Atsižvelgiant į padėtį dėl karantino, šiemet abiturientams pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks vėliau – planuojama ją vykdyti birželio 22 – liepos 21 dienomis. Apie tai, kaip šiemet vyks brandos egzaminai ir kaip jiems bus ruošiamasi, kalbėjome su Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonyte.

Kaip pabrėžia Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja, sprendimas vykdyti 2020 metų brandos egzaminų sesiją priimtas siekiant, kad šių metų abiturientų karta gautų atestatą, kuris būtų lygiavertis lyginant su ankstesnių ir vėlesnių kartų abiturientų atestatais. Anot jos, svarbu, kad mokiniai gautų objektyvius ir patikimus rezultatus apie savo pasiekimus.

„Abiturientams sudaryta galimybė dalyvauti ir pagrindinėje, ir, esant poreikiui, pakartotinėje sesijoje, kaip ir ankstesniais metais – keičiasi tik egzaminų sesijos laikas. Prieš priimant sprendimą, buvo dvi intensyvios darbo savaitės, kurių metu švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta darbo grupė svarstė labai įvairius scenarijus ir galimas rizikas, kas atsitiktų, jei karantinas tęstųsi ilgesnį laiką, nei dabar prognozuojame“, – teigia A. Ranonytė.

Visą šių metų brandos egzaminų sesijos tvarkaraštį rasite ČIA.

Tačiau galima pastebėti, kad priimtas sprendimas vykdyti egzaminus įprasta tvarka nukeliant jo pradžios datą į vėlesnį laikotarpį sulaukė dalies abiturientų kritikos, argumentuojant, kad nuotolinis mokymas nėra efektyvus ir tokiu atveju ne visi turi vienodas sąlygas pasiruošti egzaminams. Reaguodama į abiturientų siūlymus vietoje egzaminų taikyti dviejų pastarųjų metų metinių pažymių vidurkių vertinimą, A. Ranonytė pabrėžia, kad, nuo pat pradžių nuosekliai ruošusis egzaminams, būtų netikslinga staiga pereiti prie kitokios vertinimo sistemos, juolab tokiam sprendimui trūktų laiko.

Paaiškino, kaip abiturientai laikys egzaminus: jau parengtas planas dėl saugumo priemonių
© DELFI / Domantas Pipas


„Šie egzaminai nėra tik mokyklai užbaigti – gautas rezultatas naudojamas stojimui į aukštąsias mokyklas. Du pagrindiniai veiksniai, priimant sprendimą – kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos įgyti lygiavertį brandos egzamino įvertinimą lyginant su ankstesniųjų metų abiturientų įgytu dokumentu ir su tuo, kurį įgis būsimųjų kartų abiturientai. Kad neatsitiktų taip, jog šių metų abiturientai, mokyklą baigdami galbūt lengvesniu keliu, kitais metais susidurtų su didesnėmis problemomis, jei norėtų studijuoti pasirinktoje studijų kryptyje Lietuvoje arba užsienyje“, – pastebi A. Ranonytė.

Taip pat A. Ranonytė sakė, kad ruošimasis egzaminams, visų pirma, yra savarankiško darbo procesas, kuriame mokytojas gali konsultuoti, užduoti klausimus, leidžiančius pasitikrinti savo pasiruošimą, tačiau, visų pirma, tai yra paties mokinio atsakomybė.

„Kiekvienas iš abiturientų pasirengimo planą pradėjo dėliotis ne šį pavasarį, nes mokiniai, kurie pradeda mokytis pagal vidurinio mokymo programą, dar baigdami dešimtą klasę susidėlioja savo ugdymo planą – mokomuosius dalykus, kuriuos mokysis išplėstiniu ir bendruoju kursu. Tai reiškia, kad jų pasirengimo egzaminams etapas vyksta ne mažiau kaip vienerius metus, o kiek jis nuoseklus, sąmoningas ir atsakingas, yra kiekvieno abituriento pasirinkimas“, – aiškina A. Ranonytė.

Paaiškino, kaip abiturientai laikys egzaminus: jau parengtas planas dėl saugumo priemonių
© DELFI / Andrius Ufartas


Anot jos, išsakytas siūlymas remtis pastarųjų dviejų metų pažymių vidurkiais nėra atmestas, ir, priklausomai nuo karantino trukmės, jis gali būti svarstomas. Jos teigimu, šiandien lyginti mokinių pažymius skirtingose mokyklose būtų sudėtinga, mat juose ne tik objektyviai matuojami mokinio pasiekimai, bet ir rašomas įvertinimas už pažangą, siekiant motyvuoti mokinį, tačiau ateityje reikėtų rasti galimybę, kaip patikimai sukaupti mokinių įvertinimus 11 ir 12 klasėse ir juos panaudoti mokyklos baigimui ir stojimui į aukštąsias mokyklas.

„Abiturientai yra labai išradingi ir bet kokią socialinę, ekonominę, politinę aktualiją gali išnaudoti kaip pretekstą pabandyti susikurti palankesnes aplinkybes užbaigti mokyklą ir laikyti brandos egzaminus. Tai laikyčiau jaunatviška pilietiškumo raiška, ir tikrai džiugu, kad ta kritika yra pakankamai konstruktyvi, yra ir pasiūlymų, kaip užtikrinti sesijos vykdymą, kokias alternatyvas reikėtų svarstyti. Darbo grupėje buvo apsvarstytos įvairios scenarijų galimybės, tarp kurių galimybė priimti mokinių metų metinius įvertinimus kaip baigimo ir stojimo rezultatus nebuvo visiškai atmestinas variantas. Ir tikrai turėtume tokio tikslo siekti, bet, sakyčiau, yra per trumpas laikas įgyvendinti tokio pobūdžio pokytį, vien dėl tos aplinkybės, kad mokiniai prieš metus buvo supažindinti, kokiu būdu galės užbaigti mokyklą ir stoti į aukštąsias mokyklas. Likus mėnesiams iki mokslo metų pabaigos, iš esmės keisti tvarką būtų netikslinga, ypač, kai ir pasirengimo tam laiko pritrūktų“, – aiškina A. Ranonytė.

Vykdant egzaminų sesiją, bus atsižvelgiama į reikiamo atstumo išlaikymą tarp egzaminą laikančių mokinių bei maksimalią patalpų dezinfekciją.

„Labai tikimės, kad mūsų sąmoningumo ir visos pandemijos valdymo dėka birželio 22 dieną startuosime su mažesniais reikalingais saugumo reikalavimais. Ką tikrai įsipareigojame pakeisti ir pačiame egzaminų organizavimo tvarkos apraše, tai nustatyti didesnius reikalavimus atstumui tarp mokinių suolų, kai jie dalyvauja egzamino procese, ir šias detales, ne tik dėl atstumų, aptarti ir su savivaldybių atstovais, nes šalia mokyklų vadovų labai svarbų vaidmenį organizuojant egzaminus atlieka ir savivaldybių administracijų atstovai, nes jie tiesiogiai organizuoja egzamino vykdymą kiekvienoje savivaldybėje“, – aiškina A. Ranonytė.

Daugiau – transliacijos įraše.


www.DELFI.lt
11