Šis centras ne tik padėtų tiksliai sužinoti, kiek iš viso pabėgėlių pasiekė Lietuvą, kiek iš jų rado prieglobstį, bet ir valdytų visą jiems būtiną informaciją bei koordinuotų teikiamą pagalbą.
Anot „darbiečių“, šiuo metu Lietuvoje tokio centro, kuris turėtų informacijos visais pabėgėliams iš Ukrainos rūpimais klausimais, kuris koordinuotų procesus ir galėtų nukreipti į atitinkamas institucijas, nėra.
„Pastebime, kad žmonės sutrikę, blaškosi, dažnai neranda elementarios informacijos. Pagalbos yra, tačiau informacija apie ją vis skirtinguose šaltiniuose, tad žmonėms išties sunku susigaudyti, procesai ilgai užtrunka. Akivaizdu, kad trūksta vieno koordinacinio centro, kuriame būtų galima gauti visą reikalingą informaciją apie pagalbą ir jos suteikimą, apie galimą paramą, jos dydį ir laikotarpį, kiek ta parama galės būti skiriama“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Anot jos, kitos šalys jau turi interaktyvius žemėlapius, kuriuose matoma, kur galima apgyvendinti šeimas, tačiau Lietuvoje ši informacija, bent jau viešai, neprieinama net ir Seimo nariams.
„Sulaukiame įvairių pagalbos ukrainiečiams siūlymų, bet neturime kur jų nukreipti, nes daug paslaugų teikia nevyriausybinis sektorius ir jis tai daro savarankiškai. Taip pat rajonų savivaldybės susiduria su migracijos tarnautojų trūkumu ir kitomis naujai iškilusiomis problemomis. Todėl frakcija, palaikydama šį įstatymo projektą, siūlo Vyriausybei apgalvoti, kokia institucija galėtų veikti kaip koordinacinis centras, apjungiantis visas, tiek nevyriausybines, tiek privačias iniciatyvas bei paslaugas, susijusias su į Lietuvą atvykstančiais ukrainiečiais“, – teigia parlamentarė.
