Nuotolinis mokymas ir karantinas Lietuvoje tapo iššūkiu mažamečius vaikus auginantiems tėvams. Tačiau ne visi tik skundžiasi dėl pasikeitusios situacijos. Aurelija ir Evaldas Lasiai randa pozityvumo ir kūrybiškai užtikrina vaikų tolesnį ugdymo procesą namuose krykštaujant net šešiems vaikams.

Viena iš „Šeimų universiteto“ įkūrėjų Lietuvoje pora džiaugiasi, kad namuose vaikai toliau mokosi naujų dalykų ir dalyvauja nuotolinio mokymo procese, o situacija besiskundžiantiems tėvams pataria suprasti, kad labai svarbu išmokti prisitaikyti prie esamos situacijos ir duoti laiko adaptacijai.

Lasių šeimoje – šeši vaikai. Trys jau lanko mokyklą, o likusieji dar tik laukia, kai paaugs ir galės pasimatuoti pirmoko kuprinę.

Režimo svarba

Nepaisant to, kad šeimos namai, kaip reta, pilni vaikų balsų, tėvai pasakoja, kad su nuotolinio mokymo iššūkiais tiek jie patys, tiek vaikai puikiai susitvarko.

„Laiko pasiruošti prieš nuotolinį mokymą beveik ir nebuvo, Vilniaus jėzuitų gimnazija, kur mokosi sūnus, mokymą pradėjo jau iškart po karantino paskelbimo. Turėjome bandomąjį laikotarpį, kuriuo metu ir vyko pasiruošimas“, – pasakojo Aurelija.


Kai prasidėjo nuotolinis mokymas, Lasių vyriausiasis sūnus jau buvo turėjęs įžangą į nuotolinį mokymą.

Jaunesni pora vaikų mokosi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Čia taip pat švietimo įstaiga ir mokytojai ruošė tiek vaikus, tiek tėvus prie pasikeisiančios mokymo tvarkos.

„Kai oficialiai Lietuvoje prasidėjo nuotolinis mokymas, mes jau buvome pasiruošę ir adaptavęsi prie nuotolinio mokymo proceso, todėl didelės problemos nebuvo“, – prisipažino Evaldas.

Šešių vaikų mama teigė, kad šeimos rytas prasideda 8 val., kai anksčiau tekdavo keltis ir 6 val. ryto, kad visa šeima pasiruoštų darbams, mokyklai ir darželiams. Nors karantinas leidžia keltis ir vėliau, šeima išlaiko režimą ir dienos ritmą.

Šešis vaikus auginantys tėvai apie kalbas stabdyti nuotolinį mokymą: visuomenė išprotėtų ir degraduotų
© DELFI / Andrius Ufartas

„Nesistengiu reguliuoti kiekvienos vaikų pertraukos nuotolinio mokymo metu. Iš pradžių žiūrėdavau griežčiau, kad padirbę 45 minutes pailsėtų po 15 minučių. Vaikų darbo tempas ir tvarkaraščiai skirtingi, todėl dabar tik primenu, kad jie turi pailsėti“, – apie mokykloje besimokančių vaikų dienotvarkę pasakojo mama.

Nuo vidurdienio vaikams prasideda didžioji pertrauka, per kurią vaikai pavalgo, išeina į šalia namo esantį kiemą į lauką. Nuo 2 val. po pietų jie vėl sėda prie nuotolinio mokymo ir mokytojų paruoštų užduočių.

„Pastebime, kad mokyklos prisitaiko prie situacijos. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje sūnui buvo sumažintas krūvis. Dabar jau viskas vyksta savo vėžiose“, – ketvirtą karantino Lietuvoje savaitę kalbėjo pašnekovas.

Iššūkiai ne tik vaikams

Evaldas kartu atviravo, kad iššūkiai likus namie kyla ne tik vaikams ar jų mokytojams, bet ir tėvams. Čia labai svarbu suprasti, kad esant pasikeitusioms sąlygoms turime mokytis adaptuotis.

„Anksčiau, kaip visuomenė, gyvenome labai laisvai. Karantinas tokį mūsų gyvenimą apribojo. Dalis tėvų buvo įpratę atiduoti vaikus būreliams, tai, manau, kad yra tokių, kurie patyrė labai didelį šoką, psichologinį sukrėtimą. Taip, situacija sudėtinga, tai nėra patogu, reikia rūpintis vaikais, kurių galbūt tu net nepažįsti, nes iki šiol vaikai visą laiką praleisdavo darželyje, mokykloje, būreliuose. O staiga čia situacija pasikeičia“, – apie tėvams kylančius iššūkius šiuo metu kalbėjo šešių vaikų tėtis.

Vis dėlto tiek Aurelija, tiek Evaldas prisipažino griežtai nepritariantys pasigirstančioms mintims, kad nuotolinis mokymas turėtų būti nutrauktas.

Šešis vaikus auginantys tėvai apie kalbas stabdyti nuotolinį mokymą: visuomenė išprotėtų ir degraduotų
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tai padaryti būtų didelė nesąmonė: paleidus vaikus be jokio tikslo keliems mėnesiams išprotėtų visuomenė ir degraduotume“, – griežtai kalbėjo pašnekovas.

Vietoj to, Lasių šeima siūlė išmokti keistis ir prisitaikyti prie esančių aplinkybių: šeimoje kurti naujas taisykles, susitarimus, žiūrėti, kaip iš situacijos paimti kuo daugiau teigiamų dalykų.

„Kadangi esame didelė šeima, o mūsų suaugusiųjų mažuma, turime griežtas taisykles ir susitarimus, dienotvarkę. Žinoma, yra džiazavimo elementų, bet ritmas yra pakankamai griežtas. Gausesnėje šeimoje kitaip nesusitvarkysi. Vis dėlto vaikams pasikeitimai šoko neįvarė. Be to, kaip ir minėjau, nuotoliniam mokymui iš anksto ruošė ir mokyklos“, – tęsė Evaldas.


Nors namuose nuotolinio ugdymo procesas vyksta, Lasiai prisipažįsta, kad vaikai be galo pasiilgę mokyklos.

„O tai ir gražu, kad vaikai įvertina, koks nuostabus dalykas yra mokykla. Ir ne tik dėl socializacijos, bet ir mokytis mokykloje kur kas lengviau nei namuose. Namuose reikia didesnių savidisciplinos pastangų, kad pasiektum bent panašų rezultatą“, – pastebėjo Evaldas.

Nepamiršti ir savo partnerio

Šešis vaikus auginanti šeima turi patarimų ir kitiems tėvams, kaip išvengti chaoso namuose ir prisidėti prie to, kad vaikai galėtų tęsti mokymosi procesą.

Aurelija pamini, kad svarbiausia – režimas ir dienotvarkė. Nereikėtų pamiršti, kad jų laikytis turi ne tik vaikai, bet ir patys tėvai. Taip pat reikėtų stengtis išlikti ramiais ir nepanikuoti.

„Taip pat patartume nustoti būti perfekcionistais, sakyti, kad viskas bus idealu. Vaikai nemato draugų, nevyksta pilnavertiškas bendravimas. Taip, viskas nebus tobula ar kaip anksčiau“, – pridėjo Evaldas.

Dar vienas labai svarbus dalykas karantino metu – šeimos laikas.

Ilgai kartu buvusios poros patiria kitokias problemas nei santykių pradžioje.
© Shutterstock
Ilgai kartu buvusios poros patiria kitokias problemas nei santykių pradžioje.

„Kai kurios šeimos galbūt iki dabar neturėjo laiko kartu atsikelti, papusryčiauti, papietauti ir susėsti prie vakarienės stalo“, – toliau kalbėjo tėtis.

Lasių šeima kartu sutaria ir dar dėl vieno svarbaus aspekto – nepamiršti savo partnerio ar sutuoktinio.

„Nes kitaip, per visą šią naują rutiną mes galime prarasti savo mylimą žmogų“, – įspėjo Evaldas. Aurelija kartu pridėjo, kad geri partnerių tarpusavio santykiai padės ir bendrai situacijai namuose bei vaikų ramybei: „Jei tarp tėvų yra įtampa, tai pajaučia ir vaikai. Todėl dienotvarkėje reikėtų atrasti laiko ir porai, atskirai nuo vaikų“.

Laiko sau turėtų rasti ir vaikai. Tokią aplinką sukurti galima, pavyzdžiui, paskelbus knygos skaitymo laiką.

„Esamą situaciją turime priimti kaip iššūkį, kurį verta nugalėti, su kuriuo galime išeiti visai kitokiais žmonėmis. Karantinas nėra vien atėmimas, bet ir dovana laiko, kurį galime paversti arba dovana, arba iššvaistyti“, – pridėjo Evaldas.

Organizuoja nuotolinius seminarus tėvams

Kaip jau minėta, Aurelija ir Evaldas Lasiai – vieni iš „Šeimų universiteto“ įkūrėjų. Socialinė iniciatyva siūlo saviugdos kursus tėvams, kurie augina vaikus. Pasiremiant atvejo analizės metodu tėvams padedama ugdyti savitarpio santykius, spręsti iššūkius iš esmės, o ne paviršutiniškai.

Kaip pasakojo Evaldas, netikėtai į Lietuvą paskelbtas karantinas privertė „Šeimų universitetą“ organizuoti interneto seminarus (angl. webinar), kurių metu kiekvieną trečiadienį vedami valandos trukmės mokymai tėvams. Vaikus auginančios poros jau galėjo išklausyti pranešėjų paskaitas apie santuokinį gyvenimą, vyro ir žmonos santykius ar žmonių temperamentus.

Darbas iš namų
© Shutterstock
Darbas iš namų

„Labai svarbu vieni kitų nekaltinti. Ir ne tik šeimoje, bet tėvams nekaltinti mokytojų, o mokytojams tėvų. Šiuo metu labai svarbu susitarimas ir vienas kitų supratimas“, – pabrėžė Aurelija.

Tuo metu Evaldas ragino visus permąstyti ir geriau susipažinti su savimi, išmokti keistis besikeičiant situacijai ir nesitikėti, kad patogų gyvenimą turi sukurti kiti.

„Esame išlepusi karta, kuriai sunku priimti bet kokius nepatogumus. Reikia suprasti, kad nepatogu dabar visiems. Tačiau tas nepatogumas yra mūsų valios ugdymas. Jei nepatogu, nereiškia, kad reikia viską mesti ir baigti, reikia išmokti priimti, suprasti ir mokytis“, – akcentavo jis.


www.DELFI.lt
20