Naujienos

Įtampa tarp „Huawei“ ir kai kurių Vakarų valstybių auga jau kurį laiką. Įmonės technologijos yra Jungtinių Valstijų, Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos ir Taivano „juoduosiuose sąrašuose“.

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo rugpjūtį pareiškė, kad jo pozicija „Huawei“ atžvilgiu yra aiški. „Grėsmė turėti Kinijos telekomunikacijų sistemas Amerikos arba viso pasaulio tinkluose kelia didžiulę nacionalinio saugumo riziką“, – CNBC sakė jis.

„Huawei“ yra po padidinamuoju stiklu Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Visos kitos Europos Sąjungos valstybės tikisi, kad apsispręsti padės Europos Komisija (EK), šiam klausimui spręsti subūrusi bendradarbiavimo grupę.

„Prognozuojama, kad 2025 metais pasaulinės su 5G susijusios pajamos sieks 225 mlrd. eurų, todėl Europai būtina vystyti šias technologijas, norint konkuruoti globaliu mastu, o Bendrijos kibernetinis saugumas yra labai svarbus užtikrinant jos strateginę autonomiją“, – rašoma viename EK pranešimų.

Šnipinėjimas ir sabotažas

Šių metų pradžioje keturi konservatoriai kreipėsi į prie Vyriausybės veikiančią komisiją, koordinuojančią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugą. Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Dainiaus Kreivio ir Audronio Ažubalio pasirašytame rašte keliamas „Huawei“ patikimumo klausimas.

„Net jei parduodama įranga yra visiškai saugi, vėliau gamintojas, siųsdamas programinės įrangos atnaujinimus, gali sukurti tam tikras saugumo spragas, kurios ilgainiui gali būti panaudotos šnipinėjimo ar sabotažo tikslais“, – rašoma dokumente.

Net jei parduodama įranga yra visiškai saugi, vėliau gamintojas, siųsdamas programinės įrangos atnaujinimus gali sukurti tam tikras saugumo spragas, kurios ilgainiui gali būti panaudotos šnipinėjimui ar sabotažui.
kreipimasis į komisiją

Taip pat pastebima, kad Kinijoje nuo 2017 metų galioja įstatymas, pagal kurį net ir privačios įmonės ar asmenys turi įsitraukti į Kinijos žvalgybinį darbą.

Pati „Huawei“ tarptautinėje žiniasklaidoje daug kartų neigė, kad yra kontroliuojama Kinijos komunistų partijos.

L. Kasčiūnas DELFI sakė, kad nesulaukė jokios reakcijos į savo kreipimąsi. „Kaip suprantu, kol kas nėra sprendimo, kuris būtų lūžinis. Manau, bus labai sunku jį priimti, turint omenyje, kad telekomunikacijų įmonės, viena jų – strateginių įmonių sąraše, savo technologijas yra pastačiusios ant „Huawei“, – sakė jis.

Apie „Huawei“ keliamas grėsmes rašoma ir JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro autoriaus James`o A. Lewis`o ataskaitoje. „Valstybė, sukūrusi 5G tinklą, turės didžiulį pranašumą šnipinėjant, jei turės priešiškų ketinimų“, – įspėja jis.

Prie Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos veikiantis Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) informavo, kad stebi ir vertina situaciją dėl „Huawei“, tačiau nurodė, kad šiuo metu šios įmonės įrangos dalyvavimo kenkėjiškos veiklos kibernetinio saugumo srityje, kuri pažeistų Lietuvos įstatymus, faktų nėra užfiksuota.

„Iki šio momento dėl „Huawei“ įrangos kaltės įvykusių kibernetinių incidentų NKSC nėra registravę. Tačiau atidžiai stebime situaciją, keičiamės informacija su partneriais ir tą informaciją analizuojame. Esame visą laiką pasiruošę informuoti ir pasakyti, jeigu būtų kibernetinio saugumo incidentų dėl šio gamintojo įrangos“, – sakė NKSC direktorius dr. Rytis Rainys.

Rytis Rainys

Jis pridūrė, kad NKSC bendradarbiauja su šalies valstybės institucijomis, keičiasi informacija ir konsultuojasi su ES bei NATO sąjungininkėmis.

„Mesti kaltinimai šiai verslo organizacijai yra labai rimti ir keliantys susirūpinimą, tačiau technologinių duomenų apie šios įrangos vykdomą šnipinėjimo veiklą viso pasaulio mastu labai mažai, kad būtų galima priimti sprendimus, kurie turėtų itin didelių pasekmių eiliniams vartotojams“, – sakė R. Rainys.

NKSC dar teigė, kad „Huawei“ įranga Lietuvoje itin paplitusi tarp individualių vartotojų, tai daugiausia yra mobilieji telefonai, o įranga, kuri skirta tinklo komunikacijai ir maršrutizacijai palaikyti, yra labiau naudojama tarp interneto paslaugų teikėjų.

„Kiekviena organizacija Lietuvoje sprendžia individualiai, kaip organizuoja informacinių technologijų ar kitos įrangos pirkimą, kokių laikosi kibernetinio saugumo standartų bei reikalavimų, ar įvertina esamą viešą informaciją ir pan.“, – dėstė R. Rainys.

Valstybės saugumo departamentas 2019 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pranešė, kad Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu.

„Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.

Ruošiasi aukcionui

Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) organizuoja 5G tinklams diegti tinkamų radijo dažnių aukcioną. Kaip pasakojo įstaigos Radijo ryšio departamento direktorius dr. Augutis Čėsna, kol kas jo data dar nenustatyta.

„Pagal ES reikalavimus turime suteikti galimybę naudoti 3,5 GHz radijo dažnių juostą ne vėliau kaip iki 2020 metų gruodžio 31 dienos. RRT yra parengusi Radijo ryšio plėtros plano projektą, kurį šiuo metu derina su rinkos dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis“, – DELFI sakė jis.

A. Čėsna paaiškino, kad aukciono, kuriame galės dalyvauti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių rinkos dalyviai, laimėtojams bus suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3,4–3,8 GHz radijo dažnių juostos.

„Ši radijo dažnių juosta tinkama diegti naujos kartos 5G radijo ryšio tinklams, bet kadangi RRT laikosi technologinio neutralumo principo, tai aukciono laimėtojai galės ją panaudoti ir jau teikiamiems tinklams, pavyzdžiui 4G, plėsti“, – sakė jis.

Ši radijo dažnių juosta tinkama diegti naujos kartos 5G radijo ryšio tinklus, bet kadangi RRT laikosi technologinio neutralumo principo, tai aukciono laimėtojai galės ją panaudoti ir jau teikiamų, pavyzdžiui 4G tinklų plėtrai.
A. Čėsna

RRT atstovas dar pridūrė, kad 3,5 GHz radijo dažnių juosta ES bus viena pirmųjų, kurioje bus diegiami naujos kartos 5G radijo ryšio tinklai. Aukciono laimėtojai turės prisiimti tam tikrus aprėpties ir 5G radijo ryšio tinklui būdingus spartos įpareigojimus.

Apie tai, kaip veikia internetas, DELFI papasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto dekanas Šarūnas Paulikas:


Dalyvaus visi

RRT dažnių aukcione dalyvauti ketina visi pagrindiniai Lietuvoje veikiantys mobiliojo ryšio operatoriai.

„Galime užtikrinti, kad dalyvausime ir tikrai turėsime savo dažnių ruožą 3,4–3,8 GHz juostoje 5G ryšiui plėtoti, taip pat reikia nepamišti ir 700 MHz ruožo, jis gali būti naudojamas tiek 4G, tiek ir 5G ryšiui teikti“, – sakė „Telia“ atstovas žiniasklaidai Audrius Stasiulaitis.

Audrius Stasiulaitis

„Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas teigė, kad dažniai yra pagrindinis resursas, leidžiantis teikti mobiliojo ryšio paslaugas klientams.

„Tiesa, kol kas dar nėra aišku, kaip ir kokiomis sąlygomis vyks konkursas, todėl sudėtinga prognozuoti jo baigtį“, – sakė jis.

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas taip pat užtikrino, kad dalyvaus, nes dažniai yra įmonės verslo pagrindas.

„Negalėtume turėti verslo be dažnių. Mums tai labai svarbu ir padarysime viską, kad turėtume geriausią įmanomą rezultatą savo klientams“, – sakė jis

Apie ketinimą dalyvauti aukcione DELFI patvirtino ir valstybės valdomos įmonės „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ („Telecentro“) vadovas Remigijus Šeris. Vis dėlto, pridūrė, kad galutinį sprendimą priims, kai susipažins su sąlygomis.

Be to, „Telecentras“ nuo 2008 metų turi licenciją 3,5 GHz dažnių juostai naudoti. „Tada laimėjome RRT skelbtą konkursą viešiesiems bevielio ryšio prieigos tinklams 3,410–3,600 GHz radijo dažnių juostoje steigti“, – priminė R. Šeris.

Remigijus Šeris

RRT duomenimis, mažmeninę interneto prieigą, naudojant judriojo ryšio technologijas, Lietuvoje teikia dar keturios įmonės, tačiau nė viena jų neturi savo tinklų.

Kaip paaiškino Estijos kapitalo „CSC Telecom“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Viktorija Masaitytė, jie tik parduoda kitų mobiliojo ryšio operatorių paslaugas.

Girmanto Juknio ir Deimantės Jankauskienės valdoma „Teledema“, kaip paaiškino įmonės mažmeninės prekybos vadovė Jūratė Vinskūnienė, yra vienintelis Lietuvoje virtualus mobiliojo ryšio operatorius. „Naudojamės „Bitė Lietuva“ ryšiu“, – sakė ji.

Kitos dvi įmonės – „Eurocom“ ir „TV Play Baltics“ – taip pat veikia bendrovės „Bitė Lietuva“ tinkle, yra šios įmonių grupės dalis.

„Huawei“ naudoja du iš keturių

Šiuo metu du iš keturių operatorių Lietuvoje savo tinkle naudoja „Huawei“ įrangą, tai – „Telia“ ir „Telecentras“.

„Telia“ Lietuvoje naudoja įvairių gamintojų tinklo įrangą – nuo „Ericsson“, „Huawei“, „Nokios“ iki „Cisco“, „Fortinet“, „Palo Alto“ ir kitų. Visos „Telia“ grupės mastu palaikome strateginę partnerystę su „Ericsson“ ir „Nokia“, – pasakojo A. Stasiulaitis. – „Telia“ tinklo architektūra yra diversifikuota, jame naudojami skirtingų gamintojų komponentai, kurie užtikrina optimalų tinklo saugumą. O informacijos dėl galimų būsimų investicijų iš anksto niekada nekomentuojame.“

R. Šeris nurodė, kad „Telecentras“ šiuo metu naudojasi „Huawei“ įranga. Anksčiau skelbta, kad ji naudojama „Mezon“ paslaugai įgyvendinti.

„Telekomunikacinę įrangą „Telecentras“ įsigyja skaidriai, konkurso būdu, šio principo nesirengiame atsisakyti ir 5G atveju. Kaip visad, vertinsime pasiūlymus, kainos ir kokybės santykį“, – apie ateities planus pasakojo jis.

„Telecentras“ įsigyja skaidriai, konkurso būdu, šio principo nesirengiame atsisakyti ir 5G atveju.
R. Šeris

Tuo metu G. Butėnas atsakė, kad „Bitės“ tinkle Lietuvoje pagrindinis tinklo įrangos tiekėjas yra „Ericsson“. Komentuodamas 5G gamintojo pasirinkimą, pašnekovas teigė, kad sprendimas bus priimtas ateityje.

Gintas Butėnas

„Mums, kaip operatoriui, yra patraukliau rinktis antros ar trečios, bet ne pirmos kartos 5G įrangą, kuri, tikėtina, turės dar nemažai trūkumų. Tad pasirinkimas priklausys nuo dažnių konkurso sąlygų ir kalendoriaus, nes planuojame 5G diegimo darbus pradėti, kai tik gausime reikalingą 5G dažnių spektrą. Gali nutikti ir taip, jog rinksimės kelis įrangos tiekėjus, kad po bandymų galėtume įsitikinti, kuris geriausiai atitinka mūsų poreikius“, – sakė jis.

A. Baranauskas DELFI sakė, kad „Tele2“ šiandien naudoja „Nokią“, o dėl 5G spręs kartu su „Bitė Lietuva“ naujai įsteigta įmone.


Kurs kartu

Apie tai, kad 5G tinklą diegs kartu, „Bitė“ ir „Tele2“ pranešė birželį.

„Šiuo metu vyksta bendros įmonės steigimo procesas ir derinami įvairūs teisiniai klausimai, todėl planavimo ir pasirengimo darbų dar nepradėjome. Daugiau naujienų pasidalinsime, kai jų turėsime“, – sakė G. Butėnas.

A. Baranauskas atskleidė, kad naujoji įmonė turėtų būti įsteigta Latvijoje. „Praeis dar ne vieni metai kūrimo“, – kalbėjo jis.

„Tele2“ atstovas papasakojo, kad dėl 5G laukia pokyčiai tiek pagrindiniame (angl. core), tiek radijo prieigos (angl. radio access) tinkluose.

„Tikrai keisis visa radijo dalis, o pagrindiniame tinkle pokyčiai daugiausia bus programinės įrangos“, – sakė A. Baranauskas.

Andrius Baranauskas

G. Butėnas dėstė, kad jų radijo tinklą teks atnaujinti iš pagrindų.

„Čia reikės 5G siųstuvų ir imtuvų, kurie gali dirbti 5G dažnių ruože ir gali perduoti žymiai didesnės spartos paslaugas. Taip pat reikės ir galingesnės bazinių stočių įrangos, kuri galėtų aprūpinti gerokai išaugsiančius perduodamos informacijos srautus.

Transporto tinkle, kuris sujungia mūsų bazines stotis su pagrindiniais tinklo mazgais, taip pat reikės atlikti paruošiamuosius darbus, kuriuos jau kurį laiką vykdome: plečiame linijų talpą ir įrengiame atsarginių linijų. Beje, 5G orientuotas ne tik į didesnes spartas, bet ir į kuo mažesnį paketų vėlinimą, todėl reikės pertvarkyti transporto tinklą taip, kad informacija iki centrinių mazgų keliautų kuo trumpesniu keliu.

Pagrindinio tinklo taip pat lauks atnaujinimai – reikalinga įranga jį aprūpinome jau prieš kurį laiką, todėl iš esmės pakaks programinių atnaujinimų, kurie leis įrangai išnaudoti naujus 5G technologijos funkcionalumus ir stipriai praplės pagrindinio tinklo galimybes. Jau kurį laiką tokią programinę įrangą savo tinkle testuojame“, – sakė jis.

Anksčiau skelbta, kad „Bitė“ ir „Tele2“ planuoja bendrą tinklą sukurti palaipsniui 2021–2023 metais ir šį procesą užbaigti iki 2023 metų pabaigos.

Jau eksperimentuoja

„Telia“ dar praėjusių metų pabaigoje pademonstravo 1,8 gigabito per sekundę spartą. A. Stasiulaitis sakė, kad tikisi būti pirmieji, Lietuvoje įdiegę 5G.

„Su pasaulyje naujausia ryšio technologija kol kas dirbame eksperimentinėmis ir nekomercinėmis sąlygomis, nes komerciniams dažniams įsigyti būtini aukcionai šalyje dar nėra surengti. O kol tai įvyks, toliau auginame kompetenciją šioje srityje, kurioje sparčiai evoliucionuoja tiek tinklo, tiek galinė įranga. Kai gausime komercinius radijo dažnius, tinkamus 5G tinklams, ir matysime komercinių 5G paslaugų poreikį, imsime teikti, tam jau esame pasiruošę“, – teigė jis.

Pašnekovas pasakojo, kad, diegiant 5G, planuojama atnaujinti radijo prieigos tinklą, o pagrindinis „Telia“ tinklas naujai ryšio technologijai iš esmės jau paruoštas.

„Kaip žinia, 5G standartas ir toliau intensyviai vystomas, tad yra tobulinama tiek techninė, tiek ir programinė įranga. Todėl pagrindinio tinklo elementai periodiškai naujinami diegiant vis modernesnę, saugesnę ir funkcionalesnę programinę įrangą“, – DELFI sakė jis.

Savo ruožtu R. Šeris sakė, kad, kaip ir kiti operatoriai, turi planų diegti 5G.

„Kai kuriuos 5G technologijos elementus jau esame testavę. Kaip ir kada tai darysime, priklausys nuo aibės aplinkybių, kurios šiuo metu dar niekam nėra aiškios: standartas, paklausa, galinė vartotojo įranga ir t. t. Taip pat dar nėra aiškus operatorių kooperavimosi modelis, apie kurį diskusijos tik prasideda. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į išskirtinai didelių investicijų poreikį, kooperavimasis šiuo atveju yra būtinas“, – sakė R. Šeris.

Valstybės valdomos įmonės vadovas nurodė, kad informacija apie „Telecentro“ valdomus tinklus, jų architektūrą, aparatinę bazę, planuojamus pakeitimus ir kitus aspektus nėra vieša.

Tikisi labai daug

EK tinklapyje teigiama, kad 5G užtikrins beveik visur esantį didelį pralaidumą ir mažą delsą turintį interneto ryšį ne tik pavieniams vartotojams, bet ir prijungtiems daiktams.

Apie tai, ko galima tikėtis iš 5G, DELFI papasakojo A. Baranauskas ir susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas:


„Būsimoji 5G infrastruktūra bus naudinga daugelyje sektorių, pradedant prijungtu automatizuotu mobilumu, el. sveikata, energijos valdymu, baigiant saugumu. 5G taip pat bus dirbtinio interneto „akys ir ausys“, nes suteiks duomenis ir jų analizę dabartiniu laiku. Be to, 5G pakeis „debesų“ kompiuteriją – leis kompiuterių pajėgumus paskirstyti visoje infrastruktūroje“, – prognozuoja EK.

Teigiama, kad 4G sukūrė visą mobiliųjų aplikacijų ekonomiką, tai – tokie visiems puikiai žinomi prekės ženklai kaip „Instagram“, „Spotify“, „Youtube“, „Revolut“ ir t. t. D. Stravinskas sakė, kad 5G leis darbus atlikti greičiau, paprasčiau ir nuotoliniu būdu, o tai paskatins įvairių inovacijų, apie kurias šiandien net nenutuokiame.

Kaip DELFI aiškino profesorius Š. Paulikas, 5G sprendžia vadinamąją „paskutinės mylios“ problemą.

„Radijo ryšys yra terpė, kur yra daug triukšmų ir kur negalime perduoti vienu metu daug informacijos sparčiai. Tarkim, galime vienu metu perduoti keturis lapus, bet ne daugiau. Siekiant 5G, bandoma daryti, kad galėtume lapų perduoti ne keturis, bet daugiau. Galėsiu per tą patį laiką gauti ne vieną, o du ar net dešimt, priklausomai nuo ryšio sąlygų“, – sakė jis.

5G sprendžia taip vadinamą „paskutinės mylios“ problemą.
Š. Paulikas

VGTU Elektronikos fakulteto dekanas nurodė, kad tam reikės tikrų ir brangių infrastruktūros pakeitimų.

„5G naudos aukštesnius dažnius, naudosime platesnes juostas, vadinasi, galima daugiau sudėti informacijos. Reikės daugiau bokštų. Jei norime perduoti sparčiai informaciją, įrenginys turi būti pakankamai arti bokšto. Radijo bangos ore sklinda nelabai gerai, ypač aukšto dažnio. Jos greitai slopsta, ir tas įrenginys turėtų būti arčiau, o jei norime „padengti“ Vilniaus miestą, bokštus reikia statyti tankiai“, – aiškino Š. Paulikas.

Pašnekovas dar pasakojo, kad jei transliuojama tuo pačiu dažniu, atsiranda daugiau triukšmo.

„Tada informacija perduodama lėčiau. Įsivaizduokite – jei aplink kalbėtų daug žmonių, o aš kalbėčiau tuo pačiu garsumu, tektų pakartoti tą patį, kad išgirstumėte. Galėčiau garsiau rėkti, tačiau to neleidžia įstatymai. Tai reiškia, kad turėčiau kelti spinduliavimo galią, bet mes nenorime šalia savo ausies turėti mikrobangų krosnelės. Tai reglamentuota ir galios šiuo metu yra saugios“, – sakė Š. Paulikas.

Beje, kaip DELFI informavo RRT radijo ryšio departamento direktorius A. Česna, Kaliningrado srityje veikiančios radijo ryšio sistemos turi didelės įtakos 3,4–3,8 GHz radijo dažnių juostos panaudojimo galimybėms su šia sritimi besiribojančiose Lietuvos teritorijose.

„Tačiau tai nereiškia, kad šios radijo dažnių juostos Lietuvoje visiškai negalima panaudoti. RRT šiais metais pasiekė 5G plėtrai palankų techninį susitarimą su Baltarusijos radijo ryšio administracija, taip pat deramasi dėl atitinkamo susitarimo ir su Rusijos radijo ryšio administracija“, – sakė jis.

Yra atviri

D. Stravinskas dar papasakojo, kad, kalbant apie „Huawei“, Lietuva yra priklausoma nuo išorės veiksnių.

„Šiuo atveju yra įvertintos nacionalinio saugumo rizikos, jos pateiktos EK ir pati Komisija ėmėsi veiksmų bei priemonių atsakyti į klausimą – kaip reikėtų su ta Kinija daryti. Atsakymas laukiamas daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje. Tikimės iki metų pabaigos turėti viziją, kaip reikėtų elgtis. Reikalavimai pereitų ir visiems operatoriams, technologijos diegėjams. Labai svarbus bendras sutarimas. Jei visa Europa sutars nenaudoti, o viena šalis ims ir naudos, tada ji turėtų konkurencinį pranašumą šiai technologijai diegti saugumo sąskaita“, – laidoje DELFI 11 sakė ministro patarėjas.

Darius Stravinskas

Savo ruožtu „Huawei“ komunikacijos vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Plukys sakė, kad 5G technologijų saugumas turi būti formuojamas taikant visuotinius saugumo standartus, kurie taikomi visiems.

„Huawei“ yra skaidriausia bendrovė kibernetinio saugumo srityje, jos veikla visada buvo labai skaidri, įmonė atvira patikrinimams. „Huawei“ net atidarė kibernetinio saugumo centrą Briuselyje, todėl bet kuri ES šalis ar institucija gali atvykti ir patikrinti „Huawei“ šaltinio programinę įrangą. Kiek mes žinome, joks kitas 5G tinklo vystytojas nėra pasirengęs pateikti šaltinio programinės įrangos bandymams atlikti“, – sakė jis.

Huawei“ yra skaidriausia bendrovė kibernetinio saugumo srityje, visada buvo labai skaidri savo veikloje ir atvira patikrinimams.
M. Plukys

M. Plukys pridūrė, kad „Huawei“ dirba su visais mobiliojo ryšio operatoriais.

Siūlo pirkti

Rugsėjį britų leidinys „The Economist“ paskelbė, kad „Huawei“ generalinis direktorius Renas Zhengfei pasiūlė jau sukurtą 5G technologiją parduoti pirkėjui iš Vakarų ir taip išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala tokį žingsnį vertina kaip reakciją į JAV spaudimą.

„Tai verčia „Huawei“ ieškoti išeičių, kaip užtikrinti tolimesnį augimą ir egzistavimą rinkoje. Daug ką lems techniniai dalykai. Kiek žinau, vis tiek kiltų dilema dėl to, ar įsigyta technologija būtų iki galo saugi“, – sakė jis.

Linas Kojala

Panašiai svarstė ir L. Kasčiūnas – jo vertinimu, neaišku, ar, pardavus technologiją, būtų galima išvengti visų rizikų. Seimo narys dar teigė, kad visų laukiama EK pozicija dėl „Huawei“ gali nuvilti, nes rasti bendrą sprendimą gali būti sudėtinga. „Graikai mano vienaip, vengrai, portugalai – kitaip“, – sakė jis.

Savo ruožtu L. Kojala teigė, kad „Huawei“ yra tik vienas pavyzdžių, rodančių, jog susiderėti dėl bendros ES pozicijos Kinijos atžvilgiu yra sudėtinga.

„Ne tik dėl to, kad požiūris į Kiniją, kaip į politinį veikėją, ne visada tapatus, bet ir dėl to, kad klausimai susiję su ekonomika. „Huawei“ kol kas yra vienintelis žaidėjas, galintis kalbėti apie tokį kainos ir kokybės santykį, diegiant 5G. Jie neturi tokių konkurentų, kurie galėtų pateikti savo pasiūlymą, ir taip leisti pasirinkti iš lygiaverčių konkurentų.

„Huawei“ kol kas yra vienintelis žaidėjas, galintis kalbėti apie tokį kainos ir kokybės santykį, diegiant 5G.
L. Kojala

Tada renkamasi – arba technologinis augimas, arba ekonominis sulėtėjimas. Bus labai įdomu stebėti, ką nuspręs ES arba atskiros valstybės. Žinome, kad britai, vokiečiai įsteigė atskirus institutus, darbo grupes, kurios aptarinėja „Huawei“ klausimą“, – svarstė politologas.

L. Kasčiūnas patarė įsiklausyti į M. Pompeo žodžius ir įspėjo, kad ateityje Lietuvai gali tekti rinktis pusę – būti su tais, kuriems „Huawei“ tinka, ar su tais, kuriems ne.

„Tai gali paveikti bendradarbiavimą su JAV saugumo srityje. Gali tekti rinktis pusę, be jokios abejonės“, – DELFI sakė jis.

Laurynas Kasčiūnas

L. Kojala dėstė, kad sprendimas dėl „Huawei“ pirmiausia turėtų būti politinio lygmens.

„Gali būti vis daugiau dilemų, kur situacija bus „arba, arba“. Tai labai aiškiai signalizuoja Jungtinės Valstijos su Donaldu Trumpu priešakyje. Ten palaikymas griežtoms spaudimo priemonėms Kinijai yra platus ir neapima vien Respublikonų partijos, bet ir opozicinius demokratus. Manau, tai – politinis klausimas, kuris vėliau lems ir didžiųjų įmonių pasirinkimus“, – komentavo pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (145)