Klausimų, kai pagalbos kreipiasi ukrainiečiai, nekyla

„Pirmieji sesutė ir broliukas iš Ukrainos į mūsų centrą atvyko kovo 4 d. – tuo metu Klaipėdoje dar net neveikė ukrainiečių registracijos centras. Mūsų centrą, kaip vietą, į kurią galima kreiptis pagalbos, jiems nurodė policija. Nuo tada per dieną sulaukiu labai daug skambučių tiek iš pačių ukrainiečių, tiek iš juos priėmusių klaipėdiečių – kam informacijos reikia, kam pagalbos daiktais, kam palydėjimo į gydymo įstaigas. Padedame, pavyzdžiui, ir tokiais atvejais, kai alergiškam kūdikiui iš Ukrainos reikalingas specialus maistelis, – pasakoja Klaipėdoje veikiančio vaikų dienos centro „Liberi“ vadovė Rita Čėsnaitė. – Įsivaizduoju, jeigu aš patekčiau į tokią situaciją, man būtų svarbi bet kokia pagalba, todėl nekyla jokių klausimų – sėdamės, kalbamės ir mąstome, kaip galime padėti.“

Šiandien „Gelbėkit vaikus“ tinklui priklausančiame centre Klaipėdoje jau registruoti ir lankosi 15 vaikų iš Ukrainos. „Vieni su mamomis į uostamiestį atvyko dėl kalbos, nes Klaipėdoje gyvena daug rusakalbių. Kitų draugai, artimieji, pavyzdžiui, vyrai, jau ne vienerius metus čia dirba. Prioritetas teikiamas Klaipėdai ir todėl, kad tai – didmiestis: daugiau darželių, mokyklų. Ukrainiečiams svarbu, kad vaikai pritaptų, integruotųsi“, – teigia vaikų dienos centro vadovė.

R. Čėsnaitė džiaugiasi, kad jos dienos centrą lankantys ukrainiečiai labai gražiai įsilieja į vietinių vaikų būrį: „Bendros kalbos atsiranda ne tik tarp rusakalbių, bet ir tarp ukrainiečių bei lietuvių, kurie stengiasi suprasti, kalbina atvykusius bendraamžius. Tikrai jaučiama bendrystė, įsitraukimas.“

Tam, kad dienos centrą nuolat lankantys klaipėdiečiai šiltai ir draugiškai priimtų svečius, jo vadovai su vaikais kalbėjosi, aptarė situaciją prieš atvykstant karo pabėgėliams: „Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį stengiamės įskiepyti vaikams, kad neskirstome žmonių pagal tautybę, kalbą. Nuolat vaikams apie tai kalbame ir aiškiname“.

Vaikai iš Ukrainos dienos centre
Vaikai iš Ukrainos dienos centre.

R. Čėsnaitė pastebi, kad vietos vaikams daugiau klausimų kyla ne konkrečiai apie ukrainiečius bendraamžius, bet apie karą apskritai: kodėl vyksta karas, kaip iš viso gali būti, kad vyksta karas, kodėl vaikai neteko namų, kodėl jiems reikia padėti.

„Stengiamės atsakyti į vaikus neraminančius klausimus, bandome suprantama kalba paaiškinti, kaip žmonės iš Ukrainos visko neteko,“ – patiritimi dalijasi ji.

Paaugliai iš Ukrainos patys prašo psichologų pagalbos

Ukrainos vaikai klausimų neuždavinėja – apie jų savijautą byloja elgesys. „Patekę į jiems naują, svetimą aplinką vaikai bijo suklysti, bijo padaryti kažką, kas gali nepatikti, elgiasi ypač mandagiai, yra ypač paslaugūs, nenori trukdyti. Mažesni, kurie dar negali išreikšti emocijų žodžiais, yra labai aktyvūs – daug laksto, nuolat juda. Vyresni užsisklendžia savyje ir patys klausia galimybės lankytis pas psichologą. Ypač paaugliui nėra lengva pačiam kreiptis pagalbos. Toks sąmoningas jų elgesys byloja apie labai dideles patirtas traumas“, – sako vaikų dienos centro Klaipėdoje vadovė.

Šiuo metu didesnė dalis dienos centrą lankančių vaikų reguliariai susitinka su psichologu. Šias ir kitas būtinas medicinos paslaugas, taip pat – reikalingus daiktus, tokius kaip mokyklinės prekės, vaikams iš Ukrainos „Gelbėkit vaikus“ dienos centrai perka. Tam, kad turėtų galimybę ir ateityje padėti tiek ukrainiečių, tiek sunkumų patiriančių Lietuvos šeimų vaikams, dienos centrams bus skiriamos lėšos iš LNK paramos koncerto ir jo anonsų transliacijų metu surinktos paramos. Žiūrovai prieš koncertą paaukojo daugiau nei 265 tūkst. eurų, o tiesioginio koncerto metu – dar daugiau nei 418 tūkst. eurų. Galutinė suma paaiškės, kai aukojusieji apmokės telekomunikacijų bendrovių sąskaitas.

„Tai jau buvo dvyliktas paramos koncertas, organizaciją „Gelbėkit vaikus“ remiame lygiai dešimt metų. Per dešimtmetį LNK žiūrovų paaukota suma parama organizacijai perkopė 2 milijonus eurų. Tiesa, pastarasis renginys buvo skirtas ne tik padėti sunkumų patiriančiose šeimose augantiems ir organizacijos dienos centrus lankantiems Lietuvos vaikams, bet į šalį atvykstantiems Ukrainos vaikams. Iš viso šiuo metu Lietuvoje registravosi 18 tūkstančių pabėgėlių nepilnamečių, jų skaičius, tikėtina, augs ir toliau. Jie galės rasti pagalbos vaikų dienos centruose“, – sako LNK savireklamos direktorė Oksana Kuncienė.

Vaikai iš Ukrainos dienos centre
Vaikai iš Ukrainos dienos centre.

Dienos centrai rūpinsis tiek Lietuvos, tiek Ukrainos vaikų laisvalaikiu vasarą

Paramos koncerto ir lėšų rinkimo kampanijos metu surinktos lėšos taip pat bus naudojamos „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus lankančių vaikų, įskaitant – atvykusiuosius iš Ukrainos, vasaros atostogoms.

„Laukiant vasaros mums iš tiesų neramu, nes dabar vaikai lanko mokyklas ir visi vienu kartu dienos centre paprastai nebūna, bet, kai ateis vasara, vaikai nuo ryto iki vakaro bus laisvi ir mes turėsime jais pasirūpinti. Esame labai dėkingi visiems aukojantiems, taip pat – rėmėjams, be kurių pagalbos negalėtume priimti Ukrainos vaikų ir pasirūpinti jais visais“, – sako „Gelbėkit vaikus“ tinklui priklausančio vaikų dienos centro Klaipėdoje vadovė R. Čėsnaitė.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tinklas visoje Lietuvoje vienija 49 dienos centrus, kuriuos lanko apie 1000 vaikų. Šį skaičių šiuo metu papildė dienos centrus pradedantys lankyti į Lietuvą atvykę vaikai iš Ukrainos. Dienos centruose jie laiką leidžia tuo metu, kai tėvai ieško darbo. Į mokyklas, darželius Lietuvoje jau einantys ukrainiečiai vaikai į juos užsuka po pamokų. Čia jie gauna šilto maisto, būtiną paramą daiktais, paslaugomis. Parama daiktais ir paslaugomis centruose teikiama ir su vaikais į Lietuvą atvykusioms mamoms, kitiems lydintiems suaugusiems.