– Turi nemažai veiklos – kaip norėtum būti pristatyta?
– Galiu tiesiog išvardinti, ką darau. Esu aktorė, radijo ir TV laidų vedėja, socialinių projektų kūrėja. Šiuo metu dirbu komunikacijos agentūroje. Norėčiau, kad ateityje šiame sąraše stabiliai įsitvirtintų ir žodis „rašytoja“. Kai manęs klausia, kuri veikla man yra artimiausia – niekada negaliu atsakyti, nes save suvokiu kaip „patirčių kolekcionierę“ – viskas man įdomu, brangu, reikalinga.
– Kaip tavo gyvenime atsirado aktorystė ir rašymas?
– Rašymas artimas buvo visada, tik ne iš karto tai pastebėjau. Iki penktos klasės apskritai nemokėjau lietuvių kalba rašyti rašinėlių, bet kai jau išmokau, tai visai gerai sekėsi. Mano paauglystė nebuvo linksma, turėjau mažai draugų, mokykloje iš manęs šaipėsi, sunku buvo bendrauti su aplinkiniais, tad aš bendravau su popieriumi, rašiau dienoraštį, į kurį suguldavo visi mano išgyvenimai. Tuomet sužinojau, kad mama jį skaito, dėl to labai išgyvenau. Tačiau rašyti vis tiek norėjau, tad atradau savitą rašymo būdą – kalbėjau metaforomis, taip, kad suprasčiau tik aš, bet ne kiti.
Po mokyklos planavau studijuoti psichologiją. Tačiau, laikydama valstybinį matematikos egzaminą, perdėtai jaudinausi ir man pasirodė, kad išlaikysiu jį labai blogai. Tad pradėjau ieškoti plano B. Ėjau vieną dieną Gedimino prospektu, praėjau LMTA, o ten ant durų kaip tik kabėjo skelbimas, informuojantis, kad liko vos kelios dienos priduoti stojimo dokumentams. Tiesiog paklusau keistam impulsui – padaviau paraišką. Pamaniau – pabandysiu, nes vaidinau poroje mokyklinių spektaklių, man gerai sekėsi. Tačiau mokykloje dėmesį skyriau mokslams, kalimui, o aktorystei reikėjo pasiruošimo, dainavimo pagrindų, turėjau draugų, kurie tam ruošėsi kelis metus. Bet aš įstojau! Iš pradžių atrodė, kad užimu kažkieno kito vietą. Bet po kiek laiko patikėjau, kad ir aš galiu būti aktore – vietos užteks visiems.
