Budelis, kurio sukurta metodika sovietams leido sunaikinti lietuvių ir ukrainiečių partizanus

Rusijos glūdumoje ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje bolševikai jau buvo nugalėję, milžiniškos pilietinio karo skerdynės trumpam aprimusios (Didžiojo teroro banga – dar ateityje), o visų kariaujančių pusių išplėštas kaimas po truputį kėlėsi ant kojų.

Vargu ar kas tada galėjo nuspėti, kad kelią ten pradėjęs žmogus po kelių dešimtmečių krauju nudažys Lietuvos ir Ukrainos miškus, partizanų bunkerius ir sodybas.

NEP, arba naujoji ekonominė politika, – leidimas užsiimti verslu. Tačiau į šį turtą kėsinosi įvairaus plauko gaujos, iš kitos pusės, atimti svetimą gėrį taikėsi ir tuometinė valdžia.

Kažkur Juodžemio zonoje grupė valstiečių prie svirno sienos prispaudė jaunutį banditą, kurio draugeliai išsilakstė. Ginklas, kurį turėjo jaunuolis, buvo nublokštas ant žemės. Tačiau tada žmogaus, laikančio šakes, ranka sudrebėjo. Jis mokėjo auginti duoną, bet ne žudyti.

Kare nuo jaunystės