Kaip aš ieškojau vyro Tinderyje: visada patariu nesusidėti su alfonsais, bet šį kartą užkibau pati

Pirmas įspūdis kartais apgauna, o kartais priverčia patikėti, kad turi magiškų galių ir per akimirką gebi perprasti kitą žmogų. Kai kas sako, kad įsimylėjimui užtenka dviejų minučių. Aš iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai galioja ir atvirkštiniam variantui – norint suprasti, kad žmogus tau netinka irgi užtenka vos kelių minučių. Nuojauta retai kada apgauna. Bet daugelis iš mūsų tiek yra ją užspaudęs, kad dažnai į ją neįsiklauso. Klausiame proto, vertiname, sveriame, susirašome visus pliusus ir minusus, sudėliojame į lentynėles ir padarome išvadą – verta ar neverta. Bet čia ne apie mane. Aš nesu tas racionalusis evoliucijos variantas. Aš savo nuojauta pasitikiu, pasitikėjau ir šį kartą, bet netikėtai pasidaviau nepažįstamojo kerams.

Jei manote, kad visi princai, kurie pasiruošę užkariauti mylimosios širdį, išnyko it dinozaurai, tai turiu jus nuvilti. Išnyko ne visi, dalis jų, matyt, vaikšto ten, kur manęs nėra, kitai daliai toks metodas tapo puikiu planu, kaip pasinaudoti merginomis. Aš papasakosiu istoriją apie pastarąjį variantą. Karolis pasiūlė susitikti mieste, aš daug nesvarstydama sutikau. Tą vakarą norėjau linksmintis, atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. Buvau sutarusi su drauge eiti į koncertą, po kurio patraukėme į barą. Ten prie mūsų prisijungė ir Karolis. Tiesa, jis irgi buvo ne vienas. Jis ten su kompanija šventė bernvakarį. Mes pasikalbėjome, persimetėme keliais žodžiais, bet man jis iškart nepatiko. Kuo? Pati logiškai negalėčiau paaiškinti. Gražus? Gražus. Komunikabilus? Taip. Linksmas? Taip. Bet gal nuojauta, gal pasąmonė (vadinkite tai kaip norite) man sakė, kad šis žmogus – ne man, kad nieko nebus. Mūsų su Karoliu pokalbis netrukus išsisėmė ir kiekvienas patraukėme prie savos kompanijos.