Taip jau susiklostė, kad dauguma mano kelionių Afrikoje prasideda nuo Nairobio. 1600 m. virš jūros lygio kalvose išsibarstęs miestas masajų genties kalba reiškia šalto vandens vietą. Nors vandenį atstovauja mažas kalnų upeliukas, bet per lietingąjį sezoną nuo kovo iki gegužės siaura vinguriuojanti srovelė neretai virsta grėsminga stichija. Iš Indijos vandenyno atkeliavęs ciklonas gaivališku didžiojo vandens srautu laikas nuo laiko praplauna Kiberos lūšnynus, nusinešdamas ir nemenką dalį varguolių būstų.
Pagal oficialius duomenis Kenijos sostinėje gyvena 4,5 mln. žmonių. Realiai čia reziduojančių gali būti dvigubai daugiau. Teigiama, kad vien didžiausiame pasaulyje Kiberos lūšnynų rajone gyvena iki 1 mln. žmonių.
Ilgą laiką, įvairių kelionių tinklaraštininkų duomenimis, Nairobis buvo pripažįstamas pasaulio kriminalų sostine. Apie tai perskaičius kelionių knygoje vis kirbėdavo mintis pasitikrinti, ar tai tiesa. Paprastai turiu įprotį aplankęs kitos valstybės sostinę išvaikščioti miestą skersai, išilgai ir aplink. Tad kartą vienos pirmų kelionių į Keniją metu kasdien sukau vis didėjančius ratus aplink Arboretum eukaliptų parką. Pačiame parke takeliais pabėgiodavau po 3–5 km ir, nuo eukaliptų lapų apsvaigęs, kartą apsispendžiau patikrinti tą baisųjį rajoną.
Įėjimą į parką saugojo kalašnikovu ginkluota aukšta karingos turkanų genties mergina.
