Pirmasis apie tokį fenomeną, kaip „vertybių revizija“ jau V amžiuje prabilo tūlas šventasis Augustinas. Skaitinėjo jis sau Bibliją, pasiekė tą vietą, kur šventasis protėvis Lotas ištvirkavo su savo dukterimis ir pagrįstai susimąstė: „po velnių, ką yra?“ To priežastis buvo ta, kad senovės Romoje, kurioje gyveno šv. Augustinas, incestas buvo laikomas labai jau nepadoriu dalyku. Kaip ir girtavimas, kurio, nors ir klestinčio, dorovingi ir garbingi piliečiai visai nepalaikė. Ir išvis, kokio tik Biblijos herojaus nepaimsi – beveik visi ištisiniai žudikai, melagiai ir sukčiai.
„Kodėl taip?“ – rypavo savo „Išpažintyje“ šv. Augustinas, – „kodėl mūsų protėviai elgėsi kaip kaulės, o mes dabar juos gerbiame ir garbiname?“ Juoba kad ir jų elgesys neužsitraukdavo Dievo rūstybės, kurios kitiems Jis visai negailėjo, plačiai mostais sėdamas ligas, rupūžes iš dangaus, žaibus ir kitas savo nepasitenkinimo išraiškas.
