Renginio vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė dėkojo besirenkantiems žmonėms. „Šiandien minime solidarizavimo su Ukrainos moterimis dieną. Moterimis, iš kurių nė viena šito karo nenorėjo, bet dabar jos kaunasi karo fronte, rūpinasi savo artimaisiais slėptuvėse, stengiasi išvežti savo vaikus iš šalies, kurią užpuolė Rusija. Kiekvienos tos moters pastangos yra herojiškos ir labai svarbios“, – sakė Živilė.
Karo metu moterys patiria prievartą
Jai pritarė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. „Šiandien daugybė moterų padeda Ukrainai kovoti su priešu, Vienos kasa apkasus Kyjive, kitos prižiūri vyresnio amžiaus žmones ar rūpinasi vaikų išvežimu iš šalies. Visų jų pastangos yra labai vertingos. Tačiau žinome, kad karas nėra neutralus lyties požiūriu. Moterims karas reiškia seksualinės prievartos, smurto ir prekybos žmonėmis grėsmę. Deja, jau girdime tokių atvejų ir šiame kare. Todėl šiandien norime atkreipti dėmesį į Ukrainos moteris, į joms gresiantį smurtą. Kviečiame neužmerkti akių ir susitelkti pagalbai“, – sakė moteris.
Apie tai kalbėjo ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. „Susrinkome šiandien solidarizuotis su Ukrainos moterimis. Šios moterys kovoja už mūsų visų laisvę. Šimtai tūkstančiai moterų su vaikais bėga į kaimynines valstybes ir pas mus. Kasdien jų atvyksta vis daugiau ir mes privalome joms užtikrinti saugų ir orų gyvenimą. Žinoma, kad moterų kūnai karuose buvo išnaudojami. Bosnijos karo metu XX amžiaus pabaigoje buvo išprievartauta nuo 20 iki 50 tūkst. moterų ir vaikų, o už tai buvo nubausti iki 100 asmenų. Buvo formuojamos prievartos stovyklos, dalis moterų ir mergaičių buvo priverstos gimdyti vaikus po patirtos prievartos. Išžaginimai buvo naudojami kaip etninio valymo priemonės. Ir tai vyko visai neseniai, kai galiojo tarptautinės konvencijos. Seksualinė prievarta naudojama kare, ne išimtis – ir šis karas. Todėl būtina stabdyti ne tik žudymus, bet ir prievartą bei smurtą prieš moteris“, – sakė specialistė.
Lenkia galvas prieš Ukrainos moteris
Apie moterų padėtį Ukrainoje pasisakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai sunku kalbėti ir rasti žodžius apie tai, kas vyksta dabar Ukrainoje. Šiandien, solidarizuodamiesi su Ukrainos moterimis, suprantame, kad kiekviena moteris pasaulyje nori jaustis saugi, nori realizuoti savo potencialą, nori turėti galimybes sulaukti pagarbos, nepatirti smurto, tačiau ukrainietėms moterims visi šie norai šią akimirką susiveda į vieną – išgyventi ir pasirūpinti, kad išgyventų vaikai bei artimieji. Man norisi, kad aiškiai pasakytume, jog mes jų laukiame, kad čia jos suras naujus namus, čia bus, kas pasirūpinta jų vaikais, kol Ukraina patiria ataką. Taip pat noriu, kad mes dar kartą pažvelgtume į tai, ką jau pasiekėme, kad nepamirštume, kad dar yra dalykų, kuriuos turime nuveikti, kad niekam nekiltų abejonių, jog Lietuva yra demokratiškos šeimos narė, kur gerbiamas kitoniškumas, kur pagarba žmogaus teisėms yra esminė vertybė. Labai norisi tikėti, kad tie vaikai, kurie gimsta Ukrainos rūsiuose, matys kitokią Ukrainą“, – sakė pirmininkė.
Tokią viltį išreiškė ir dainų autorė bei vokalistė Dovilė Filmanavičiūtė. „Man atrodo, kad prasidėjus karui, pasaulyje gimė naujas etalonas ir naujas supratimas, kokios mergaitės gali būti. Mūsų tikslas yra šitą etaloną rodyti savo mergaitėms, pasakoti apie tai, kokios galingos yra Ukrainos moterys, ne tik tos, kurios kaunasi, bet visos, kurios buvo ir bus po jų“, – teigė moteris.
Lyčių lygybės ekspertė Margarita Jankauskaitė taip pat sakė lenkianti galvą prieš Ukrainos moteris. „Ukrainiečių ryžtas pavergė mūsų širdis, priminė tai, ką buvome bebaigią pamiršti: laisvė, demokratija, saugumas nėra savaime suprantami dalykai. Juos reikia nuolat puoselėti ir ginti. Žinau, kad daugelis ukrainiečių nepaliko savo šalies, dabar lenkiu galvą prieš jų stiprybę. Tikiu, kad tironas gaus tai, ko nusipelnė, o tada mes visi kartu prikelsime Ukrainą iš pelenų“, – teigė M. Jankauskaitė.
