Nepriklausomybės pamokos

Nepriklausomybės klaidos

DELFI siūlo prisiminti riaušių, kurių metu dužo Seimo langai, o prieš agresyvius piliečius buvo panaudotos specialiosios priemonės, aplinkybes.

Po 2008 metų spalį įvykusių Seimo rinkimai valdžią iš kairiųjų perėmė prieš tai opozicijoje dirbusi Andriaus Kubiliaus vadovauta Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jie formavo Vyriausybę kartu su daug triukšmo to meto politinėje padangėje sukėlusia šoumeno Arūno Valinsko vadovauta Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdžiu bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).

Andrius Kubilius

Centro dešinieji veiklą pradėjo tarsi iš dangaus Lietuvą užgriuvusios ekonomikos krizės sąlygomis. Dėl to 2008 metų gruodžio pabaigoje valdantieji priėmė biudžeto išlaidų karpymo sprendimus, pakrikštytus naktine mokesčių reforma, mat Seimas dėl nesutarimų posėdžiavo ir naktimis.

Prieš pat Kalėdas per kelias dienas buvo priimta daugiau kaip 60 įstatymų pataisų ir daugiau kaip 100 mokestinių pakeitimų, mažinant pensijas, socialines garantijas, atlyginimus ir išmokas, kartu keliant mokesčius.

Tokioje situacijoje 2009 metų sausio 16 dieną profesinės sąjungos prie Seimo surengė protesto mitingą, kuriame reikalauta neskurdinti žmonių. Netrukus jis peraugo į riaušes. Jų metu daužyti Seimo langai, niokotas kitas turtas, o riaušininkai raminti ašarinėmis dujomis.

Per neramumus, kurie vėliau vadinti provokacija, buvo sužeisti 34 mitingo dalyviai ir keli pareigūnai, skaičiuota maždaug trečdalio milijono litų (apie 82 tūkst. eurų) žala.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus politologo Algio Krupavičiaus manymu, žvelgiant iš laiko perspektyvų, piliečių veiksmai pirmiausia buvo iššaukti valdžios priimtų sprendimų.

„Žinoma, buvo tam tikras išorinis veiksnys, nes tuo metu Europoje apskritai piliečiai labai aktyviai protestavo prieš valdžios sprendimus, ir gal net griežčiau, nei Lietuvoje. Demonstracijų ir mitingų organizatoriai, be abejo, žiūrėjo, kas vyksta aplinkui ir kaip vyksta. Bet pirminis stimulas, be abejo, buvo valdžios sprendimai“, – pažymėjo jis.

Riaušių repeticija – Rygoje

2009 metų sausio 13-ąją, Lietuvai pagerbiant žuvusiuosius laisvės kovoje, kaimyninės Latvijos sostinėje Rygoje įvyko protestas prieš Vyriausybės politiką, reiškiant nepatenkinimą didėjančiu nedarbu, nepopuliariomis reformomis bei kaltinant politikus dėl ūkio nuosmukio.

Į centrinę Rygos aikštę tuo metu susirinko apie 20 tūkst. protestuotojų. Jų renginys pavakare pasibaigė taikiai, sugiedojus valstybės himną. Tačiau po jo apie tūkstantis akcijos dalyvių patraukė prie Latvijos parlamento, apmėtė jį kiaušiniais, buteliais, grindinio akmenimis ir bandė įsiveržti į vidų.

Portalas delfi.lv tuo metu skelbė, kad dalis bandžiusių šturmuoti parlamentą rankose laikė Latvijos SSR vėliavas. Kai teisėsaugininkai riaušininkus išstūmė iš Seimo kvartalo, Rygos senamiestyje prasidėjo stichiniai pogromai. Vis dėlto Latvijos pareigūnai skelbė, kad riaušės buvo „neorganizuotos ir spontaniškos“, jos vadintos „girtų vandalų siautėjimu“.

Šiuos įvykius stebėję Lietuvos atstovai tuo metu vylėsi, kad sausio 16 dieną Vilniuje planuojama panaši akcija riaušėmis nevirs.

„Tikimės, kad nebus kaip Rygoje. Mūsų tikslas nėra sukelti riaušes – norime taikiai pasakyti kai kuriems Vyriausybės sprendimams „ne““, – mitingo išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje dėstė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Riaušės prie Seimo

Jis aiškino, kad akcija, kitaip nei Latvijoje, kur reikalauta Vyriausybės atsistatydinimo, siekiama tik ekonominių tikslų.

„Mes nesiekiame nuversti šios Vyriausybės, nes kai kurie jos sprendimai mums priimtini, tačiau kai kurie – nepriimtini. Mes norime, kad Vyriausybė atsitokėtų ir pakeistų kai kuriuos savo žingsnius – kad krizės įveikimas nekristų ant mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Tie, kurie gauna mažiausias pajamas, jau nesugeba išgyventi. Būtų negerai, jei pamatytume žiniasklaidos puslapiuose pranešimus, kad žmogus mirė iš bado“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Dūžtančius langus lydėjo ovacijos

Sausio 16-ąją Seimo prieigas užplūdo tūkstančiai Lietuvos piliečių. Į mitingą susirinko ne tik vilniečiai – protestuotojai suvažiavo iš Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Ukmergės bei kitų miestų. Mitinge dalyvavo apie 7 tūkst. žmonių. Viešąją tvarką palaikė sustiprintos policijos pajėgos – apie 400 pareigūnų. Dar apie 150 jų laukė rezerve, o vėliau buvo pasitelktos ne tik Vilniaus, bet ir Kauno pajėgos.

Didžioji protestuotojų minios dalis tą dieną patraukė prie Vyriausybės, kur valdžiai ketinta įteikti peticiją su reikalavimais. Susirinkusieji parengtą dokumentą norėjo perduoti tiesiai premjerui A. Kubiliui, tačiau jis mitinguotojams nepasirodė. Vykstant akcijai, iš Vyriausybės apskritai neišėjo nė vienas pareigūnas.

Mitingas prie Vyriausybės pasibaigė taikiai, tačiau prie Seimo įvykiai pasisuko kitaip. Pirmiausia žibalo į ugnį įpylė iš parlamento pas protestuojančius išėjęs valdančiosios LiCS pirmininkas Artūras Zuokas. Minia jį pasitiko skandavimu „vagys“, netrukus politikui į galvą buvo paleistas kiaušinis.

Susirinkusieji reikalavo, kad pasikalbėti su jais ateitų tuometinis Seimo vadovas A. Valinskas. Šis to daryti neketino – įsisiūbuojant akcijai, jis „Stiklių“ restorane pietavo su Norvegijos ministru pirmininku Thorbjornu Jaglandu.

Vis labiau įsiaudrinanti minia į Seimo pastatą pradėjo svaidyti sniego gniūžtes, kiaušinius, tada – akmenis ir butelius. Seimo langai dužo vienas po kito. Po kiekvieno stipresnio smūgio pasigirsdavo minios ovacijos. Netrukus žmonės pabandė veržtis į parlamentą – jie žadėjo „ieškoti A. Valinsko“.

„Pareigūnai, prisijunkite prie žmonių! Juk jūs irgi nieko negaunate“, – girdėjosi šūksniai minioje.

Riaušės prie Seimo

Tačiau policininkai žmones tramdė ašarinėmis dujomis, sprogstamaisiais dūmų užtaisais, girdėjosi sprogimų garsai – taip genama minia traukėsi tolyn, siaubdama viską, kas pasipainiojo pakeliui. Tik vėliau paaiškėjo, kad Viešo saugumo pajėgos prieš riaušininkus tą dieną panaudojo ir gumines kulkas.

Tą pačią dieną, kaip ir Vilniuje, protesto akcija vyko prie Šiaulių savivaldybės. Prie jos susirinko keli tūkstančiai žmonių. Be provokacijų neapsieita ir ten – minioje pasirodė būrys skustagalvių jaunuolių, raginusių protestuotojus mėtyti akmenis ir plytas į savivaldybės langus. Tačiau rimtesnių tvarkos pažeidimų Šiauliuose nebuvo užfiksuota.

„Valdžia, tiesą sakant, pas mitinguotojus Lietuvoje eina retai. Būdavo, kad išeidavo – tada politikams akiniai lūždavo (1992 metais vykusių mitingų metu su žmonėmis bendravusiam tuo metu Lietuvos demokratinei darbo partijai atstovavusiam Česlovui Juršėnui buvo sulaužyti dveji akiniai – vieni Vilniuje, kiti – Alytuje – DELFI), ar dar kas atsitikdavo.

Bet valdžia Lietuvoje toli gražu ne visada bando diskutuoti su turinčią kitokią nuomonę, net jeigu ta nuomonė kartais reiškiama ne visai itin demokratiškais būdais“, – apie situaciją kalbėjo A. Krupavičius.

Kalbėjo apie provokaciją ir kaltininkus

Kitą dieną po įvykių policija pranešė, kad per riaušes už viešosios tvarkos pažeidimus buvo sulaikytas 151 asmuo. 32 žmonės buvo uždaryti į areštines.

Į gydymo įstaigas kreipėsi 34 asmenys, 4 iš jų gydyti ligoninėse. Per neramumus buvo sužaloti ir keli viešąją tvarką užtikrinę pareigūnai.

Tuometinis VSD vadovas Povilas Malakauskas iš karto po neramumų pranešė, kad tarnybos nustatė galimų provokacijos požymių.

„Visuomet dar prieš tokius įvykius įvertiname ir galimų provokacijų prielaidas. Įvykiai ir pradinė informacija rodo, kad taip ir atsitiko – provokacijos yra, ar jos apgalvotos ir suplanuotos iš anksto, ar rengtos spontaniškai, čia jau kitas klausimas“, – BNS dėstė P. Malakauskas.

Tuometinis premjeras A. Kubilius tada tvirtino matantis „didelę atsakomybę tų, kurie inicijavo riaušes“. Jis aiškino, kad atsakomybę už neramumus turės prisiimti į mitingą kvietę profesinių sąjungų lyderiai ir į Seimą nepatekusios partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis, į mitingą atvedęs nemažai savo žmonių.
Riaušės prie Seimo

Po mėnesio Seimas atmetė tuo metu opozicijoje buvusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymą sudaryti specialią komisiją sausio 16-osios įvykiams tirti. „Tvarkiečiai“ norėjo domėtis, ar tuo metu kilusios riaušės buvo specialiai sukeltos, kas buvo jų organizatoriai, iniciatoriai ir dalyviai, taip pat siūlyta aiškintis, ar galimiems neramumams buvo tinkamai pasirengta, ar buvo būtina naudoti gumines kulkas ir kitas specialiąsias priemones.

Tačiau politikai tuo metu sutiko su parlamentinio Teisės departamento išvada, jog „tvarkiečių“ iniciatyva dubliuotų teisėsaugininkų vykdomą ikiteisminį tyrimą.

Teismo sprendimas – tik po ketverių metų

Iš karto po sausio 16-osios riaušių pradėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pateikti 49 asmenims, kai kuriems iš jų – ne tik dėl dalyvavimo riaušėse, bet ir dėl disponavimo sprogstamosiomis medžiagomis. Tačiau tarp įtariamųjų nebuvo nei Kubiliaus minėto A. Paleckio, nei mitingą organizavusių profsąjungų atstovų.

Tuometinis „Fronto“ lyderis sulaukė tik kaltinimų pažeidęs Susirinkimų įstatymą – kad neturėdamas leidimo surengė mitingą, nesilaikė įstatyme numatyto 75 metrų atstumo iki Seimo, pagal numatytą scenarijų nevedė savo žmonių prie Vyriausybės. Tačiau 2009 metų vasarą Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas jį išteisino.

2011 metų pradžioje įvykusiame riaušininkų procese į teisiamųjų suolą sėdo 28 žmonės. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas dviem kaltinamiesiems skyrė realias laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose, kiti nuteisti lygtinai.

Po metų nuteistųjų skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendį iš dalies pakeitė. Vienas asmuo, apkaltintas dalyvavimu riaušėse, buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kitas, kurio laukė pataisos namai, atsipirko 1884 eurų bauda.

Paskutinį žodį 2012-ųjų gruodžio 4 dieną tarė Aukščiausiasis Teismas. Jis patvirtino, kad visi 27 dėl dalyvavimo riaušėse nuteisti asmenys yra kalti, nors kai kurios žemesnių instancijų teismų nuosprendžių dalys buvo panaikintos.

Nuteistiesiems išliko ir prievolė solidariai atlyginti padarytą turtinę žalą, iš viso – beveik 284 tūkst. litų (82 tūkst. eurų).

Didžiausią ieškinį buvo pareiškusi Seimo kanceliarija – ji patirtą žalą įvertino 228 tūkst. litų (66 tūkst. eurų). Tiek priskaičiuota už riaušių metu apgadintą Seimo fontaną (3765 eurai), sugadintus 2,6 tūkst. eurų kainavusius šviestuvus, pirmuosiuose Seimo rūmuose išdaužytus 52 langus, kurių pakeitimas kainavo apie 14,8 tūkst. eurų, bei 40-imt prieš tai ką tik restauruotų Seimo antrųjų rūmų langų (jų pakeitimas atsiėjo 43,5 tūkst. eurų).

Atlyginti nusotolius taip pat reikėjo Viešojo saugumo tarnybai (5 tūkst eurų), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui (tūkstantis eurų) ir dviem privačioms bendrovėms.

Visų nukentėjusiųjų nuostoliai buvo padengti iki 2015 metų. Didžioji dalis priteistos sumos buvo išieškota per antstolius.

A.Krupavičiaus manymu, išvadų po tų įvykių Lietuvos valdžios nepadarė.

„Pirmiausia, valdžios reakcija į to meto mitingą prie Seimo buvo neadekvati. Ko gero, nereikėjo pasitelkti riaušių policijos, kitų pajėgų, nereikėjo naudoti tam tikrų priemonių. Gal tada ir demonstrantų reakcija būtų buvusi švelnesnė. Juk iki to laiko vyko įvairūs mitingai prie Seimo, bet jų rezultatai būdavo kitokie. Jėgos naudojimas iš valdžios pusės buvo perteklinis“, – pažymėjo politologas.