Istorijos skeveldros
Straipsniai:

Istorijos skeveldros

Istorijos skeveldros

Pirmasis Lietuvos karo lėktuvo skrydis ir savotiški istoriniai niuansai

Nors kada įvyko pirmas naujai gimstančios Lietuvos karo aviacijos skrydis žinoma, tačiau jis turi savotiškų istorinių niuansų. Įdomu ir tai, kad įguloje buvo ne tik lietuviai.

Pradėkime nuo pirmojo karo lėktuvo. Juo tapo dvivietis žvalgybos lėktuvas Sopwith 1 1/2 Strutter, kurį mūsiškiai kaip karo grobį 1919 m. vasario 5 d. prie Jiezno atėmė iš bolševikų. Tačiau jam nebuvo lemta tapti tikruoju mūsų karo aviacijos pradininku. Kaip rašo bernardinai.lt, persispausdinę žurnalo „Sparnai“ straipsnį, pirmojo lėktuvo, kuris atliko kovinį skrydį, titulas atiteko vokiškam LVG C VI, paprastai vadinamam „elfoge“.

Aštuonis tokius aparatus kaip atsargines detales naujai besikurianti valstybė pirko iš Vokietijos ir juos sugebėjo, tiesiogine to žodžio prasme, pakelti į orą. Kaip rašoma knygoje „Aviacijos istorija“, savų specialistų nebuvo ir mūsų kariuomenės vadovybė ryžosi samdyti vokiečius, juo labiau, kad jie buvo tame pačiame Kauno aerodrome, kuriame kūrėsi Lietuvos aviacija, – vokiečių aviacijos būryje F.A.425. Būriui iki 1919 m. gegužės 3 d. vadovavo kapitonas Griokelis (Gröckel), o vėliau kapitonas Diorfl eris (Dörffl er). Todėl vasario 24 d. pasamdyti 5 vokiečiai lakūnai, 1 žvalgas ir 5 motoristai (mechanikai).

1919 m. kovo 3 d. lakūnas vokietis Fricas Šulcas ir oro žvalgas Konstantinas Fugalevičius su lėktuvu LVG C VI pakilo į pirmąjį kovinį skrydį maršrutu Kaunas–Kaišiadorys–Vilnius– Kaunas. Užduotis nufotografuoti geležinkelio stotis, Vilniaus miestą ir mėtyti atsišaukimus.

Apie K. Fugelevičių, kuris tuo metu buvo vienintelis lietuvis aviacijos specialistas, reikia pakalbėti atskirai. Kaip rašo plienosparnai.lt, Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. K. Fugalevičius buvo pašauktas į caro armiją. Baigęs aviacijos mokyklą, tarnavo viename Rusijos karinių oro pajėgų dalinyje ir fronte skraidė kaip oro žvalgas. Vokiečiams artėjant prie Kauno, 1915 m. Fugalevičių šeima — tėvai ir trys dukros — evakavosi, o 1919-aisiais grįžo.

Lėktuvas Lėktuvas. Šaltinis: Organizacijos archyvas

Po revoliucijos, bėgdamas nuo Rusijoje valdžią užgrobusių bolševikų, K. Fugelevičius atsidūrė Irane (Persijoje). Ten tarnavo šacho pilotu. Tačiau tai tiesa ar legenda jau niekas nepatvirtins.

Pirmojo skrydžio ataskaitoje K. Fugalevičius rašė: „Skridimo aukštis – 2 500 metrų, laikas – 2 valandos. Kauno–Vilniaus geležinkelio ruože jokio judėjimo nepastebėta. Trijose plokštelėse nufotografuotos Kaišiadorių ir Vilniaus stotys bei Vilniaus miestas. Vilniuje iš 900 metrų aukščio išmėtyta 1,5 pūdo atsišaukimų. Vilnius daro išmirusio miesto įspūdį: gatvėse ir šaligatviuose eismo beveik nėra.

Pastaba: dėl rankos sužeidimo ir didelio kraujo nutekėjimo teko priverstinai leistis prie Panevėžio. Tada buvome maždaug 25 žmonių kavaleristų grupės apšaudyti. Nusileidę iš kaimyninio kaimo gyventojų sužinojome, kad šis rajonas ryte užimtas 30 asmenų bolševikų grupės; dėl šios priežasties buvome priversti tuojau pat grįžti į Kauną. Šautuvo kulka peršautas benzino bakas ir plieninis vamzdelis kabinoje. Leidžiantis Panevėžyje sprogo (rato) kamera“

Ataskaita parašyta rusiškai.

Deja, bet abiejų pilotų likimai susiklostė tragiškai. K. Fugalevičius šio skrydžio metu buvo sužeistas, ilgai gydėsi ir turėjo palikti tarnybą. 1919 m. nusišovė. Jam buvo tik 26 metai.

Dar trumpesnis buvo vokiečio piloto gyvenimo ir tarnybos kelias. 1919 rugsėjo 28 d. Aleksoto oro uoste, per pratybas, jo lėktuvas sudužo ir lakūnas žuvo.

Tiesa, karo aviacijos diena ne kovo 3, bet kovo 12-oji. Tą dieną, 1919 metais, Aviacijos kuopa buvo išskirta iš Elektroninio bataliono ir pavadinta Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną Aviacijos dalies viršininkas išleido įsakymą Nr.1.

Autorius feisbuke.

×