Tarpukario Kaunas per Kalėdas nenusileido šioms dienoms: kalėdiniai miesto kurjeriai ir prie visko kimbančios „moterys ventiliatoriai“

Viename prieškalėdiniame praėjusio amžiaus 4 dešimtmečio savaitraštyje su šypsena buvo rašoma: „Kalėdų šventimas eiliniam piliečiui susideda iš šių elementų: žmonos aprengimas, eglutė vaikams, kepta žąsis su geru išgėrimu ir vaišėmis svečiams“. (Sekmadienis, 1935 12 22, p. 2) Prabėgo arti šimto metų, tačiau, ar ši Kalėdų formulė labai pakito, ar tikrai ji nebetinka ir šiems laikams?

Mirtina kova už frizūrą

Pradėkime nuo „žmonos aprengimo“. Ir dabar prieš šventes kyla noras pasitempti, pasipuošti pačiam ar papuošti namus. Visa tai vėju įsuka į prieškalėdinį šurmulį pilnuose prekybos centruose, grožio salonuose, rūbų parduotuvėse. Atrodo, jog šimtmetis mažai ką ir bepakeitė (gal tik šiemet karantinės Kalėdos bus ramesnės?). Ir tarpukariu (1918–1940 m.) šiuo laikotarpiu lengvai nuo streso apkvaitusių Kauno damų bei jas lydinčių džentelmenų prieššventinės kelionės taip pat baigdavosi kirpyklose ir rūbų bei galanterijos krautuvėse.