– Kuo reikėtų pasidomėti, prieš vykstant maudytis prie vandens telkinio?

– Pirmiausia, rekomenduojama pasidomėti orų prognoze. Kadangi itin pavojinga maudytis audros su perkūnija metu, žaibuojant. Prasidėjus audrai, lietui tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras elektros laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis gerai praleidžia elektrą. Žaibui trenkus kur nors netoliese, elektros srovė vandeniu ir drėgnu pakrantės smėliu gali atkeliauti ir mirtinai sužaloti.

– Kokie nematomi pavojai tyko vandenyje?

– Nesaugu maudytis vandens telkiniuose, kai nėra žinomas maudyklos dugnas ir gylis. Prie kranto gali būti seklu, tačiau už kelių žingsnių jau galima nesiekti kojomis dugno, arba priešingai, dėl seklių dugno vietų, šokant į vandenį, galima patirti traumą. Nežinomoje vietoje gali būti pavojinga dėl dugne esančios duobės, gulinčių akmenų ar styrančiu medžių̨ šaknų. Pasitaiko atvejų, kai dugne yra šiukšlių, stiklo šukių, šakų, ant kurių užlipus parklumpama ir susižeidžiama.

Taip pat pavojinga sveikatai gali būti ir mikrobiologinė vandens tarša. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ stebi maudyklų vandens kokybinius rodiklius pagal nustatytas higienos normas bei informuoja visuomenę taršos atvejais. Tyrimai atliekami maudymosi sezono metu (birželio 1 d. – rugsėjo 15 d.) kas dvi savaites. Mikrobiologinė tarša vandens telkiniuose padidėja dėl aukštesnės oro temperatūros, kuri sudaro palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi, didelio besimaudančiųjų srauto, vandens telkiniuose besimaudančių naminių augintinių, pvz. šunų. Įdomu tai, kad vandens telkiniuose plaukiojantys paukščiai pvz.: laukinės antys, gulbės ir kt., kuriuos poilsiautojai privilioja juos lesindami, taip pat prisideda prie vandens telkinių mikrobiologinės taršos. Maudantis bakterijomis užterštuose vandens telkiniuose gresia žarnyno, akių ar ausų infekcijų rizika. Didesnę tikimybę užsikrėsti jomis turi vaikai, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Todėl maudytis vandens telkiniuose, kuriuose mikrobiologinė tarša viršija ribines vertes – nerekomenduojama.

Paplūdimiuose tykantys pavojai, apie kuriuos daugelis nesusimąsto: specialistai perspėja, kada maudytis negalima
Šaltinis: Shutterstock

– O smėlyje?

– Lietuvos paplūdimių smėlis nėra tiriamas ir tiksliai nėra žinoma, kokia jo mikrobiologinė tarša, tačiau galima numanyti, kad jame egzistuoja pavojingi sveikatai mikroorganizmai, tad būtina nepamiršti asmens higienos. Grįžus iš paplūdimio patariama išsimaudyti duše. Ilsintis gamtoje dažnai užkandžiaujama, todėl kaskart po maudynių ar prilietus smėlį rankas reiktų nusiplauti po švariu tekančiu vandeniu. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet patariama turėti su savimi rankų higienos dezinfekcinę priemonę (drėgnas servetėles, dezinfekcinį gelį ar purškiamą jo priemonę). Tam, kad paplūdimyje būtų saugu ir gera ilsėtis, higienos norma reglamentuoja, jog paplūdimių viršutinis 10 cm smėlio sluoksnis bent kartą per savaitę turėtų būti išvalomas ir išpurenamas mechaniniu arba rankiniu būdu, kad šioje terpėje gyvenančius kenksmingus mikroorganizmus nukenksmintų saulės spinduliai.

Į paplūdimius negalima vestis naminių augintinių. Šio draudimo priežastis – gyvūnų nešiojami įvairių kirmėlinių ligų, chlamidiozės sukelėjai, plintantys per gyvūnų ekskrementus. Lietuvoje yra naminiams augintiniams pritaikyti paplūdimiai. Juose įrengtos specialios šiukšliadėžės naminių gyvūnų ekskrementams, informaciniai bei įspėjamieji ženklai, stulpeliai keturkojams pririšti.

– Kaip reikėtų elgtis vandenyje, kad maudynės prie ežero būtų saugios?

– Reikėtų plaukioti tik iki gylį ribojančių plūdurų – atkreipti dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir įspėjamąsias vėliavas. Maudytis reikėtų tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Maudytis ne vienam – jei pradėsite skęsti, šalia esantis žmogus gali padėti. Maudytis tik šviesiu paros metu ir tik būnant blaiviam – apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką bei pervertina savo galimybes. Į nepažįstamą ar seklų vandens telkinį iš pradžių reikėtų bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių. Įkaitus saulėje patartina nešokti į vandenį staiga, pirmiausia reikėtų apsišlakstyti – įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Vandenyje raumenis sutraukus mėšlungiui stenkitės nepanikuoti, net ir ištikus mėšlungiui galima valdyti galūnę – įtempus raumenį parplaukti į krantą.

– Kaip elgtis, jei pamatėme skęstantįjį?

– Pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“. Kvieskite pagalbą, skambinkite numeriu 112. Arba paprašykite aplinkinių iškviesti pagalbą. Apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam – gelbėjimo ratas ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę. Jei neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių.

– Kada maudynių reikėtų atsisakyti?

– Rekomenduojame nesimaudyti, jei vanduo žydi, t. y., jo paviršiuje susikaupia gausybė dumblių, nes tai gali sudirginti odą. Taip pat patartina po stiprių liūčių bent parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose. Su smarkiu lietumi į atvirų telkinių – upių, ežerų – vandenį nuplaunami žmonių ir gyvūnų ekskrementai, buitinės atliekos. Tokiu būdu į vandenį patenka įvairių mikrobų, kurie gali sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. O įšilęs vanduo – labai palanki aplinka tiems mikrobams ne tik gyvuoti, bet ir aktyviai veistis.

Paplūdimiuose tykantys pavojai, apie kuriuos daugelis nesusimąsto: specialistai perspėja, kada maudytis negalima
Šaltinis: DELFI / Orestas Gurevičius

– Kokie vandens telkiniai yra saugiausi: ežeras, upė, jūra?

– Bet kokiame vandens telkinyje yra rizika nuskęsti. O susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, skęsta ne tik nemokantys plaukti, bet ir puikūs plaukikai.

Žmonės skęsta įvairiomis aplinkybėmis: maudantis upėje, ežere, jūroje, įkritę į vandens tvenkinį, arba įkritę į vietas, kuriose yra vandens ir pakankamas gylis nuskęsti – į šulinius, rezervuarus ir pan. Nuskęsti galima ir baseine, ir net vonioje. Tačiau daugiausia žmonių nuskendo maudydamiesi natūraliuose atviruose vandens telkiniuose. Visgi rekomenduojame rinktis tas maudyklas, kuriose budi gelbėtojai.

– Kokių pramogų vandenyje rekomenduotumėte vengti?

– Reikėtų vengti pripučiamų čiužinių. Pripučiami čiužiniai yra labai lengvi. Pakanka net lengvo vėjo ir srovių jų pernešimui dideliais atstumais per trumpą laiką. Po kelių minučių pakrantė gali būti sunkiai nepasiekiama. Čiužinys gali išslysti ir apsiversti. Bet kuri pripučiama priemonė gali turėti paslėptą defektą, kurį ne visada galima laiku aptikti. Dėl to iš jo gali išeiti oras ir pripučiama priemonė praras plūdurumą.

Plaukiojant valtimi, vandens dviračiu reikia laikytis visų rekomenduojamų saugumo reikalavimų. Plaukiojimo metu valtyje (įskaitant gumines) privaloma turėti gelbėjimo ratą ar gelbėjimo liemenes kiekvienam keleiviui. Plaukiojant plaukiojimo priemonėmis privaloma visą laiką vilkėti gelbėjimo liemenes motorinėse valtyse, kurių greitis didesnis kaip 20 km/h bei vaikams iki 12 metų.

– Kokios dažniausios poilsiautojų klaidos lemia nelaimes?

– Vienas iš pagrindinių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių, be širdies ir kraujagyslių ligų, yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Per pastaruosius dvejus metus net 45 proc. paskendusių vilniečių kraujyje buvo rasta alkoholio. Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų yra labai pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę. Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio bei atstumo – dėl visų šių padarinių padidėja rizika paskęsti.

Dar viena skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių stoka. Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos. Svarbiausia, kad nemokantys plaukti maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. Būtina atminti, kad prie vandens esantys mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros, net jei ir moka plaukti.

TOP10 paplūdimių Lietuvoje:

Žaliųjų ežerų paplūdimys, Vilniaus raj.

Paplūdimys prie Balsio ežero poilsiautojus pasitinka su dviem paplūdimio tinklinio aikštelėmis, asfaltuota krepšinio aikštele bei treniruoklių kompleksu. Kiek toliau nuo vandens pastatyta ir aikštelė vaikams.

Obuolių salos paplūdimys, Molėtų raj.

Čia puikiai praleis laiką tiek suaugusieji, tiek vaikai. Saloje įrengtos dvi teniso kortų aikštelės, tinklinis, vaikų žaidimo aikštelės. Romantiškam pasiplaukiojimui ir žvejybos mėgėjams – visada paruoštos valtys Grabuosto ežero pakrantėje.

Palūšės paplūdimys, Ignalinos raj.

Palūšės regata // Ignalinos r. sav. nuotr.
Palūšės regata // Ignalinos r. sav. nuotr..

Paplūdimys įrengtas šalia Lūšių ežero, turi smėlėtą pakrantę. Paplūdimyje įrengti suoliukai, persirengimo kabina, šiukšliadėžės, šalia yra stovyklavietė, Botanikos takas.

Giliaus ežero paplūdimys, Kelmės raj.

Giliaus ežero poilsiavietėje įrengtas lieptas su tramplinu, vaikų žaidimo, krepšinio aikštelės, persirengimo kabinos, pavėsinės, suoliukai, laužavietė. Netoliese yra pažintinis takas.

Dainų slėnio paplūdimys, Anykščių raj.

Tai puiki vieta tiems, kurie nenori per daug nutolti nuo miesto šurmulio. Ant Šventosios upės kranto įrengtas paplūdimys pradžiugins tiek mažus, tiek didelius. Čia yra tinklinio aikštelė, patogus atvykimas.

Visagino ežero paplūdimys, Ignalinos raj.

Visagino ežero pakrantėje įsikūręs centrinis miesto stadionas, atsarginė futbolo aikštė, teniso kortai, kempingas, akrobatikos sporto centras. Parko zonoje šalia paplūdimio įrengtos vaikų lipynių trasos.

Zarasaičio ežero paplūdimys, Zarasų raj.

VietovesLt nuotr.
VietovesLt nuotr.. Šaltinis: wikipedia

Zarasaičio ežero paplūdimys su atviru plaukimo baseinu jau keletą dešimtmečių laikomas Zarasų miesto poilsiautojų traukos centru. Daugeliui vasaros Zarasuose asocijuojasi su šuoliais nuo dešimties metrų šuolių į vandenį tramplynu – vieninteliu tokiu Lietuvoje.

Panemunės paplūdimys, Kauno raj.

Panemunės paplūdimys (R. Tenio nuotr.)
Panemunės paplūdimys (R. Tenio nuotr.). Šaltinis: Kas vyksta Kaune

Jaukiam ir turiningam poilsiui čia rasite poilsiavietę su naujai įrengtomis sporto ir žaidimų aikštelėmis, pavėsinėmis ir suoliukais.

Ilgio ežero paplūdimys, Alytaus raj.

Paplūdimiuose tykantys pavojai, apie kuriuos daugelis nesusimąsto: specialistai perspėja, kada maudytis negalima
Šaltinis: Ilzenbergo dvaro nuotr.

Čia puikiai praleis laiką ne tik tie, kas mėgsta paplaukioti, bet ir sporto mėgėjai. Poilsio zonoje įrengta sporto aikštelė su reguliuojamo aukščio krepšinio lentomis, nutiesti takai, lieptelis į ežerą, pastatytos persirengimo kabinos, pavėsinės.

Širvintos paplūdimys, Širvintų raj.

Širvintos paplūdimys įrengtas ant tvenkinio kranto ir yra lengvai pasiekiamas. Čia yra pontoninis tiltas per tvenkinį, lieptas į tvenkinį ir poilsiui reikalinga infrastruktūra.