„Spragtukas“ kompiuterio ekrane, eglutė tiesiai į namus, dovanos iš paštomato ir maisto meniu, kurį dėlioji bei „krauni“ į krepšelį mobilioje programėlėje. Kaip daugelis jau pajuokauja: būna geresni, būna blogesni metai ir būna 2020 m. Realybė visai kitokia, tad ir šventės bus kitokios. Pirmiausia – ne vienam tai bus pirmosios Kūčios ir Kalėdos, kai vaišių stalą ruoš ne mama, o teks patiems pasiraitoti rankoves. Kai kuriems – tai ir galimybė atrasti, prisiminti, kas būna ant to tradicinio šventinio stalo?

Nors tradicijos keičiasi, kiekviena šeima atranda savų būdų šventėms įprasminti, visgi Kūčios yra tas vakaras, kuriame susipina ir puikiai dera mūsų senoji pagonių kultūra, krikščionybė, senolių tradicijos bei receptai (neretai atsiradę iš nepritekliaus ar žemės ūkio diktuojamų tendencijų) ir nūdienos galimybės, kai visko išties daug, pasirinkimas itin platus. Sakoma, kad ant Kūčių stalo turėtų būti dvylika patiekalų. Kodėl? Pirmiausia – tie patiekalai atspindi metų cikliškumą arba, kitaip tariant, visus metų mėnesius. Kai kas 12 patiekalų sieja su 12 apaštalų.

Net ir jaunoji karta žino ir kitą svarbią Kūčių tradiciją – pasninkas. Lėkštėse neturėtume išvysti mėsos ir pieno produktų. Kitaip tariant, toji diena labai artima šiuolaikinei veganiškai mitybai. Dominuoja – daržovės, vaisiai (tie švieži, tiek džiovinti), grybai (virti, džiovinti, marinuoti) ir, aišku, žuvis. Dažnam lietuviui Kūčių stalo karalienė yra silkė. Visgi, sakoma, kad ši žuvis atsirado ne dėl savo ypatingo skonio, o dėl to, jog kažkada buvo vienintelis įperkamas variantas mažiau pasiturinčioms šeimoms.

Planuojantiems Kūčių meniu: šiuos patiekalus daugelis lietuvių įpratę matyti ant šventinio stalo
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dar išlieka gyva tradicija po Kūčių vakarienės palikti lėkštelę mirusiems artimiesiems. Daugelis tiki, kad Kūčių naktis yra apgaubta magiška skraiste, o tąnakt grįžusios vėlės, pamačiusios paliktas lėkštes, jausis laukiamos ir prisimenamos. Tai savotiškas būdas pagerbti, prisiminti artimuosius, kurių jau nebėra kartu prie stalo.

Taigi, be kokių patiekalų daugelis mūsų neįsivaizduoja ar sunkiai įsivaizduoja šventinį Kūčių stalą?

Kalėdaičiai

Liaudiškai dar vadinami „plotkelėmis“. Tai simbolinė duonelė, per kurią, sakoma, kad į mūsų namus ateina Dievo dvasia. Daugeliui tai šeimos artumo, bendrystės simbolis, be kurio ir šiuolaikinė karta neįsivaizduoja Kūčių vakaro. Tiesa, kaip kalėdaičiai laužomi, dalinami ir valgomi – neretai skiriasi nuo kiekvienos šeimos įpročių.

Aguonų pienas su kūčiukais
© Shutterstock
Aguonų pienas su kūčiukais

Kūčiukai

Juos tradiciškai reikėtų gaminti be pieno ar sviesto bei kiaušinių. Paprastai jie gaminami iš miltų, cukraus, druskos, mielių, aliejaus, aguonų ir vandens.

Kūčia

Galbūt, kai kam jau ir mažiau girdėtas patiekalas, tačiau esama Lietuvos regionų, kur tai vis dar itin mėgstamas ir vertinamas patiekalas. Kūčia gaminama iš virtų javų grūdų (miežių, rugių, avižų), sumaišytų su medumi ir pasaldintu vandeniu.

Būna ir saldesnis Kūčios variantas. Jis gaminamas iš daigintų kviečių, džiovintų vaisių, aguonų, riešutų ir medaus. Aguonos reikia užpilti virintu vandeniu, nukošti, dėti džiovintus vaisius, riešutus ir daigintus kviečius, masę pagardinti medumi.

Aguonpienis

Jokio pieno čia tikrai nėra, o patiekalas pagaminamas itin greitai. Tereikės aguonų, vandens ir cukraus. Į jį daugelis mėgsta berti kūčiukus, palaukti, kol jie suminkštės, ir tuomet valgo.

Spanguolių kisielius arba džiovintų vaisių kompotas

Skaičiuodami Kūčių patiekalus ant stalo, nepamirškite ir tradicinių gėrimų – kisieliaus ar kompoto. Kisieliui reikės šviežių arba šaldytų spanguolių, krakmolo, vandens, cukraus. Kisieliui – džiovintų vaisių, vandens, cukraus. Kiti, atsimenantys itin senas Kūčių tradicijas, gamina avižų kisielių.

Planuojantiems Kūčių meniu: šiuos patiekalus daugelis lietuvių įpratę matyti ant šventinio stalo

Riešutai, džiovintos uogos

Jie puikiai tiks kaip pagardas daugeliui patiekalų, tačiau gali būti ir kaip atskiras patiekalas. Riešutai ir džiovinti vaisiai (obuoliai, kriaušės, spanguolės) nuo seno buvo laikomi nepamainomu Kūčių gardumynu, desertu. Jie nuo senų laikų simbolizavo sėkmę, sveikatą ir derlingus metus. Senosios tradicijos lėmė, kad riešutai – puiki dovana artimam, o taip pat – natūrali eglutės puošmena.

Jos didenybė silkė ir skirtingos jos formos

Silkė ant Kūčių stalo karaliauja įvairiausiomis formomis ir su pačiais skirtingiausiais pagardais. Jei jums ši žuvis patinka, nebus sudėtinga planuoti meniu, nes užteks pasigaminti kelis skirtingus pagardus. O jų pasirinkimas labai platus ir priklauso nuo jūsų fantazijos, išradingumo bei tradicijų. Vieni populiariausių: smulkintų riešutų ir aliejaus; keptų morkų, svogūnų ir razinų; grybų; karamelizuotų svogūnų ir džiovintų vaisių ir t.t.

Silkė su spanguolėmis ir obuoliais
Silkė su spanguolėmis ir obuoliais

Žuvis

Tai patiekalas, kuris idealiai tinka ir kaip šaltas, ir kaip karštas. Pasirinkimai taip pat patys įvairiausi: nuo lydekos ar skumbrės iki šiandien įprastos ir mėgstamos lašišos, dorados, šamo ir t.t.

Žuvis šventiniam stalui
© Shutterstock
Žuvis šventiniam stalui

Virtinukai su grybais, aguonomis ar kitais įdarais

Virtinukai, kurie gaminami taip pat be pieno produktų ir kiaušinių bei įdaryti gana neįprastais įdarais – taip pat daugelyje Lietuvos regionų itin mėgstamas Kūčių patiekalas. Daugelis prisipažins, kad virtinukus su grybais, matyt, tik ir valgo vieną kartą metuose. Įdaryti galite virtais, džiovintais grybais bei kepintu svogūnu. Tie, kas nemėgsta grybų, gali rinktis aguonas, o tai irgi labai atliepia Kūčių tradicijas. Nepamirškite, kad ir padažas turi būti ne pieniškas, o atitinkantis gavėnios meniu – pavyzdžiui, aliejus, su pakepintais svogūnais.


Burokėliai

Kiekviena šeima, matyt, turi savo firminį patiekalą, kuriame panaudoja burokėlius. Visgi, daugelis juos mėgsta kaip pagardus arba kaip mišrainės ingredientą. Dažniausiai į draugiją virtiems ar keptiems burokėliams atkeliauja pupelės, raugintas agurkas, džiovinti obuoliai ir aliejus ar balzaminis actas.

Karšti barščiai su „ausytėmis“

Tai tradicinė burokėlių sriuba, kuri gardinama (neapsigaukite) ne mėsingomis kiaulių ausytėmis, o virtinukus primenančiomis miltingomis „ausytėmis“, kurių įdaras – grybai.

Tai tik keletas patiekalų, kuriuos dar ir šiai dienai galime išvysti ant lietuvių Kūčių stalo. Daugelis tikrai turi ir savo šeimos tradicijų bei patiekalų, kuriuos kasmet gamina. Visai natūralu ir tai, kad, keičiantis laikams, prigyja ir nauji patiekalai. Svarbu nepamiršti, kad maistas, jo gaminimas – tai tik būdas bendrystei, laikui kartu ir magiškam Kalėdinės dienos laukimui. Na, o šiais metais ne mažiau svarbu ir atsakingai iš anksto planuoti tą meniu, nešvaistyti maisto bei nelakstyti po parduotuves dėl pritrūkto ingrediento.


Specialus projektas „Praktiška“
komentarai