Nors koronaviruso pandemija ir karantinas kiekvienam sujaukė įprastą gyvenimą, abiturientų laukia svarbus metas. Švietimo procesą perkėlus į virtualią erdvę nuspręsta egzaminų neatsisakyti, o juos pavėlinti ir dvyliktos klasės egzaminų maratoną pradėti birželio 22 d.

Paskutinieji metai mokykloje daugeliui jaunuolių – nemažas iššūkis ir stresas. Šiemet jo prisideda daugiau ir dėl paskelbto karantino. Nepaisant to, portalo Delfi kalbintos mokytojos tiki, kad jau suaugę ir savarankiški dvyliktos klasės moksleiviai kartu su mokytojų pagalba sugebės pasiruošti baigiamiesiems egzaminams.

Panevėžio Minties gimnazijos biologijos mokytoja Virginija Juknienė prisipažįsta, kad nuotolinio ugdymo pradžios laukė su nerimu ne tik mokytojai, bet ir mokiniai. Juk niekam dar neteko patirti, kaip seksis mokytis ir ruoštis egzaminams virtualioje erdvėje.

Džiaugiasi nemokamais įrankiais

Biologijos mokytoja pasakojo, kad kartu su mokiniais naudoja „Moodle“ platformą, kurioje mokytoja gali patogiai įkelti medžiagą, stebėti, kada mokiniai prisijungia. V. Juknienė džiaugėsi, kad dėl naujos nemokamos versijos egzaminams ruoštis padeda ir egzaminatorius.lt platforma.

„Mokinių finansinės galimybės skirtingos, todėl nemokamos paslaugos taip pat suteikia priemonę ruoštis egzaminams“, – akcentavo ji.

Prasidėjus nuotoliniam mokymui Minties gimnazijoje keitėsi ir tvarkaraštis. Dabar biologijos mokytoja su dvyliktokais turi iškart dvi pamokas vienu kartu. Šių pamokų metu vyksta sinchroninės arba asinchroninės pamokos.

„Jau praėjo trys savaitės ir sinchroninių pamokų buvo dvi. Pamokos vyko per „ZOOM“ platformą ir tai buvo labai įdomi patirtis“, – teigė pedagogė.

V. Juknienė išlieka pakankamai rami dėl to, kaip dvyliktokai pasiruoš egzaminams. Pasak jos, mokiniai su egzamino programa supažindinami dar vienuoliktoje klasėje. Todėl šis klausimas jiems jau seniai aiškus. Vis dėlto iki nuotolinio mokymo pradžios mokytoja dar nespėjo su mokiniais pabaigti visos mokymosi programos.

Mokymasis namuose gali tapti tikru iššūkiu.
© Shutterstock
Mokymasis namuose gali tapti tikru iššūkiu.

„Trūksta kaip tik kokių trijų savaičių, tačiau temos jau yra, kai kurias galima suspausti. Pasitarėme su mokiniais ir dabar daugiausiai dėmesio skirsime egzaminų temoms, kurios rekomenduotinos“, – kalbėjo mokytoja. Ji viliasi, kad išdėsčius visą programą visas gegužės mėnuo bus skirtas temoms kartoti.

Kaip jau minėta, V. Juknienė šiuo metu su mokiniais dirba arba tiesioginėse pamokose, arba jos būna nuotolinės.

„Sinchroninės pamokos daugiau vyksta kaip konsultacijos: mokiniai pasiruošia, pakartoja temą ir pamokos metu bandome aiškintis neaiškias vietas. O asinchroninėms pamokoms ruošiu skaidres, kuriose suspausta informacija. Tokiu būdu ir dirbame“, – tęsė ji.

Kiekvienas nusprendžia, ko jam reikia

Kalbėdama apie mokinių nuotaikas, pedagogė pastebėjo, kad vienų abiturientų motyvacija keičiasi gerąja linkme, tačiau yra ir tų, kuriems sunkiau dirbti namuose.

„Ypač tiems, kurie pripratę, kad jiems pamokoje mokytojas turi vadovauti. Žinoma, pirmas dvi savaites visiems buvo sunku susigaudyti, kas vyksta. Bet dabar mokiniai sako, kad pradeda skaityti, tačiau jiems sunku prisiversti. Tačiau situacija yra tokia, kokia yra. Pabrėžiu mokiniams, kad už savo mokymosi rezultatus yra atsakingi tik jie patys“, – pabrėžė pašnekovė.

Juk pasiruošimas egzaminams – kiekvieno mokinio savarankiško darbo rezultatas. Jei mokinys sau kelia tam tikrus tikslus, jis jų ir siekia. V. Juknienė teigė, kad kai kurie mokiniai žino, kad nori stoti į universitetus, todėl ir ruošiasi egzaminams atitinkamai.

Mokymasis namuose gali tapti tikru iššūkiu.
© Shutterstock
Mokymasis namuose gali tapti tikru iššūkiu.

„O, pavyzdžiui, tie, kurie planuoja stoti į kolegiją Panevėžyje, sako, kad mokysis tiek, kiek jiems reikia įstoti į studijas“, – atviravo mokytoja.

Vis dėlto V. Juknienė tiki, kad sąlygos mokiniams ruoštis egzaminams namuose yra: vadovėliai, pasiruošimo egzaminams knygos, interneto platformos, Nacionalinio egzaminų centro svetainėje esantys buvusių egzaminų pavyzdžiai. Be to, ir egzaminų programa jau seniai mokiniams žinoma.

Kita vertus, mokytoja pripažįsta, kad nuotolinis švietimo procesas pareikalauja daugiau laiko tiek iš mokytojų, ruošiantis pamokoms, tiek ir iš pačių mokinių.

„Dažnai pagalvoju, kad nejaučiu, koks iš tiesų mokinių krūvis. Duodu užduotis ar klausimus ir galvoju, kaip mokiniai greitai atliks. Tiesioginio kontakto pamokose tu matai, kaip mokiniai dirba: spėja ar nespėja. O dabar nuotolinės pamokos atveju nežinai, ar reikia dar didinti krūvį ar vaikams jo jau ir taip per daug“, – svarstė pašnekovė.

Abiturientai žino, kas jų laukia

Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos lituanistė Snieguolė Vaitilavičiūtė primena, kad egzaminas – natūrali ugdymo proceso pabaiga. Į mokyklą atėjęs mokinys jau žino, kad 12 metų mokymosi procesą pabaigs savo pasirinktais egzaminais.

„Aišku, situacija yra pasikeitusi tiek abiturientams, tiek mokytojams. Pradžioje buvo neaiškumų, strigo sistema, pasikeitimas buvo sunkus, bet bendradarbiavimas tarp mokytojų ir mokinių viską sudėliojo į savo vietas ir kiekvienas mokytojas, tarp jų ir aš, radome būdą, kaip su dvyliktokais dirbti nuotoliniu būdu“, – pasakojo ji.


Mokytoja taip pat pastebėjo, kad įrankių mokytis iš namų yra įvairiausių: tereikia su mokiniais pasirinkti tinkamas platformas nuotoliniam darbui.

„Svarbiausia, kad tarp mokytojo ir mokinio būtų aišku, kaip vyksta darbas. Su egzaminų programa ir tvarka mokiniai yra susipažinę jau vienuoliktoje klasėje“, – akcentavo ji.

Mokytojos patarė egzaminams besiruošiantiems savarankiškai: štai ką reikia žinoti
© Shutterstock

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja teigė, kad pabaigti savo mokomą programą tikrai spės, o ir pakartoti jau išmoktas temas laiko užteks. Pasak jos, mokiniai dabar patys nori labiau rašyti rašinius ir prašo mokytojos pastabų. Praėjusią savaitę S. Vaitilavičiūtė su savo dvyliktokais jau pabaigė apžvelgti paskutinį autorių iš programos, o nuo šios savaitės prasidės kartojimas.

„Ramiai, lėtu tempu, aiškindamiesi. Taip niekur neskubėdami mes ruošiamės baigiamajam egzaminui“, – tęsė ji.

Pašnekovė pripažino, kad kiekvienais metais abiturientai patiria tam tikrą stresą. Ne išimtis ir šių metų dvyliktokai. Tačiau jiems dar prisidėjo ir karantinas bei nuotolinis mokymas.

„Svarbiausiai – kalbėtis. Mokiniams turi būti aišku, o viskas toliau vyksta įprastine vaga, tik kitokia forma. Juk tą patį rašinį, kurie jie rašys egzamine, dabar galima rašyti kompiuteriu, atsiųsti mokytojai elektroniniu paštu, o mokytoja atliks vertinimo darbą. Darbus taip pat galima aptarti žodžiu, tik ne gyvai klasėje, o per „ZOOM“ platformą“, – kalbėjo pedagogė.

S. Vaitilavičiūtė pastebėjo, kad didelė dalis abiturientų yra labai sąmoningi ir supranta, kad tai, kaip jiems pavyks išlaikyti egzaminus, priklauso tik nuo jų pačių.

„Manau, juose yra vidinis sargas, todėl mokinių nereikia kviesti į nuotolines pamokas, raginti atlikti užduočių. Mokiniai žino, kad tai jiems yra naudinga. Iš to, ką jie daro, naudos turės tik jie patys“, – pastebėjimais dalijosi ji.

Egzaminams besiruošiantiems mokiniams mokytoja palinkėjo nesiblaškyti, susikaupti ir parodyti savo brandą.

„Jaunam žmogui tikrai sunku nesutrikti tokioje gausoje informacijos. Tačiau, manau, kad gebėjimas susikaupti ir pačiam suprasti pasekmes yra brandos požymis. Brandus žmogus supras, kad egzaminas – natūrali ugdymo proceso pabaiga ir norint gauti atestatą reikia išlaikyti egzaminus“, – įsitikinusi S. Vaitilavičiūtė.


www.DELFI.lt
9