Požymiai, bylojantys apie norą nusižudyti

Pasak dr. J. S. Jasiulionės, į „Vaikų liniją“ dažniausiai kreipiasi 12–15 metų paaugliai. Praėjusiais metais organizacija sulaukė daugiau nei 3 tūkstančių skambučių savižudybės tema. Tai apytiksliai sudaro apie 10 skambučių per dieną.

Vis dėlto, psichologė aiškina, kad savižudybė, kaip sprendimo būdas nutraukti vidinę kančią, gali pasireikšti ir gerokai jaunesniame amžiuje. O norą nutraukti gyvenimą gali paskatinti įvairios priežastys.

„Tie, kurie dalinasi mintimis apie savižudybę, tikrai neretai yra vaikai, kurie yra labai vieniši ir jaučiasi vieniši ilgą laiką, jaučia rūpesčio ir meilės stoką savo šeimoje ir kuriems susikaupia kažkokių papildomų sunkumų su bendraamžiais.

Tai gali būti patyčios, kažkokios konfliktinės situacijos, draugų išdavystės, netektys, svarbių santykių nutraukimas arba realios netektys, kada miršta brangūs ar artimi žmonės, netgi gali būti ir augintinio netektis, paskatinusi krizinę situaciją. Kartais tikrai girdime, kad po mintimis apie savižudybę slepiasi kažkokios prievartos patyrimas – emocinės, fizinės, kartais ir seksualinės“, – teigia pašnekovė.

Jurgita Smiltė Jasiulionė
Jurgita Smiltė Jasiulionė. Šaltinis: Organizacijos nuotr.

Vaikai ir paaugliai vienokiais ar kitokiais būdais siunčia žinutę apie pablogėjusią savo savijautą. Kartais apie savižudybę jie kalba tiesiogiai. Pavyzdžiui, nevengia pasakoti, kad viskas yra beprasmiška, norisi tik numirti, atsigulti ir nepabusti. Kartais galime pastebėti ir įvairių ženklų socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, žinučių, jog greitai ateis diena, kai viskas baigsis. Pasitaiko ir padidintas dėmesys mirties temai, o apie ją domimasi sistemingai ir nuolat.

„Aš nekalbu apie kažkokius vienkartinius klausimus. Tikrai paauglystėje ir mokykliniame amžiuje vaikams kyla klausimų, o kas bus jei aš numirsiu, kas bus jeigu jūs numirsit, kas vyksta po mirties?

Tikrai klausimų gali būti pačių įvairiausių, bet jeigu pastebime, kad paauglys taip tikrai sistemingai ir nuolatos ta tema domis, ieško, būna, kad kartais, ką ir mes aptinkame arba girdime iš paauglių, kurie mums skambina, kad jie netgi tiesiogine ta žodžio prasme ieško internete informacijos apie savižudybės būdus, apie mažiau skausmingus būdus mirti ir panašiai“, – pastebi dr. J. S. Jasiulionė.

Dar vienas iš ženklų, kaip teigia Savižudybių prevencijos mokytojų lektorė Viktorija Andreikėnaitė, gali būti staiga pasikeitusi nuotaika. Kaip teigia ji, kartais žmogus būna visiškoje neviltyje, spinduliuoja beviltiškumo jausmu, o staiga nė iš šio nė iš to nuotaika tampa labai gera.

„Tai irgi yra rimtas ženklas ir jis gali reikšti, kad žmogus tiesiog priėmė sprendimą nusižudyti ir mato tokią išeitį, todėl jam palengvėja. Taip dažnai būna prieš apsisprendžiant ir prieš patį savižudybės aktą“, – aiškina V. Andreikėnaitė.

Viktorija Andreikėnaitė
Viktorija Andreikėnaitė. Šaltinis: Stopkadras

Kaip reaguoti?

Pašnekovės pabrėžia – pastebėjus neraminančius ir šiuos išvardintus ženklus, labai svarbu laiku sureaguoti ir tai daryti jautriai bei labai rimtai, stengiantis įsijausti į kenčiančiojo jausmus.

„Tinkamiausias būdas reaguoti yra užduoti tiesioginį klausimą. Galima įvardinti, kad pastebėjau, jog vyksta tokie ir tokie dalykai, galbūt tu kažkaip pasikeitei – ar piktas atrodai, ar pikta tam tikru metu, o taip anksčiau nebuvo, todėl noriu paklausti, ar tau kyla minčių apie savižudybę? Tai yra tinkamiausias būdas reaguoti“, – sako V. Andreikėnaitė.

Kaip pastebi dr. J. S. Jasiulionė, dažnai tėvams ir aplinkiniams gali pasirodyti, kad užduodami tiesioginį klausimą paaugliui galime nejučiomis pakišti mintį apie savižudybę. Todėl tiesioginio klausimo neretai vengiama.

„Man norisi suaugusiuosius nuraminti – vaikai gyvena tokiame informacijos pertekliuje, kad jie turi daugybę progų išgirsti šią idėją, pamatyti, sužinoti, kad yra žmonių, kurie nusižudo. Tai tikrai tiesioginis klausimas labiau parodys, kad jūs, kaip suaugęs žmogus, esate pasiruošęs kalbėtis, nebijote šios temos ir tikrai su jumis galima pasikalbėti, jeigu kyla tokių minčių“, – aiškina psichologė dr. J. S. Jasiulionė.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.. Šaltinis: Shutterstock

Vaikams ir paaugliams atsivėrus, svarbu tinkamai sureaguoti į jų problemas. Specialistės pabrėžia – jokiu būdu negalima nuvertinti jaunuolio jausmų ir problemų, net jei jos suaugusiesiems atrodo menkos.

„Vienas iš dalykų, ką mes suaugusieji padarome, tai mes išsigąstame tokių minčių ir iškart jas nuneigiame, sakome: ką dabar kalbi nesąmones, viskas čia yra gerai, negali būti, kad tu čia norėtum numirti. Tai matyt, pirmas dalykas, tikrai neišsigąsti ir suprasti, kad taip – galbūt ta mintis gali reikšti situacinį pagalvojimą, kai žmogus nežino, ką daryti, bet tai taip pat gali reikšti, kad paauglys tikrai galvoja apie norą nutraukti vidinį skausmą“, – priduria dr. J. S. Jasiulionė.

Ką daryti, jei vaikas nekalba

Kartais gali nutikti taip, kad apie savižudybę sunkumus patiriančiam žmogui kalbėti gali būti nejauku, o bandančiam padėti, jis nenorės atsiverti ar atskleisti savo emocinės būklės.

„Tada labai svarbu paklausti vaiko: o su kuo tu norėtum kalbėtis? Mums tėvams gali būti sunku priimti, kad manimi nepasitiki, man nepapasakoja, bet esminis dalykas yra ne ar aš gausiu informaciją, o svarbiausia, kad vaikas gautų pagalbą“, – sako dr. J. S. Jasiulionė.

Be to, tėvai gali skambinti į „Tėvų liniją“, o specialistai pateiks pasiūlymų ir idėjų, kaip vaiką prakalbinti ir jam padėti. Taip pat galima kreiptis į psichologus vaiko mokykloje, pagalbos ieškoti psichikos sveikatos centruose. Be to, kaip aiškina V. Andreikėnaitė, žmonėms, kurių aplinkoje yra galvojančių apie savižudybę, taip pat gali būti sunku, todėl pagalbos turėtų ieškoti ir jie.

„Labai daug kenčiančių žmonių pasisako ir nesutinka kreiptis pagalbos – priešinasi, galbūt turi tam tikros neigiamos patirties. Tai šioje vietoje tada tam, kuris teikia pagalbą, svarbu su kažkuo pasikonsultuoti. Dėl to, kad tai yra didžiulė įtampa būti su tuo, kad kažkas šalia galvoja apie savižudybę ir žmogus nežino, ką su tuo daryti, bet dar ir nesutinka kreiptis pagalbos. Tai visų pirma apie tą savo įtampą ir gyvenimą pasikalbėti, o visų antra su specialistu galima pasikonsultuoti, ką daryti su tuo žmogumi, kuris turi minčių apie savižudybę“, – sako V. Andreikėnaitė.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.. Šaltinis: Pranešimo siuntėjų

Pataria visada kreiptis į specialistus

Jei kenčiantį nuo savižudybės minčių pavyksta prakalbinti, jis atsiveria ir išties pripažįsta, kad vienintelis kelias nutraukti kančią yra savižudybė – reikėtų ne tik stengtis jį išklausyti, pabūti su jo problemomis ir jų nenuvertinti, bet ir kartu ieškoti profesionalios pagalbos.

„Psichologo, psichiatro, kitiem gal koks kunigas labiau padeda ar koks žmogus, su kuriuo gali išsikalbėti, bet svarbu, kad atsirastų žmogus, kuris gali suteikti profesionalią pagalbą ir sudaryti saugos planą, kad žmogus žinotų, ką jam daryti, kai kyla minčių apie savižudybę“, – tikina V. Andreikėnaitė.

O paaugliams ir vaikams, kenčiantiems nuo įvairiausių problemų ir galvojantiems apie savižudybę, psichologė dr. J. S. Jasiulionė primena: emocinės paramos tarnybos visada laukia skambučių, kai kyla sunkių jausmų ir minčių.

Vaikų linija“ dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 23 valandos. Jeigu būtų situacija, kada sunkių jausmų ar minčių kyla naktį, turėkite omenyje, kad yra „Jaunimo linija“, kuri dirba visą parą ir tikrai greitoji emocinė parama yra prieinama visada.

Labai labai noriu padrąsinti paskambinti ir pasikalbėti su suaugusiu žmogumi, kuriam rūpi, kuris yra pasiruošęs kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie įvairiausias temas ir įvairiausius sunkumus. Pasikalbėjus tikrai atrasite būdų, kaip save palaikyti“, – priduria J. Smiltė Jasiulionė.

Daugiau informacijos savižudybių tema bei būdus padėti sau ir artimiesiems galite rasti ČIA.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi savanoriai konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

Specialusis projektas „Pagalba sau“

Daugiau šia ir kitomis psichikos sveikatos temomis galite rasti nacionalinėje platformoje pagalbasau.lt