo tendencijas gali papasakoti iki smulkmenų.

Grybai į „Tandemus“ sandeliusįmonę atkeliauja ne tik iš Dzūkijos miškų, bet ir iš visos Lietuvos ir iš svetur. Itin daug perkama voveraičių - nuo 1000 iki 1500 tonų. Būtent šie grybai, sako V. Budrikis, tinkamoje, +2 – +4 laipsnių, temperatūroje gali išlikti šviežios porą savaičių ar dar ilgiau, tad jų gabenimas iš kitos šalies nekenkia nei voveraitės išvaizdai, nei skoniui. Lietuvoje atrūšiuotus grybus valgo ne tik tautiečiai: paruošti jie keliauja į Vokietiją, Šveicariją, Austriją, Italiją, Prancūziją, net Ispaniją.

Teiraujamės, kodėl egzistuoja legenda, jog Dzūkija – tikrų tikriausia grybų karalystė. „Tai matyt likę nuo senų laikų. Anksčiau, jei pasirodė voveraitės, tai kaimuose lieka tušti namai, nes visi eina į mišką –- tiek vaikas, tiek suaugęs. Žmonės prisigrybauja, tada gali vaikus apipirkti mokyklai drabužių ar ko kito“, – sako Vincas Martusevičius, „Tandemus“ perdirbimo padalinio vadovas.

Anot pašnekovo, grybavimas Dzūkijoje buvo ir tebėra būdas prisidurti – žmonės žiemą nemoka už šildymą, tada vasarą prisigrybauja ir atiduoda skolas. Kiti po darbo lekia į mišką, renka grybus ir taip gauna papildomų pajamų.

Rūšiavimo procesas reikalaja miklumo, o sudžiovinus lieka tik dešimtadalis svorio

Užkietėję grybautojai, sako pašnekovas, žino ir vietas Varėnoje, į kurias reikia eiti, ir laiką, kada tai palankiausia daryti. Tiesa, rugsėjo pradžios orai žada grybų sezoną šiek tiek pratęsti: „Grybams reikalingas drėgnas oras ir nešaltos naktys. Ši naktis buvo šilta ir vakar nulijo, tad yra tikimybė, kad grybų banga vėl užeis“, – pasakoja V. Martusevičius.

Vienos voveraitės iš įmonės iškeliauja šviežios, kitos – sūdytos, džiovintos ar užšaldytos, tačiau kad ir kokios jos pasiektų pirkėjus – pirmiausia turi būti kruopščiai atrūšiuotos, o čia jau darbuojasi itin miklių rankų savininkės: vidutiniškai per dieną viena darbuotoja atrūšiuoja apie 100 kg. grybų. Kartais rūšiuojama tik į tinkamus ir netinkamus valgymui grybus, o kai kada, pagal kliento užsakymą, atranka būna dar griežtesnė - pagal grybo stogelio plotį.

Čia išrūšiuotos voveraitės pasiekia ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių prekybos centro lentynas: „Su šiuo prekybos tinklu bendradarbiaujame apie dešimtmetį. Tiekiame ne tik voveraites, bet ir rabarbarus beiir spanguoles“, – sako V. Martusevičius, ir prasitaria, kad ateityje šiose parduotuvėse gali atsirasti ir daugiau grybų mylėtojus džiuginančių naujienų.

Šiandien miške surinktos voveraitės prekystalį pasiekia jau kitą dieną: „Šiandien nupirkom, iš karto padavėm į salę, išsirūšiavome, sutvarkėme, kitą rytą jau sukrauname“, – apie procesą pasakoja V. Martusevičius.

Šįmet vos pasirodęs pirmasis voveraičių derlius netruko atsirasti „Maximos“ parduotuvėse. Grybų surinkėjai žada, kad šį rudenį dėl grybų trūkumo prekybos centruose taip pat neteks nerimauti. „Maxima“ parduotuvių klientams nepritrūks.

Voveraitės, anot perdirbimo padalinio vadovo – ne tik ilgai šaldytuve galintys stovėti grybai, bet ir retai kirmijantys, o taip pat juose gausu mikroelementų. Netobulos išvaizdos grybai dažniausiai keliauja džiovinimui ar sūdymui. Įmonės atstovas sako, jog prieš džiovinant grybus, reikėtų ne juos plauti, o atsargiai nuvalyti. Iš 10 kg. voveraičių po džiovinimo proceso lieka vos vienas kilogramas.

Supirkimo kainos: kada grybavimas neša didžiausią finansinę naudą?

Tuo tarpu švieži baravykai perkami tik Lietuvoje, mat transportuojant šiuos grybus, jie imtų greit minkštėti ir vartotojo jau nebepasiektų tinkamos formos. Iš svetur baravykai gali būti atvežti tik šaldyti ar džiovinti.

Norint, kad baravykas išsilaikytų bent penketą dienų šviežias, reikia jį perpjauti ir įsitikinti, jog nėra nė menkiausios kirmijimo pradžios, antraip grybas akimirksniu taps nebevalgomas. Pirmos rūšies baravykas, sako V. Martusevičius, turi išskirtinį bruožą – kepurėlės apačia turi būti balta. Kai ši grybo dalis ima keisti spalvą – jis tampa nebe aukščiausios klasės.

Kiek laiko galima valgyti nusipirktus perdirbtus grybus? Šaldyti minus -18 laipsnių temperatūroje grybai, kalba V. Budrikis, gali būti naudojami net dvejus metus. Tinkamai paruošti ir įpakuoti sūdyti grybai geri išlieka taip pat itin ilgą laiką.

Ar apsimoka Lietuvoje grybauti? Grybų supirkimo kainos, anot V. Martusevičiaus, gali kisti net keletą kartų per dieną: tai priklauso nuo grybų gausos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kaina taip pat mažesnė po lietingų orų, mat šlapi grybai sveria daugiau ir yra sunkiau realizuojami.

Štai liepą, kai voveraičių derlius dėl užklupusių kaitrų buvo mažas, kainos, pasak komercijos direktoriaus, buvo kone rekordinės – apie 10 Eur už kilogramą, tuo tarpu rugsėjį kilogramo voveraičių kaina – perpus mažesnė. Pasak įmonės atstovų, supirkimo kainos dažniausiai pasiekia lubas sezono pradžioje ir jo gale.