Linų sėmenų aliejus – turtingiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis

Linų laukai ūkininkui Bronislavui Vošteriui buvo artimi nuo pat vaikystės – tėvas linus augino, o motina buvo verpėja. Tapęs agronomu, jis taip pat ėmėsi linų sodinimo ir auginimo, tačiau ilgainiui be linų ūkininkas ėmėsi ekologiškų spelta kviečių, rugių, miežių, avižų, žirnių, kmynų, rapsų auginimo.

Šiandien 150 hektarų dirbamos žemės prižiūrintis ūkininkas daugiausiai dėmesio skiria tam, kad derlius taptų sveiko maisto produktais. Vienas iš ūkininko pasididžiavimų – šalto spaudimo linų sėmenų aliejus, kurio gamyba jis užsiima jau daugiau nei 20 metų.

„Kai užsidarė pluoštinių linų fabrikai, pradėjome auginti sėmeninius linus, iš kurių spaudžiam aliejų. Jis ypatingas tuo, kad turi labai daug linoleno rūgšties – kitaip sakant, omega-3 riebalų rūgšties. Nė vienas augalas neturi jos tiek, kiek linų sėmenys. Aliejuje jos net du kartus daugiau, nei žuvų taukuose“, – pabrėžia B. Vošteris.

Bronislavas Liubomiras Vošteris Bronislavas Liubomiras Vošteris. Šaltinis: Autoriaus archyvas


Omega-3 riebalų rūgštimi turtingas linų sėmenų aliejus ypač naudingas turintiems virškinimo trakto susirgimų, kraujagyslių ir širdies ligų. Šiandien ūkininkas nė dienos nepamiršta suvalgyti porą šaukštų linų sėmenų aliejaus – dėl sveikatos. O apie šalto spaudimo linų sėmenų aliejaus naudą žmogaus organizmui ūkininkas gali kalbėti ir kalbėti, mat tuo domisi jau daugybę metų.

Pirmiausia svarbu paminėti, kad žmogaus organizmui reikalingos polinesočiosios riebalų rūgštys skirstomos į omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis. Kadangi pats žmogaus organizmas jų nepasigamina, turime jomis apsirūpinti su maistu.

Abi šios rūgštys mums reikalingos, tačiau šiuolaikiniai mitybos įpročiai nulėmė didelį jų disbalansą – nors turėtume šių rūgščių gauti daugmaž po lygiai, tyrimai rodo, kad omega-6 rūgščių gauname net apie 20 kartų daugiau, nei omega-3. B. Vošteris paaiškina, kuo tai pavojinga.

„Mūsų organizmas dabar gauna labai daug omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, nes maiste pradėta naudoti daugiau sojų, kukurūzų, saulėgrąžų, palmių aliejaus. Per didelis omega-6 riebalų rūgščių kiekis organizme sukelia uždegiminius procesus, dėl kurių atsiranda įvairios ligos. Todėl svarbu gauti pakankamai omega-3 riebalų rūgščių, nes jos tuos uždegiminius procesus neutralizuoja“, – aiškina B. Vošteris.

Linų sėmenų aliejus Linų sėmenų aliejus. Šaltinis: Shutterstock


Linų sėmenų aliejus praverčia ne tik norintiems palaikyti gerą sveikatą, bet ir siekiantiems numesti svorio. „Suvalgius sėmenų aliejaus, pasitepa visas mūsų žarnynas. Todėl nesinori daugiau valgyti, jaučiamas sotumo jausmas“, – sako ūkininkas.

Kanapių sėklų aliejus – naudingiausia, ką gali duoti pluoštinės kanapės

Vos sužinojęs, kad 2014 metais šalyje bus leidžiama auginti pluoštines kanapes, ūkininkas Kęstutis Zinkevičius pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus. Viskas prasidėjo nuo vieno hektaro, kuriame ūkininkas norėjo „pasižiūrėti, kas tai per augalas“. Ir štai, 2015 metais pluoštinės kanapės aprėpė 10 hektarų plotą, o dar kitais metais – jau visus 30 hektarų.

Ūkininkas prisimena, kad 2014 metais į jo idėją daug kas žiūrėjo su šypsena, nes pluoštinė kanapė dėl panašios išvaizdos daugelio buvo painiojama su narkotine kanape. „Kai dalyvaudavome mugėse, klausinėdavo, ar turime parūkyti. Tačiau pluoštinės kanapės juk niekaip neparūkysi – ji nekaupia svaiginančiųjų medžiagų. Šiandien maistinės kanapės žinomumas didesnis“, – pastebi jis.

K. Zinkevičiaus susižavėjimas pluoštinėmis kanapėmis kilo pastebėjus, kad augalo nauda pasireiškia labai įvairiose srityse – ne tik maisto produktų gamyboje, bet ir tekstilėje, statybose. Būtent tai ir lėmė ūkininko sprendimą imtis pluoštinių kanapių.

Pluoštinės kanapės Pluoštinės kanapės. Šaltinis: Autoriaus archyvas


„Pirmiausia pradėjome spausti ekologišką kanapių sėklų aliejų, nes tai yra pats naudingiausias produktas, kokį tik galima išgauti iš pluoštinių kanapių. Jame gausu vitaminų, mikroelementų, omega rūgščių, o šalto spaudimo metu visos naudingos savybės yra sėkmingai išlaikomos“, – sako ūkininkas.

Jis perspėja, kad šalto spaudimo aliejus kepimui netinkamas, mat bekepant vitaminai prarandami, todėl geriausia tokį aliejų vartoti kaip žuvų taukus – po 1-2 šauktus per dieną. Taip pat aliejumi gali būti gardinamos salotos, košės, rauginti kopūstai.

K. Zinkevičiaus ūkyje pluoštinės kanapės virsta ne tik kanapių sėklų aliejumi, bet ir gausybe kitų produktų. Tarp jų – kanapių užkandėlės, batonėliai, riešutų kremas su kanapių baltymais, miltai, lukštentos kanapių sėklos, kanapių lapų ir žiedynų arbata.

„Kanapių lapų arbata savo skoninėmis savybėmis primena žaliąją arbatą, yra žalsvos spalvos. Kiek žinomesnė yra žiedyno arbata, pasižyminti raminančiu poveikiu ir padedanti lengviau miegoti. Kitose šalyse iš žiedyno gaminami vaistai, maisto papildai, nes žieduose kaupiasi daug veikliųjų medžiagų“, – pasakoja K. Zinkevičius.

Sumuštinis Sumuštinis. Šaltinis: Autoriaus archyvas


Iš kanapių sėklų ne tik spaudžiamas aliejus – jos taip pat tinkamos vartoti ir lukštentos. Lukštentus kanapių sėklų branduolius galima berti į salotas, košes, jomis paskaninti sumuštinius, o jų naudingos savybės panašios, kaip ir aliejaus.

Šiandien ūkininkas augina pluoštines kanapes arbatai, o kitiems produktams kanapių sėklas augina kartu su kitais ekologiniais ūkiais. „Spaudžiame aliejų ir visa kita darome patys – ir arbatą džioviname, ir miltus gaminame. Tokių ūkių Lietuvoje yra vienetai“, – pažymi jis.

Skrandžio problemas sprendžia ekologišku obuolių actu

Ūkininkas Rimantas Radimonas neslepia, kad agronomo specialybę Žemės ūkio akademijoje įgijo suviliotas gamtos. Visą gyvenimą nesiskiriantis su gamta ir sportu, sveikos gyvensenos dėsniais jis vadovaujasi ir žemės ūkyje.

„Su amžiumi atsirado pas mane problemėlių, skrandžio veikla pradėjo strigti. Iš pradžių pasireiškė refliuksas, todėl pradėjau domėtis liaudies medicina ir atradau obuolių actą. Nusprendžiau jo pasigaminti pats, pavartojau, ir žiūriu, kad refliuksas puikiausiai susitvarkė, pagerėjo medžiagų įsisavinimas ir atsistatė raumenų masė“, – pasakoja R. Radimonas.

Įsitikinęs obuolių acto teikiama nauda, ūkininkas nusprendė savo gamintu produktu pasidalinti ir su kitais. Taip jis pradėjo domėtis ekologiniu ūkininkavimu, o netrukus jo gamintas ekologiškas obuolių actas buvo vertinamas ne tik draugų, bet ir platesnėje rinkoje.

„Dietistai dažnai pabrėžia, kad žmogui reikia daugiau statybinės medžiagos – baltymų, tačiau vyresni žmonės jų tiesiog neįsisavina, nes ilgainiui skrandžio rūgštingumas ir medžiagų įsisavinimas mažėja. To pasekmė – prarandama raumenų masė, elastingumas. Obuolių actas padeda tai spręsti“, – sako ūkininkas.

Rimanto Radimono obuolių actas Rimanto Radimono obuolių actas.


Tarp besiskundžiančių skrandžio problemomis, stiklinė šilto vandens su šaukštu acto ryte – plačiai žinomas natūralus sprendimas. R. Radimonas teigia pastebėjęs, kad toks gėrimas padeda palengvinti ir sunkumo jausmą persivalgius.

Tiesa, ne kiekvieną actą galime vadinti ekologišku – tokį vardą pelno tik sveikesnėmis sąlygomis išgaunami produktai. R. Radimonas paaiškina, kokiais ekologijos principais vadovaujasi savo ekologiniame ūkyje.

Obelys, iš kurių gaminu actą, auga pas mane miške, o prie jų augimo niekas nesikiša – kaip jos nori, taip jos auga, jokių genėjimų ir cheminių medžiagų naudojimo. Toks obuolys visai kitoks, nei augantis nualintoje dirbamų laukų dirvoje, iš kurios nuolat imamas derlius. Pramoninio obuolio maistinė vertė stipriai nukritusi, ir mokslininkai skaičiuoja, kad šiandien reikia suvalgyti maždaug 50 tokių obuolių, kad iš jų gautume tiek naudos, kiek anksčiau teikdavo vienas obuolys“, – lygina ūkininkas.

R. Radimonas skaičiuoja, kad ekologiškam obuolių actui pagaminti kartais neužtenka net pusės metų, gamyba gali užsitęsti ir iki 8 mėnesių.

„Obuoliai iš pradžių susmulkinami, užraugiami. Parūgus apie porą savaičių, iš jų išspaudžiamos sultys, o tuomet jie paliekami natūraliai rūgti dar mažiausiai apie pusę metų. Viskas vyksta natūraliai, namų sąlygomis – jokių papildomų cheminių medžiagų ar bakterijų“, – pasakoja ūkininkas.