Bene svarbiausiame per krizę priimtame operacijų vadovės Agnės Bilotaitės sprendime nekalbama apie migrantų atstūmimą – čia akcentuojama, kad visi, neteisėtai kertantys sieną, gali patekti į Lietuvą, tačiau legaliais būdais.
„Asmenys, kirtę valstybės sieną <...> ir esantys pasienio ruože bei siekiantys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, į šalies teritoriją nebūtų įleidžiami ir iš šalies teritorijos būtų nukreipiami (reikalaujama, kad jie vyktų) į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę“, – rašoma sprendime.
Tačiau šiuo legaliu keliu praktiškai pasinaudoti buvo neįmanoma. Iš daugiau nei 8 tūkst. pernai į Baltarusiją atgal išstumtų žmonių, tik vienetai sugebėjo pasiprašyti prieglobsčio.
„Iš LR diplomatinės atstovybės Minske (Baltarusija) gauti 9 užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį, 5 gauti pasienio kontrolės punktuose su Baltarusija“, – informavo Migracijos departamentas.
Atsakymas, kodėl taip yra, gana paprastas. Pagal tarptautinius susitarimus neteisėtai sieną kirtusius migrantus Lietuva galėtų grąžinti atgal Baltarusijai, todėl ši šalis slėpė ir oficialiai nepripažino, kad iš jų pusės kas nors neteisėtai atėjo į Lietuvą.
Jei migrantai bandytų į Lietuvą patekti per pasienio kontrolės punktą, Baltarusija nebegalėtų neigti, kad migrantai atvyko per jų valstybę, todėl tiesiog patys neleido atvykėliams eiti tokiu keliu. Todėl praktiškai užsieniečiai neturėjo galimybės legaliai patekti į Lietuvą.
„Baltarusijos valdžios pasienio tarnybos jų paprasčiausiai nepraleidžia pro pasienio apsaugos punktus, nes režimas parodytų, kad jie yra neteisėtos migracijos priežastis ir pasekmė. Todėl nenori to demonstruotis ir neįleidžia į pasienio punktus“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje yra sakęs VRM viceministras Arnoldas Abramavičius.
Sulaukė pastabų
„Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra surinkęs įrodymus, kad Lietuvos pasieniečiai taiko neteisėtą kolektyvinį migrantų atstūmimą ir rekomendavo atvykėlius siųsti ne atgal į Baltarusiją, rekomenduojant dėl prieglobsčio kreiptis į pasienio punktus, o iki ten juos imti ir pavežėti.
Be to, suabejota ir tuo, ar tikrai tinkamai įvertinama, kas yra pažeidžiami asmenys, nes tarp atstumiamų žmonių yra ir vaikai, kurie be išimčių priskiriami pažeidžiamųjų kategorijai ir jiems turi būti užtikrinama apsauga.
Visgi Lietuvos atstovai iškart atkirto, kad į šias rekomendacijas neatsižvelgs ir politikos nekeis.
„Negalime priimti, kad visi nepilnamečiai su šeimomis ar be šeimų būtų priimami“, – spaudos konferencijoje po rekomendacijų paviešinimo sakė A. Abramavičius, atkreipęs dėmesį, kad apgręžimo politika duoda rezultatus, nes neteisėtų migrantų srautai yra sumažėję.
„Jei dabar paskelbtume, kad atidarome sieną, tai turbūt grįžtume prie šimtų ir galbūt net tūkstančių. Tokios prabangos mes sau leisti negalime“, – pažymėjo viceministras.
Lietuva laikosi pozicijos, kad elgiasi teisėtai, nes per į Lietuvą per Baltarusiją vykstantiems migrantams pastaroji jau yra saugi šalis.
Politiką lydėjo skandalai
Oficialiai pasieniečiai sako, kad neįleidimo politika vyksta sėkmingai – visi migrantai gražiuoju supranta situaciją, paprašyti tiesiog apsisuka ir grįžta atgal iš kur atėję, nereikia naudoti nei jėgos, nei spec. priemonių.
„Galvoju, gaila tų žmonių, bet Lietuva juk per maža visą planetą išgelbėti“, – savo nuomone apie sprendimą neįleisti migrantų su Delfi dalinosi vienas kalbintas pasienietis. Panašaus požiūrio, kad tai buvo būtina, laikėsi ir kiti kalbinti pareigūnai.
Tačiau jau po kelių dienų nuo neįleidimo pradžios kilo skandalas, kai tai, kaip realiai atrodo neįleidimas, aprašė Seimo kontrolieriaus įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius. Jis rugpjūčio 6-osios naktį stebėjo, kaip vyksta migrantų atgrasymas.
„Lietuvos link pajuda moteris su vaiku, jos neatbaido nė vienas pareigūnų šūksnis. Per raciją girdžiu – atgrasyti, neįsileisti. Motina su vaiku nebijo net šuns, apkabinusi vaiką prašo priimti į Lietuvą, pasigailėti. Likusi grupės dalis maldauja priimti į Lietuvą šią šeimą. Moteris laiko rankoje lašinę, esą, lašinama vaikui, tačiau priėję pareigūnai įsitikinę, kad tai melas ir toliau vykdo VRM ministrės sprendimą – atgrasyti. Moteris su vaiku nejuda, pareigūnai moterį su vaiku pakelia už parankių ir nuneša Baltarusijos link. Vaikas verkia. Grupė žmonių išsirikiuoja ir laukia, klausia, „how can we legally to enter Lithuania?“ (kaip galime legaliai patekti į Lietuva? – Delfi). Pareigūnai šaukia – „go away“ (eikit šalin – Delfi). Žmonės niekur neina, dar ir dabar atgrasymo veiksmais žmonių pareigūnai neįsileidžia į Lietuvą.
Per raciją girdime kitą kvietimą važiuoti prie 129 valstybės sienos ženklo, ten sieną kirto 34 asmenų grupė, kurioje 15 vaikų. Deja, grąžinti šių asmenų toje pačioje vietoje Lietuvos pasieniečiai nebegali, nes 5.30 val. pasigirsta Baltarusijos pasieniečių automatų šūviai į orą, išstatomi Baltarusijos pasieniečiai su šalmais, bananais ir skydais. Automatų šūviai į orą nenutyla, tad negalėdami šios žmonių grupės grąžinti toje pačioje vietoje, Lietuvos pareigūnai susodino juos į autobusiuką ir nuvežė juos prie 125-126 sienos ženklo, kur žmonės buvo išlaipinti ir šūksniais „go go go“ palydėti Baltarusijos link. Migrantai lydimi pareigūnų ir karių šūksnių lėtai judėjo Baltarusijos link“, – šis jo viešai pasidalintas pasakojimas Lietuvoje sukėlė skandalą, o kai kurie politikai žmogaus teisių gynėją net kaltino antivalstybine veikla.
Tačiau šis pasakojimas atskleidė realybę, kurią buvo bandoma nutylėti, kadangi migrantų atstūmimo liudytojais negalėjo būti nei žiniasklaida, nei nevyriausybinės organizacijos – jiems nebuvo leidžiama stebėti to, kaip vykdomas operacijų vadovės sprendimas.
Propagandos karai
Draudimas nepriklausomiems stebėtojams matyti, kaip vyksta apgręžimas, tapo ir puikia terpe Baltarusijos propagandai.
Čia pradėta skleisti vaizdai, kaip Lietuvos pasieniečiai stumia klykiančius žmones atgal į Baltarusiją. Visgi netrukus VSAT demaskavo Lukašenkos režimo manipuliacijas, paviešindami nutylėtą šios istorijos pusę – kad išties pastarieji su riaušių malšinimo ekipuote stumia kelių dešimčių migrantų grupę.
„Išgalvotas istorijas apie Lietuvos pasieniečių smurtą ir nežmonišką elgesį su migrantais nuolat pasakojantys Baltarusijos propagandininkai apdairiai nutyli, jog brutalią fizinę jėgą prie valstybės sienos naudoja būtent Baltarusijos jėgos struktūros, – skelbė VSAT, dalindamiesi kitu įrašu. – Štai taip Švenčionių rajone riaušių malšinimo ekipuotę dėvintys Baltarusijos pareigūnai metaliniais skydais išstūmė 13 migrantų grupę.“
Per migrantų krizę pasieniečiams teko susidurti su keisčiausiais bandymais iškreipti realybę. Apie keletą įstrigusių įvykių Delfi yra pasakojęs G. Žagunio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas
„Vienas toks atvejis, mūsų patrulis eina miškingoje vietovėje. Tiesiai iš miško išeina vyras be batų, prieina, pateikia dokumentus, išsiaiškinam, kad jis kubietis, – sako Ž. Vaikasas ir perpasakoja atvykėlio ir pasieniečių pokalbį. – Kas nutiko? Ai, baltarusiai mane primušė. O kur tu eini? Tai eisiu atgal. Jis apsisuka, eina atgal į Baltarusiją. Staiga iššoka iš krūmų baltarusiai su skydais ir reporteris su kamera. Jie jau pasiruošę, jiems tik reikėjo to vaizdo, kai jis grįžta nuo mūsų. Iškart jį kalbina į mikrofoną. Mūsų pareigūnai stovėjo šalia, viską girdi ir supranta, nes kalba rusiškai. Kas čia vyko? Kas tave primušė? Sako va, va jie. Ai, ne jie, kiti. Toks reportažas po to leidžiama per jų kanalus.“
Dar vienas panašus veikėjas, Muhamedu iš Sirijos prisistatęs vyras, kelis metus gyvenęs Maskvoje, todėl puikiai kalbantis rusiškai. Jis ne vieną dieną įeidavo į Lietuvą, o tada žingsniuodavo palei sieną su Baltarusiją, lydimas ir stebimas šios šalies pasieniečių. Naktimis pastarieji jį kažkur išsiveždavo, o dieną vėl parveždavo tęsti žygio. Vėliau šį veikėją Šalčininkų pasieniečiai pamatė per Baltarusijos televiziją, čia jis skundėsi, esą lietuviai su juo blogai elgiasi, skriaudžia bei naudoja jėgą.
Panašių vaizdų fiksuota ir daugiau, pavyzdžiui, VSAT paviešintame įraše matoma, kaip Baltarusijos pareigūnų paruošti 4 migrantai – provokatoriai įeina į Lietuvos teritoriją, tačiau niekur neskuba. Paaiškėja, kad jie lūkuriuoja Lietuvos pasieniečių, kurie pasirodo netrukus. Provokatoriai grįžta atgal į Baltarusijos pusę ir čia prasideda spektaklis. Baltarusijos pareigūnų filmuojami „nuskriausti“ migrantai emocingai pasakoja, „kaip juos mušė ir žalojo Lietuvos pareigūnai“.
Skandalą sukėlė baltarusių paviešintas vaizdas, kuriame matome, kaip tarnybinis šuo kanda į miegmaišį, kuriame guli žmogus. Pasieniečiai tuomet tikino, kad viskas įvyko, nes pareigūnas buvo apakintas, be to, per incidentą niekas nenukentėjo.
Tačiau vėliau Delfi pavyko rasti įraše užfiksuotus irakiečius, kurie atskleidė, kad buvo prievarta atvežti Baltarusijos pasieniečių prie sienos ir jiems neleidžiama grįžti atgal.
Afganistaniečiai su EŽTT sprendimu
Tačiau neapsieita ir be realių incidentų, iškėlusių daugybę klausimų dėl apgręžimo politikos, pavyzdžiui, 5 afganistaniečių istorija, kurie į Lietuvą atkeliavo su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu rankose, pritaikančios jiems laikinąsias apsaugos priemones – neišsiųsti jų iš Lietuvos.
Pasieniečiai aiškino, kad rugsėjo 9 dieną 5 afganistaniečiai be dokumentų atkeliavo iš Baltarusijos, tačiau buvo sustabdyti prie sienos ir neįleisti į Lietuvą, kadangi EŽTT sprendimas neįpareigojo jų priimti.
Visgi jų advokatė Asta Astrauskienė tada pasakojo kitokią istoriją – esą jie jau kelis dienas praleido Lietuvoje, kol ji pati iškvietė pasieniečius. Šie, nepaisydami EŽTT sprendimo, afganistaniečius išstūmė į Baltarusiją.
Šis skandalas pasiekė piką, kai po kelių dienų afganistaniečius Lietuvos teritorijoje rado ir žurnalistė Vilma Danauskienė. Tuomet pareigūnams neliko nieko kito, tik priimti atvykėlius. Vėliau pasieniečiai aiškino, kad nors afganistaniečiai ir buvo Lietuvos teritorijoje, formaliai jie neįleisti į šalį.
Situaciją lyginta su ta, lyg žmogus atskristų į sostinės oro uostą, tačiau neturėtų reikiamų dokumentų patekti į šalį, todėl jis būtų neįleistas ir išsiųstas iš Lietuvos.
Vėliau atsirado ir moteris, kuri Lietuvoje priglaudė 5 afganistaniečius ir padėjo jiems susirasti teisinę pagalbą. Jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau nutrauktas, jos veikloje neradus nusikalstamos veikos požymių.
„Viskas įvyko netikėtai rugsėjo 5 dienos popietę. Sodybos teritorijoje pastebėjau einančius kelis asmenis ir priėjusi pasiteiravau, kas jie tokie ir ko jiems reikia. Iš karto gavau atsakymą – „mums reikalinga pagalba“. Vaikinai pasirodė išsekę – pažeisti tiek emociškai, tiek fiziškai. Galvojau, kodėl jie čia yra ir ką aš galiu padaryti kaip žmogus, jeigu manęs prašo pagalbos. Aš savęs paklausiau: „Gerai, ką darai toliau?“ Pasiteiravau jų, kas jie tokie, iš kur yra ir kokios pagalbos iš manęs tikisi“, – pirmąjį kontaktą su užklydusiais migrantais prisimena pašnekovė.
Tą dieną į sodybą atklydusius vaikinus moteris apibūdina kaip „prasmegusius“ – sušalusius ir sumuštus. Suplyšę migrantų batai dengė kruvinas kojas, o šlapi drabužiai – nešvarų kūną. Jie nesidrovėjo parodyti fizinių sužalojimų, elektrošoko žymių ir vizualiai pademonstravo, kaip prieš juos buvo naudojamas smurtas. Moteris tikina, kad jos sprendimas suteikti pirmąją humanitarinę pagalbą padėjo išvengti papildomų aukų Lietuvos teritorijoje.
„Jie prašė atsigerti vandens ir įkrauti mobiliuosius telefonus. Konstatavo faktą, kad yra kreipęsi pagalbos į Jungtinių Tautų pabėgėlių komisarą, bet negalėjo susisiekti ir nusiųsti savo buvimo vietos bei kitos informacijos, nes jų telefonai buvo išsikrovę. Įvertinusi žmogiškąjį faktorių, aš sutikau juos pamaitinti ir įkrauti telefonus“, – teigia moteris.
Dešimt metų Maltos ordine savanore dirbusi moteris pasakoja, kad noras gelbėti likimo nuskriaustuosius įdiegtas jau vaikystėje: ji nuo mažens auklėjama taip, kad žmogus privalo padėti kitam žmogui. Moteris teigia negalinti atsakyti „ne“ ir atgręžti nugaros nei pakeleiviui, prašančiam pavežti, nei elgetai prie parduotuvės, jei jos prašo pagalbos.
Apie šiuos migrantus kalbėta ir tai, kad bandomi nauji keliai ir nauji būdai, kaip neteisėtus migrantus atsiųsti į Lietuvą, o tai organizuoja būtent Baltarusijos režimas. Įdomu tai, kad dalies šių migrantų socialiniuose tinkluose galima rasti nuotraukų iš Maskvos.
Klausimai dėl taisyklių
Prasidėjus taikyti apgręžimo politiką, kilo ir daugybę klausimų. Tikinta, kad pažeidžiami asmenys įleidžiami dėl humanitarinių priežasčių, tai : nepilnamečiai, neįgalieji, nėščios moterys, vieniši tėvai su vaikais, vyresni nei 75 metų senjorai bei prekybos žmonėmis aukos.
Tačiau ar jie išties pažeidžiami pasieniečiai vertindavo tik trumpos apžiūros metu, todėl kiek toks vertinimas teisingas – klausimas.
„Pareigūnai supažindinti su tvarka ir pažeidžiamumo vertinimu. Be tų, ką jau minėjau, tai, ką gali pareigūnas įvertinti būdamas vietoje vizualiai. Jei tam reikia kokių papildomų žinių, psichologo dalyvavimo, vertinimas darosi sudėtingas ir įvertinti pareigūnai einamuoju metu nesugebėtų“, – yra pripažinęs VSAT atstovas R. Petrauskas.
Tikėtasi, kad į neaiškumus padės išsklaidyti tai, kad, kaip tikino Vidaus reikalų ministerija, visi apgręžimai yra filmuojami. Netrukus paaiškėjo, kad taip nėra.
„Ne visada ir tie atvejai yra filmuojami, daugiau filmavimas taikomas tais atvejais, kai numatomos ar kyla kokios konfliktinės situacijos su galimais sienos pažeidėjais. Tada imamasi visų priemonių, kad tokius atvejus fiksuoti. Nes pareigūnai neturi nei priemonių fiksuoti tokius atvejus. Dažnai būna, kad vaizdo įrašai dėl laikmenų talpos užrašomi ant viršaus ir jie labai riboto laikotarpio“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje atskleidė VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.
Kilo ir kitų problemų, pavyzdžiui, kai kurie atvykstantys be dokumentų tvirtina esantys nepilnamečiai, tačiau po tyrimų paaiškėja, kad tai buvo melas.
Pamažu buvo tikslinama ir pažeidžiamų asmenų kategorija. Pavyzdžiui, lapkritį dėmesio centre atsidūrė irakiečių šeima su 4 vaikais, apsukta 3 kartus. Ją gelbėti skubėjo ir Seimo narys Tomas Tomilinas, tačiau net ir parlamentaro pagalba neišgelbėjo šeimos nuo grąžinimo į Baltarusiją.
Vilniaus rajone į Lietuvą patekusiai šeimai leista pernakvoti pasieniečių užkardoje, o po to jie išvežti ir į Baltarusiją palydėti jau Ignalinos rajone.
„Jeigu tai būtų nelydimi nepilnamečiai, tuomet jie patenka į pažeidžiamų asmenų kategoriją, ir juos būtume turėję įleisti. Šiuo atveju, vaikai buvo su tėvais, jų priežiūroje, pasieniečiai įsitikino, kad jie saugūs, visai šeimai buvo suteikta nakvynė, jie pamaitinti, šiltai permiegojo, o po to pasieniečiai elgėsi pagal gautus nurodymus, t.y. taip, kaip elgiamės visais atvejais, kai asmenys yra grąžinami pagal operacijų vadovės sprendimą“, – tuomet aiškino VSAT atstovas G. Mišutis.
Dėmesio centre atsidūrė ir dar vienos šeimos su mažais vaikais neįleidimas į Lietuvą. 14 migrantų, tarp kurių – 6 mažamečiai, Varėnos rajono miškuose buvo aptikti lapkričio 30 dieną. Pasieniečiai juos nuvežė į užkardą, pamaitino, iškvietė medikus, leido pernakvoti ir sušilti. Tačiau kitą dieną migrantai pėsčiomis iškeliavo atgal į Baltarusiją.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai tikina, kad ruošėsi išstumti tik vyrus, o mamas su vaikais įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Tačiau patys migrantai atsisakė tokio pasiūlymo ir nusprendė visi kartu grįžti atgal iš kur atėję.
Su migrantais ryšį palaikę nevyriausybininkai kalbėjo kitaip – esą atvykėliai tikrai ne savo norų minusinėje temperatūroje iškeliavo atgal. Komiteto posėdyje atskleista, kad išėję migrantai dar 6 valandas buvo netoli sienos, kol galiausiai patraukė į Baltarusijos gilumą.
„Į Baltarusiją jie išėjo labai vėlai ir sušalę, jie paėmė nesąžiningą taksistą, kuris nuvežęs į Minską juos šantažavo, kad neįduotų milicijai, ėjo kalba apie didelę išpirką“, – kas po to nutiko migrantams, pasakojo „Sienos“ grupės atstovas Mantautas, nuo pat dramos pradžios palaikęs ryšį su šia grupe.
Grupėje buvo dvi kurdų šeimos bei dvi somalietės seserys, viena jų – nepilnametė. Pastarosios šiuo metu yra priverstos slapstytis Minske.
„Joms pasibaigusios vizos, jos slapstosi nuo milicijos, nebegali grįžti net namo. Bet jos sveikos. Tai šiokia tokia gera naujiena“, – sakė jis.
Įžiebė diskusiją
Lietuvoje politikai viliasi, kad Lukašenkos režimo suorganizuota migrantų krizė pastūmės visą Europos Sąjungą (ES) permąstyti savo vykdomą politiką dėl migrantų priėmimo.
„Kalbant apie pokyčius ES migracijos politikoje, akivaizdu, kad pokyčiai būtini. Visi suprantame, kad tokios situacijos, kai prieš šalis vykdomos hibridinės atakos, atskleidė, kad Europos Sąjungos migracijos politika ir teisinė sistema nepasirengusi tokio pobūdžio atakoms. Todėl būtini pokyčiai“, – per spaudos konferenciją yra kalbėjusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ir, panašu, kad tie pokyčiai išties gali įvykti. Šiuo metu už uždarų durų Briuselyje svarstoma, kad tuo atveju, kai migrantai yra instrumentalizuojami, svarstoma šalims pačioms apsispręsti, kaip elgtis.
„Lukašenka bandė parduoti bilietus į Europos Sąjungos teritoriją, tai nepriimtina ir ne jis juos turi pardavinėti. Svarbu, kad mes prieš tai kovojome ir, manau, tą darėme teisingai“, – yra kalbėjusi Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, ne kartą gyrusi Lietuvą už tai, kaip ji susitvarkė su migracijos krize.
Baltarusijos režimą desperatišku pavadinusi Y. Johansson yra pripažinusi, kad migrantai buvo instrumentalizuoti.
„Bet net tada, kai vyksta toks instrumentalizavimas, žmonės vis tiek turi teisę prašyti prieglobsčio, jie vis tiek turi turėti galimybę prieiti prie prieglobsčio prašymo. Mes turime išlikti ištikimi savo vertybėms ir susitarimams, ypač kai kalbame apie geriausius vaiko poreikius, kai turime apginti pažeidžiamus asmenis, – sakė ji. – Paveiktos šalys reagavo skirtingai, buvo priimti nauji įstatymai ir reguliavimas, kurie nesutampa su Europos teise.“
