Iš gydytojo išgirdus terminą „branduolinė medicina“ dažnam kyla nerimas. Nors žodis „branduolinis“ dažnai vartojamas ginklavimosi ar nelaimių kontekste, medicinoje – tai vienas iš pažangiausių proveržių, pakeitusių ligų diagnostiką.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro radiologė Aida Steponėnienė pasakoja, kad branduolinė medicina – tai medicinos sritis, kai ligoms diagnozuoti ir gydyti naudojami specialūs cheminiai junginiai (radiofarmciniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra radionuklidų). Pavyzdžiui, skydliaukės vėžiui gydyti naudojamas radioaktyvusis jodas.

„Dažniausias branduolinės medicinos taikymas yra sergantiems onkologinėmis ligomis. Atliekamų tyrimų apimtis labai plati“, – pastebi specialistė. Vis dėlto galima išskirti keletą svarbiausių sričių: kaulų tyrimai, ieškant metastazių, širdies tyrimai kairiojo širdies skilvelio funkcijai ir miokardo kraujotakai nustatyti, tyrimai, įvertinantys inkstų funkciją, plaučių arterijos tromboembolijos diagnostika ir skydliaukės tyrimai.

Suleidus preparatus pacientas laikinai tampa radioaktyvus

Branduolinės medicinos diagnostika pritaikyti galima ir daugiau sričių, tačiau pastarųjų tyrimų poreikis mažesnis. Tai – smegenų kraujotakos tyrimai, krūtų vėžio diagnostika, sarginio limfmazgio vietos nustatymas, kraujavimo ir žarnyno vietos nustatymas ir kita.

„Kai branduolinės medicinos procedūros metu radiofarmaciniai vaistiniai preparatai diagnostikos ar gydymo tikslais suleidžiami į paciento organizmą, jis laikinai tampa radioaktyvus. Visos branduolinės medicinos procedūros paremtos radionuklidų savybe kauptis tam tikrose organizmo vietose, o skirtingi radionuklidai kaupiasi skirtinguose organuose, pavyzdžiui, radioaktyvusis technecis kaupiasi kauluose, smegenyse, plaučiuose, kepenyse ir blužnyje, širdyje“, – aiškino radiologė.

Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas Tomas Budrys paminėjo, kad Kauno ir Vilniaus radioizotopų laboratorijose pirmieji pacientai buvo tirti dar 1955 m. Kartu jis pridėjo, kad radionuklidinė diagnostika yra glaudžiai susijusi su branduoline fizika.

Radiologijos diagnostikos centro atidarymas Kaune
© DELFI / Rafael Achmedov
Radiologijos diagnostikos centro atidarymas Kaune

„Diagnostika atliekama naudojant radionuklidus, sujungtus su farmaciniais preparatais (sukuriami vadinamieji radiofarmaciniai preparatai), paprastai vadinami biožymenimis arba biomarkeriais. Radiofarmaciniai preparatai leidžia vertinti gyvame organizme vykstančius fiziologinius bei patologinius procesus, vaistų poveikį ir kitą. Diagnostikai dažniausiai naudojami gama ir pozitronų spinduoliai (spinduliavimo šaltinis), rečiau – mišrūs, gama ir beta spinduoliai. Gydymui skystais radionuklidais naudojami beta ir alfa spinduoliai“, – kalbėjo gydytojas.

Radiologė A. Steponėnienė įžvelgė, kad branduolinė medicina – šiuo metu nepaprastai greitai besivystanti medicinos sritis, tačiau jos istorija jau ilga.

„Čia susijungę fizikos, chemijos, inžinerijos bei medicinos mokslai, tad sunku net įvardinti, kada istoriškai galima būtų konstatuoti jos pradžią. Priimta manyti, kad branduolinės medicinos ištakos siekia tarp 1898 m., kai viena radiologijos srities pradininkių Marie Curie atrado cheminį elementą polonį, o po kelių mėnesių – radį, iki 1934 m., kai buvo sukurtos dirbtinės radioaktyvios medžiagos bei 1946 m., kai radionuklidai pradėti naudoti medicinoje“, – kalbėjo specialistė.

Tarp pagrindinių iššūkių – ir informacijos trūkumas

Kalbėdamas apie branduolinės medicinos tyrimus, radiologas T. Budrys pabrėžė, kad dažniausiai šie tyrimai atliekami tiriant daugelio piktybinių onkologinių ligų išplitimą prieš radikalų chirurginį gydymą. Taip pat – naviko atkryčiui nustatyti, kai to nepavyksta padaryti radiologiniais tyrimais, bei ieškant tolimųjų metastazių.

Tomas Budrys
© Kauno klinikos
Tomas Budrys

„Taip pat šie tyrimai naudojami miokardo gyvybingumui įvertinti prieš planuojamą revaskuliarizaciją, bei širdies ir stambiųjų kraujagyslių uždegiminiam procesui nustatyti, kai kiti diagnostiniai metodai yra neinformatyvūs, – toliau vardijo gydytojas. – Neurologijoje pagrindinis panaudojimas yra tiriant neurodegeneracines ligas bei ruošiant pacientą chirurginiam epilepsijos gydymui, kai vaistai nėra veiksmingi“.

Kita vertus, specialistas įžvelgė ir tam tikrų iššūkių, lydinčių branduolinės medicinos tyrimus. Pasak jo, pagrindiniai jų – komplikuotas specialistų paruošimas, sudėtingas ir brangus infrastruktūros įrengimas bei radionuklidų gamyklos (ciklotrono) neturėjimas Lietuvoje.

„Taip pat pacientai, o dažnai net ir gydytojai, yra mažai informuoti apie radionuklidinius tyrimus ir jų naudą, todėl būtina švietimo sklaida“, – akcentavo pašnekovas.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro radiologė A. Steponėnienė taip pat pastebėjo, kad ne retam gyventojui terminas – branduolinė medicina – dar vargiai žinomas.

„Dažnai jis kelia šiokį tokį nerimą ar baimę. Visada pacientai ir jų artimieji informuojami, kad šių tyrimų ir gydymo metu radioaktyvus būna patys pacientai, nes radioaktyvi medžiaga jam arba suleidžiama, arba jos duodama išgerti. Todėl kurį laiką po to bendravimas su pacientu turi būti ribojamas, laikomasi saugaus atstumo. O patys aparatai yra visiškai nekenksmingi“, – kalbėjo ji.

Radiologas T. Budrys pridėjo, kad būtent branduolinė medicina leidžia organizme vykstančius procesus tirti iš išorės – nesukeliant pacientui skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. „Tyrimui naudojamų radioaktyviųjų medžiagų dozės yra tokios mažos, kad dažnai neįmanoma nustatyti jų cheminiu būdu, todėl jos medžiagų apykaitos nesutrikdo. Nėra naudojamos ir kontrastinės medžiagos, kurios kai kuriais atvejais galėtų sukelti įvairias nepageidautinas organizmo reakcijas ar net anafilaksinį šoką“, – kalbėjo gydytojas.

Radiologijos diagnostikos centro atidarymas Kaune
© DELFI / Rafael Achmedov
Radiologijos diagnostikos centro atidarymas Kaune

Be to, branduolinė medicina leidžia tirti ne tik organų, bet ir ląstelių funkcijas, o dažnai funkciniai sutrikimai atsiranda anksčiau nei struktūros pokyčiai. Todėl, pavyzdžiui, kaulų metastazes galima pamatyti nuo 3 mėnesių iki 1 metų anksčiau, nei jie būtų matomi įprastinių tyrimų metu.




Kuo branduolinė medicina skiriasi nuo radiologijos?

Daugelis gyventojų gerai žino, kas yra radiologija, tačiau vis dar nustemba išgirdę terminą branduolinė medicina. T. Budrys aiškina, kad branduolinė medicina yra sudėtinė radiologijos dalis. Nors tiek radiologija, tiek branduolinė medicina yra pagrįstos vaizdų diagnostika, jos skiriasi.

A. Steponėnienė įvardijo, kad branduolinė medicina parodo ląstelių, kuriose kaupiasi radioaktyvioji medžiaga, funkciją. O pagrindinis skirtumas – jonizuojančios spinduliuotės šaltinis. Radiologijos atveju – tai yra rentgeno spinduliai, o branduolinės medicinos atveju – radionuklidai.

Tyrimas, kurio bijo daugelis: skleisite radiaciją, bet vėžį nustato jau tada, kol kiti tyrimai nieko nerodo
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Pacientui, kuriam planuojama atlikti branduolinės medicinos procedūrą, radioaktyvi medžiaga būna suleista į organizmą ir pacientas pats tampa spinduliuotės šaltiniu. Tuo tarpu radiologijoje apšvitos šaltinis yra aparatas, o ne pacientas. Taip pat branduolinė medicina pacientus tiria daugiau iš funkcinės, o ne iš struktūrinės pusės. Be abejo, nereikėtų pamiršti, kad branduolinė medicina aprėpia ne tik diagnostiką, bet ir terapines procedūras“, – pridėjo Kauno klinikų radiologas T. Budrys.

Vis dažniau girdimas „stebuklingos kulkos“ terminas

Tikėtina, kad ateityje branduolinė medicina įneš dar daugiau progreso diagnostikos ir gydymo srityje. Radiologė A. Steponėnienė pastebėjo, kad vis dažniau išgirstamas terminas „stebuklingoji kulka“, kai sukurtos molekulės, naudojamos branduolinėje medicinoje, padeda nepaprastai tiksliai diagnozuoti ligos vietą ir smogti tiesiai į ją gydant.

Aida Steponėnienė
© Bendrovės archyvas
Aida Steponėnienė

„Lyg į taikinio dešimtuką taip nepažeidžiant jokių kitų organizmo vietų bei tausojant paciento sveikatą“, – apibūdino specialistė.

T. Budrys pastebėjo, kad daugumoje Vakarų šalių šiuo metu didelis dėmesys skiriamas neurologijai bei psichiatrijai branduolinės medicinos srityje: kuriami nauji radiofarmaciniai preparatai, kurie bus skirti platesnio ligų rato diagnostikai ir gydymui. Taip pat, pavyzdžiui, ieškomi būdai, kaip branduolinės medicinos tyrimais būtų galima diagnozuoti tokias psichiatrinės kilmės ligas, kaip šizofrenija.

Radiologijos diagnostikos centro atidarymas Kaune
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)
Radiologijos diagnostikos centro atidarymas Kaune

„Manau, kad ateityje daugelį itin sudėtingų onkologinių susirgimų galėsime diagnozuoti daug anksčiau, nei įprastais vaizdiniais tyrimais, taip pagerindami paciento prognozę ir ligos išeitis. Daug žada ir branduolinės medicinos tyrimai Alzheimerio ligos diagnostikoje ir gydyme, kadangi itin svarbu nustatyti šią ligą kiek įmanoma ankščiau. Taip pat manau, kad įvyks proveržis psichiatrinių ligų diagnostikoje, panaudojant radionuklidines procedūras, kadangi vykdoma labai daug mokslinių tyrimų šia linkme“, – vylėsi specialistas.

Medžiaga ruošta pasiremiant ir doc. Jūratė Dementavičienės, dr. Gintaro Kuprionio, dr. D. Vajausko straipsniais.


www.DELFI.lt
10