Prieš 10 metų vykęs nacionalinio investuotojo bendrovės, iš pradžių vadintos trigalviu slibinu, paskui – liūtu, kūrimas vadinamas vienu iš ryškiausių Lietuvos skandalų. Jo metu kalbėta ir apie milijoninius kyšius, ir apie akivaizdžius Kremliaus interesus.

2007 metais Lietuvos energetikoje buvo pradėtas formuoti darinys, pakrikštytas trigalviu slibinu. Tuometinio socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo vadovauta Vyriausybė ėmėsi kurti nacionalinio investuotojo bendrovę, turėjusią pastatyti naują atominę elektrinę vietoje tuo metu jau uždarinėtos Ignalinos jėgainės.

Šioje bendrovėje, kartu su valstybine „Lietuvos energija“ bei skirstomųjų tinklų įmone „Rytų skirstomieji tinklai“ (RST), pozicija buvo numatyta ir privačiam kapitalui – garsiajai „Vilniaus prekybai“, tuo metu vadintai „VP Market“, per jos akcininkų įkurtą „NDX energiją“ keleriais metais anksčiau įsigijusiai „Vakarų skirstomuosius tinklus“ (VST).

Kaip DELFI teigė ekspremjeras G. Kirkilas, būtent šis prekybininkų pirkinys buvo lemiamas argumentas pasirenkant juos partneriais. 2007-aisiais tuometinis Vyriausybės vadovas dėstė, esą vieša privataus partnerio atranka neskelbiama baiminantis, kad ją galėtų laimėti su Rusija susiję investuotojai.

Ekonomistas Raimondas Kuodis prieš dešimtmetį dėstė kitą versiją – esą į šį projektą verslininkai pasiskyrė patys.

„Klausimas, kas pasiūlė šią nacionalinio investuotojo idėją? Kodėl būtent „VP Market“ pasirinktas šiuo partneriu? Atsakymas – jis („VP Market“ – DELFI) pasirinko pats save, jis pasiūlė šią schemą, ši schema buvo pirmiausiai paviešinta ne valdžios institucijose, o per tam tikras žiniasklaidos priemones (pirmasis apie projektą paskelbė „Lietuvos rytas“ – DELFI), kurios labai palankiai nušvietė šitą „slibino“ gimimo idėją ir taip valstybė tapo įtraukta į neskaidrų akcijų barterį“, – teigė R. Kuodis.

Vienai pusei naudingas sandoris

Skandalais apipinta nacionalinė elektros energetikos bendrovė „Leo LT“ buvo įkurta 2008-ųjų gegužę. Joje 61,7 proc. akcijų valdė valstybė, atstovauta Vyriausybės, 38,3 proc. – privataus kapitalo bendrovė „NDX energija“, priklausiusi „Maximų“ šeimininkei „VP grupei“.

Tačiau istorijos pradžia galima laikyti 2000-uosius, kai, baigiantis ketverių metų konservatorių dominavimui Seime, valdantieji priėmė valstybės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo įstatymą. Remiantis juo, nuo „Lietuvos energijos“ buvo atskirtos Lietuvos bei Mažeikių elektrinės, išskirti RST bei VST.

2003 metų gruodį, valdžioje esant socialdemokratams, o Vyriausybei vadovaujant Algirdui Brazauskui, VST buvo parduota „VP Market“ valdžiusių devynių asmenų įkurtai bendrovei „NDX energija“ už 540 mln. litų (156,5 mln. eurų). Naujuoju tinklų generaliniu direktoriumi tapo buvęs „Hansabanko“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas.

Algirdas Brazauskas
Algirdas Brazauskas

Privatizavus VST, A. Brazausko vadovauta Vyriausybė ėmėsi skubiai taisyti Elektros energetikos įstatymą. Projektas, prie kurio kaip ekspertai prisidėjo ir „NDX energijos“ atstovai, buvo parengtas prabėgus pusmečiui nuo pirkinio, Seimas jį palaimino per kelias savaites. Įstatymo pakeitimas leido susieti gaunamo pelno normas su įmonių turto verte – tuo metu teigta, kad tai sudarė sąlygas elektros energiją tiekiančioms bendrovėms, tarp jų ir VST, padidinti savo vertę ir reikalauti iš valstybės nustatyti didesnes elektros energijos kainas.

Iš tiesų, naujiesiems VST savininkams tuo metu atlikus šio turto vertinimą pagal rinkos kainą, įmonės vertė pakilo iki 2,35 mlrd. litų (681,16 mln. eurų), tai yra, keturis kartus. Vadovaudamiesi pakeistu įstatymu, VST ir tuo metu valstybės valdytos RST akcininkai 2004–2007 metais išsimokėjo 926,5 mln. litų (268,5 mln. eurų) dividendų.

2007-aisiais Lietuva apsisprendė realizuoti naujos atominės jėgainės projektą, nes Ignalinos atominė elektrinė tuo metu jau buvo pradėta uždarinėti. Prie šių statybų, galėjusių kainuoti nuo 2,5 iki 4 mlrd. eurų, žadėjo jungtis ir Latvija, Estija bei Lenkija, o naują jėgainę žadėta paleisti 2015-aisiais.

Tų metų birželį Seimas beveik vienbalsiai, prieš pasisakius keturiems parlamentarams, dar aštuoniems susilaikius, palaimino G. Kirkilo Vyriausybės teiktą Atominės elektrinės įstatymą. Jis numatė, jog nacionalinio investuotojo bendrovę, veiksiančią valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ pagrindu, kurs ši įmonė, taip pat valstybiniai RST bei privataus investuotojo „NDX Energija“ valdoma VST.

„Aš galiu asmeniškai pasakyti, kad pagal šitą įstatymą jokia nauja atominė elektrinė nebus pastatyta. Ačiū“, – tuo metu Seimo posėdžių salėje pareiškė prieš pasisakęs Julius Veselka.

Priimtame įstatyme neliko Seime siūlytų pataisų, kad valstybei nacionalinio investuotojo bendrovėje turėtų priklausyti ne mažiau nei du trečdaliai akcijų, kaip ir nuostatos, kad preambulėje būtų įrašytos dalyvaujančios valstybės. Nepaisyta ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), atlikusios Atominės elektrinės įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, įžvelgtų grėsmių dėl būsimosios bendrovės steigimo ir valdymo.

Pelnėsi ir kūrė istorijas

2007 metų spalį TV3 paskelbė gavusi slaptus dokumentus, kuriuose esą dėstyta profesionalų parengta analizė bei rekomendacijos, kaip žlugdyti nacionalinio investuotojo kūrimą. Tokį planą esą turėjo vykdyti Seimo ar Europos Parlamento nariai.

Tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas tikino jokių pažymų apie investuotojo kūrimo stabdymą Vyriausybei neteikęs. Tačiau blogais kėslais nesuabejojo premjeras G. Kirkilas. Jis išplatino pareiškimą, kad projekto žlugdymu suinteresuotos grupės šiam tikslui skiria nemažai jėgų ir lėšų: esą kuriami įvairūs žlugdymo veiksmų planai, rengiamos užsakomosios publikacijos, neįvardijamų ekspertų komentarais klaidinama visuomenė.

Į istoriją įsitraukė ir tuometinis bendrovės „NDX energija“ valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius. Jis apkaltino koncerno „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų bendradarbiaujant su Rusijos saugumo tarnybų rezidentais, o kartu pridūrė manantis, kad minimas slaptas nacionalinio investuotojo bendrovės žlugdymo planas yra parengtas su jo žinia.

„Kas juos iš tikrųjų ruošia ir kokiuose centruose jie yra ruošiami, aš tokios informacijos nežinau, bet kad šie planai parašyti ir sudėlioti buvo pono Mockaus „MG Baltic“ kompanijose, tą žinau“, – teigė „NDX energijos“ valdybos narys.

D. Mockus dėl šių teiginių kreipėsi į teismą. Nors siekto sprendimo jis nesulaukė, tačiau po kelerių metų, nacionalinio investuotojo bendrovės projektui skandalingai žlungant, „VP Grupės“ prezidentas Nerijus Numavičius konkurento atsiprašė viešu laišku.

Įtampos tuo metu prasidėjo ir valdančiojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Jos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis bendražygiams išplatino laišką, kuriame nacionalinio investuotojo kūrimą lygino su „Mažeikių naftos“ pardavimo JAV kompanijai „Williams“ istorija, taip pat tvirtino, kad „be jokio konkurso viena privati kompanija ima į savo rankas ir projekto versijos kūrimą, ir jos įgyvendinimą“.

„Kaip paneigti gandus apie tai, jog iš privatininkų pusės šio projekto „stūmimui“ skirta apie 100 mln. litų (apie 30 mln. eurų) – tiek žiniasklaidai, tiek politikams“, – retoriškai klausė socialdemokratas.

To meto žiniasklaidoje iš tiesų skelbta informacija, jog už Atominės elektrinės įstatymo priėmimą politikams tiesiogiai ar per tarpininkus galėjo būti sumokėta nuo 50 iki 80 mln. litų (14,5-23 mln. eurų). Tačiau STT tvirtino tokios informacijos neturinti.

„Viską galima supinti į pasakymus, kad esą buvo neskaidru ar daryta neleistinais metodais. Klausimas labai paprastas: nuo tos situacijos praėjo 10 metų, ir konkrečių pretenzijų niekas nepareiškė. Galiu pasakyti laibai atvirai, nes pats dalyvavau procesuose, – nieko tokio nebuvo. Tai yra grynas šmeižtas“, – DELFI tvirtino buvęs „NDX Energijos“ vadovas D. Nedzinskas.

Darius Nedzinskas
© ELTA / Tomas Černiševas
Darius Nedzinskas

Kaip aiškino G. Kirkilas, kuriamos nacionalinio investuotojo bendrovės „esminis punktas“ buvo keturių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos bei Estijos, siekusios kartu apsirūpinti elektros energija iš naujos atominės elektrinės, – koalicija.

„Tai buvo partnerių projektas su dominuojančia valstybės dauguma visuose valdymo organuose. O kodėl buvo pasirinkta „VP market“? Nes jie jau turėjo VST. Kiti, kurie bent teoriškai galėjo dalyvauti – tuometinis koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys ar panašiai, – suprato, kad pirmiausia jie neturi tiek kapitalo, kurį ateityje reikės įdėti“, – DELFI aiškino ekspremjeras.

Sąlygas diktavo projekto krikštatėviai

Derybos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo prasidėjo 2007 metų rudenį. Jos vyko privataus investuotojo iškelto ultimatumo fone: „NDX energija“ pareiškė pasitrauksianti iš projekto, jeigu nacionalinis investuotojas bus kuriamas „Lietuvos energijos“ pagrindu. Esą ši valstybės bendrovė pernelyg susijusi su Rusijos elektros energetikos sistema, tad kyla pavojus, jog nacionalinis investuotojas irgi priklausys nuo Kremliaus.

„NDX energija“ pasiūlė, kad nacionalinis investuotojas būtų kuriamas ne jungiant VST ir RST prie „Lietuvos energijos“, bet įsteigiant visiškai naują įmonę. Vyriausybė žadėjo nepasiduoti spaudimui, tačiau netrukus pranešė sutinkanti su privatininkų pozicija. Ne kitaip pasielgė ir Seimas: nors opozicija protestavo ir net nedalyvavo balsavime, valdančiųjų balsais atitinkamai buvo pakoreguotas vos prieš pusmetį priimtas Atominės elektrinės įstatymas.

Seimo priimtas sprendimas turėjo įsigalioti tik jį pasirašius prezidentui Valdui Adamkui. Šalies vadovas pranešė, kad apsispręs tik po susitikimo su „NDX Energijos“ vadovais, netrukus patikslino, jog tarsis „ne tik su verslininkais“.

Kaip paaiškėjo, verslininkams iš „NDX Energijos“ pasitarimai su aukščiausiais politikais – jokia naujiena. Ž. Marcinkevičius neslėpė su prezidentu apie energetiką bendravęs ir anksčiau, o derybų metu ne kartą susitikinėjęs su premjeru G. Kirkilu.

2008-ųjų vasario 12 dieną prezidentas V. Adamkus, nepaisydamas piliečių protestų, pasirašė Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Jis pareiškė, kad tai vienintelis geriausias sprendimas ateičiai. Premjerui G. Kirkilui buvo perduoti prezidento reikalavimai: atsižvelgti į Lietuvos interesus, niekam neduoti privilegijų, projektą įgyvendinti skaidriai, aiškiai ir visiems Lietuvos žmonėms suprantamai.

Lietuvai buvo paskelbta, kad būsimoji bendrovė vadinsis „Leo LT“ – „Lietuvos elektros organizacija“ (angliškai – „Lithuanian Electricity Organisation“), bet iš karto net pačių derybininkų ji pradėta vadinti „liūtu“.

Tuo pačiu metu valdantieji socialdemokratai pareiškė inicijuosiantys parlamentinį tyrimą, kas priešinasi „Leo LT“ projektui. Ketinta aiškintis, „kokie fiziniai ir juridiniai asmenys, priklausomi nuo užsienio valstybių kapitalo, kokia apimtimi ir kokiomis priemonėmis įtakojo ar kitaip bandė paveikti Tvarkos ir Teisingumo (Liberalai demokratai) ir Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) partijas ir šių partijų vadovybes“.

Trumpas „liūto gyvenimas

2008 metų balandžio 29-ąją ūkio ministras Vytas Navickas ir „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius pasirašė sutartį dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo bei „Leo LT“ įsteigimo.

Projekto oponentai nesudėjo ginklų: 2008 metų rugsėjo 22 dieną Seimas apsisprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Atominės elektrinės įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Sprendimas buvo priimtas 2009-ųjų kovo pradžioje. KT konstatavo, kad „Leo LT“ buvo įsteigta pažeidžiant Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą, pagal kurią valstybės turtas turi būti naudojamas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei. KT sprendimu, taip įvyko dėl to, kad Atominės elektrinės įstatyme neatsirado imperatyvios nuostatos, įpareigojančios „Leo LT“ pastatyti naują atominę elektrinę.

Gediminas Kirkilas
© DELFI / Kiril Čachovskij
Gediminas Kirkilas

Tačiau didelės įtakos projekto įgyvendinimui šis KT sprendimas neturėjo – Seimui tebuvo pavesta pakeisti keletą įstatymų. KT atmetė į jį besikreipusių Seimo narių pretenzijas dėl galimo Konstitucijos pažeidimo įstatymu įtvirtinant monopoliją ir vartotojų teisių pažeidimo.

2008-ųjų rudenį, į valdžią atėjus Andriaus Kubiliaus vadovautiems konservatoriams, atominės elektrinės projektas jau buvo beviltiškai įstrigęs. „Nematau didesnio „Leo LT“ intereso atominės statyboje. Nesakau, kad nėra, sakau, kad to intereso nematau pakankamai. Nematau realių planų, realių sprendimų. Matau pelno siekį, bet valstybės, kaip didžiosios akcininkės, interesas nėra vien tik siekti pelno“, – situaciją apibūdino tuo metu energetikos ministru tapęs Arvydas Sekmokas.

Vis dėlto centro dešinės Vyriausybė imtis radikalių sprendimų iš pradžių neketino – ilgą laiką kalbėta apie nacionalinio investuotojo bendrovės valdymo auditą, Atominės elektrinės įstatymo peržiūrą ir kitus kosmetinius sprendimus.

Kur kas ryžtingiau šiuo klausimu pasisakė tuometinė Lietuvos deleguota eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, siekusi prezidento posto.

„Jau esu sakiusi, jog „Leo LT“ – nevykęs, gėdingas sprendimas. Po KT sprendimo tapo dar aiškiau: bendrovė įkurta nesilaikant krašto pagrindinio įstatymo. Nėra nei garantijų, nei prielaidų, kad ji gali atlikti uždavinį, kuriam buvo kurta – pastatyti naują atominę jėgainę. Ar mums reikalingas toks darinys? Ar jis garantuoja, ar bent prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimo? Ar iš jo egzistavimo laimi vartotojas? Ar tas darinys sukuria prielaidas turėti pakankamai energijos už protingą kainą? Deja, atsakymas į visus šiuos klausimus vienas – ne. Tad ir išvada aiški: jei struktūra negali įvykdyti funkcijų, kurioms turėjo būti kuriama, ji nebereikalinga“, – pareiškė ji 2009-ųjų pavasarį.

2009 metų gegužę premjeras A. Kubilius pareiškė: „Leo LT“ bus ardoma. „NDX energijos“ atstovas I. Staškevičius viešai pasiguodė, kad jo vadovaujama įmonė jaučiasi valstybės įviliota į „Leo LT“ sandėrį, kuris kartais atrodo nenaudingas.

Pozicijos buvo ir lieka skirtingos

Gruodžio 4-oji gali būti vadinama „Leo LT“ sunaikinimo diena. Nors prasidėjusiose derybose „NDX energija“ pageidavo susigrąžinti VST, taip pat atgauti daugiau nei 600 mln. litų (174 mln. eurų) dividendų, įneštų į jungtinę bendrovę, persvara tuo metu jau buvo ne prekybininkų pusėje.

Pagal A. Kubiliaus Vyriausybės patvirtiną „Leo LT“ panaikinimo sutarties projektą, „NDX energijai“ pasiūlyta grąžinti 680 mln. litų (197 mln. eurų), kuriuos ji sumokėjo įsigydama 97,1 proc. VST akcijų. Šią įmonę perėmė valstybė.

„Kai žiūriu atgal, manau, jog tai, ką mes norėjome su „Leo LT“ padaryti – tai šiandien viskas įgyvendinta, išskyrus atominę elektrinę. Pats darinys – „Lietuvos energija“ – šiuo metu yra ta pati „Leo LT“ struktūra, tik 100 proc. valdoma valstybės. Pasakysiu taip: mes, atėję į energetikos sektorių, jį išskaidrinome, nes jame, ypatingai skirstomųjų tinklų dalyje, nebeliko korupcijos“, – kalbėdamas apie trumpą „Leo LT“ gyvavimą, sakė D. Nedzinskas.

Ekspremjeras G. Kirkilas DELFI tvirtino, kad Lietuva, apsispręsdama naikinti „Leo LT“, atvėrė galimybes prie šalies sienų iškilti kitoms jėgainėms.

„Išardydami „Leo LT“, mes davėme Rusijai laiko pradėti atominių elektrinių statybas Kaliningrade ir Baltarusijoje. Tai aš žinojau jau tada: jiems reikėjo laimėti laiko ir statyti savo, kad Lietuvai nebeliktų prasmės tai daryti. Kas po to atsitiko, gerai žinome: išardėme savo kompaniją, bet blogiausia yra tai, kad išardėme koaliciją tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kuri būtų dalyvavusi šio projekto įgyvendinime“, – teigė jis.

G. Kirkilas piktinosi „Leo LT“ istorijos pabaiga. „Tai ką mes padarėme? Nacionalizavome VST, išvarėme didžiausią Lietuvos kapitalistą su visais mokesčiais iš šalies, sugriovėme projektą. Neatmesčiau, kad ir mūsų didžioji kaimynė prisidėjo prie to reikalo. Jie gi aiškiai pasakė, kad nenori šio projekto, kad mato jį kaip grėsmę sau“, – tvirtino ekspremjeras.

Vyriausybei, užbaigusiai „Leo LT“ gyvavimą, vadovavęs A. Kubilius iki šiol neabejoja, kad toks sprendimas buvo teisingas. „Manau, sumanymas vystyti projektą kartu su privačiu partneriu nebuvo pats racionaliausias dalykas. Tokie projektai, ypač mūsų geopolitinėmis aplinkybėmis, tampa sudėtingi, nes visomis hibridinėmis priemonėmis ir labai intensyviai kovoja Kremlius. Tokių projektų vystymas turėtų būti išimtinai valstybės atsakomybė. Jau dabar galime pasakyti, kad tokią išvadą ir patvirtino visa „Leo LT“ istorija“, – aiškino jis.

Kalbėdamas apie „Leo LT“ projektą, A. Kubilius teigė, kad tuo metu „buvo daug triukšmo, bet mažai judėjimo į priekį“.

„2008 metais laimėję rinkimus dar kurį laiką ieškojome būdų, kaip strateginį projektą stumti į priekį neardant „Leo LT“, bet paskui pamatėme, kad nieko nepavyks padaryti. Buvo priimtas sprendimas, kad reikia draugiškai išsiskirti, o strateginį projektą ir visą elektros ūkį perimti valstybei. Mano manymu, sprendimas buvo teisingas, nes pasirodė, kad Visagino atominės elektrinės projektą galima labai sparčiai stumti į priekį. Be abejo, mums dėl įvairių aplinkybių nepavyko pasiekti galutinio rezultato, bet pats jo parengimo tempas, draugiškai atsisveikinus su „Leo LT“, pasidarė kur kas spartesnis“, – pasakojo A. Kubilius.


www.DELFI.lt
178