Anot specialisto, bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, kurios yra privalomos visos Lietuvos gyventojams, sako, kad kieto kuro (anglimis ir malkomis) kepsnines galima kūrenti ne arčiau nei 6 metrai nuo pastatų. Tai reiškia, kad draudžiama kepti balkonuose, terasose ir ant pastatų stogų. 6 metrų spinduliu neturi būti jokio pastato ar net tvoros. „Tiesa, reikia paminėti, kad svarbu atsižvelgti į gamintojo numatytą instrukciją. Kiekvienas gamintojas numato, kaip reikia tinkamai naudotis tuo daiktu. Jei instrukcijoje parašyta, kad saugu kūrenti viduje, išeina tokia dviprasmybė, nes įstatymas sako vieną, o gamintojas tvirtina kitą. Vis dėlto man dar neteko matyti įrenginių, kurių gamintojas numatytų, kad saugu juos kūrenti viduje“, – sakė A. Česūnas.

Jis patvirtino, kad tokios taisyklės galioja ir sparčiai populiarėjančioms uždaro tipo kepsninėms. „Jos yra šiek tiek saugesnės, bet pavojus atsiranda, kai jas atidarome. Todėl tokie griliai nėra išimtis ir jiems taip pat galioja minėtos taisyklės“, – tvirtino pašnekovas.

Aurelijus Česūnas
Aurelijus Česūnas. Šaltinis: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis teigė, kad 2020 metais gavo nemažai iškvietimų dėl netinkamoje vietoje kūrenamo grilio, bet dauguma jų buvo nepagrįsti – tai reiškia, kad žmonės užgesindavo, iki atvykstant specialistams. Iš viso praėjusiais metais buvo trys kepsninių sukelti gaisrai. „Šiemet buvo vienas iškvietimas dėl gaisro balkone. Kaimynai paskambino, pasakė, kad balkone dega kepsninė, bet kai atvažiavome, pasirodo, degė nedidelis šiltnamis“, – pasakojo A. Česūnas.

Smalsu, kokia gi bauda laukia už šašlykų kepimą balkone? Pasirodo, už pažeidimus, dėl kurių gali kilti gaisras, tai būtent grilio kūrenimą, bauda yra nuo 10 iki 70 eurų.

Specialistas patarė, kaip saugiai kūrenti kepsninę ir nerizikuoti sukelti gaisro. „Žarijos įkaista ir pasiekia 600 laipsnių temperatūrą. Pati žarija, jei ji yra kepsninėje ar laužavietėje, didelio pavojaus nekelia. Pavojus gali atsirasti tada, kai vėjas išpučia ją iš laužavietės ar kepsninės. Įkaitusi žarija gali uždegti šalia esančias degias medžiagas. Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai iš kepsninės išskridusi žarija uždega šalia esančias medines konstrukcijas“, – pasakojo pašnekovas Jis pataria, visų pirma, griliui parinkti saugią vietą. Žiūrėti, kad šalia nebūtų jokių degių daiktų, nekūrenti po medžiais. Jei yra galimybė, šalia turėti kokią nors gesinimo priemonę, jei ne, bent – kibirėlį su vandeniu. Tai nėra privaloma, bet rekomenduojama. „Kitas dalykas – svarbu teisingai užgesinti kepsninę, baigus kūrenti. Paprasčiausias būdas yra vandeniu, smėliu ar žeme. Taip žarijos atvės ir užges. Pagrindinė žmonių klaida baigus kūrenti yra ta, kad paliekamas grilis be priežiūros, neįsitikinus, kad žarijos užgeso. Vėjas papus, išneš žarijas ir gali kilti gaisras“, – pasakojo specialistas, visiems linkėdamas ne tik šiltos, bet ir saugios vasaros.