Akmenys gali formuotis visose šlapimo takų dalyse ir iš pradžių tyliai slėptis, tačiau ilgainiui jie iššaukia nepakeliamus skausmus ir pavojingas komplikacijas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje su įvairių formų akmenlige susiduria apie 5 proc. gyventojų: tiesa, jų galėtų būti mažiau, jei atkreiptume dėmesį į savo įpročius.

Dažniausiai akmenys formuojasi inkstuose, o paskutiniu metu akmenligės atvejų sutinkama vis dažniau. Pastebima, kad per pastaruosius porą dešimtmečių sergamumas pasaulyje padidėjo 37 proc. Kodėl tai vyksta? Gydytojai perspėja, jog kartais, nė neįtardami, akmenis savo organizme užsiauginame patys.

Suklusti turėtų tie, kurie geria mažai vandens ir dažnai valgo mėsą

Nors gydytojai stebi, kad inkstų akmenligė pradeda kamuoti pacientus maždaug nuo 30-ies metų amžiaus, susirūpinti savo įpročiais, turinčiais įtakos akmenligės atsiradimui, reikėtų gerokai anksčiau. Kai kuriais atvejais akmenligę lemia genetika, tačiau kitais atvejais ją sukelia tam tikri žmogaus įpročiai, kaip dažnas mėsos ir retas vandens vartojimas.

Mineralinis vanduo
© Shutterstock
Mineralinis vanduo


Kaip aiškina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Edmundas Štarolis, inkstų akmenligė – tai būklė, kuomet šlapime susidaro didesnė netirpių medžiagų – mineralų ir druskų – koncentracija, negu gali ištirpti skystyje. Akmenis galima rasti visose šlapimo takų dalyse: nuo inkstų iki šlapimo pūslės.

„Pagrindinė priežastis – nepakankamai praskiestas, koncentruotas šlapimas. Tai susiję su nepakankamu skysčių vartojimu, taip pat – didesniu skysčių praradimu. Tai lemia karšta aplinka, ilgas ir sunkus fizinis darbas. Turi reikšmės ir medžiagų, susijusių su kristalizacijos slopinimu, trūkumas“, – aiškina gydytojas urologas.

Tiesa, susidariusių akmenų cheminė sudėtis būna skirtinga. Ištyrus akmenį, galima gauti tikslesnį atsakymą, kas sukėlė akmenligę. Todėl E. Štarolis pabrėžia, jog svarbu nustatyti susiformavusių akmenų cheminę sudėtį: rekomenduojama pabandyti pagauti išsišlapintą akmenuką ir pasiųsti cheminiam ištyrimui.

Kiti rizikos veiksniai, kurie sukelia akmenligę – dietos ypatumai, nutukimas, kai kurios lėtinės uždegiminės žarnyno ligos ar būklės po operacijų ir kai kurios gretutinės ligos, tokios kaip podagra, inkstų tubulinė acidozė, šlapimo takų infekcija.

Mėsa
© Shutterstock
Mėsa


Pastebima, kad išsivysčiusiose šalyse pacientus dažniausiai kankina akmenys, susiję su dietos ypatumais, pavyzdžiui, kai valgoma daugiau mėsos. Dažniausia akmenų lokalizacija – inkstuose, o šlapimo pūslėje akmenų aptinkama gerokai rečiau.

Stiprų skausmą dažnai lydi pykinimas, ligai progresuojant kyla temperatūra

Reikėtų žinoti, kad pojūčiai, išduodantys akmenligę, pasireiškia neiškart. Pasak E. Štarolio, jei akmuo susiformuoja inkste ir ramiai jame guli, ilgą laiką galime nejausti jokių simptomų. Įtarti ligą galima tik pastebėjus akimi matomus ar laboratorijoje nustatytus pakitimus šlapime: tai drumstas šlapimas su nuosėdomis, intensyvi spalva, kraujo priemaiša šlapime. Dažniausiai akmenligė nustatoma profilaktinių tyrimų metu ultragarsiniu būdu.

Vis dėlto, jei akmuo iš inksto išeina, pacientą apima toks skausmas, jog kiekvienas judesys tampa tikra kančia, o savijautą blogina ir greta atsirandantys kiti nemalonūs pojūčiai.

„Jei akmuo išplaunamas iš inksto ir įstringa šlapimtakyje, sutrinka šlapimo nutekėjimas žemyn į šlapimo pūslę. Inkstas išskiria šlapimą, tačiau, sutrikus nutekėjimui, kaupiasi inkste, perpildo ir „plėšia“ jį – atsiranda labai stiprūs šono skausmai, plintantys į kirkšnį, šlapimo pūslę ar lytinius organus. Skausmai dažnai lydimi pykinimo, vėmimo, dažno, nerezultatyvaus varymo šlapintis. Ligonis „neranda vietos“, blaškosi, stengdamasis surasti patogesnę padėtį – dažniausiai, nesėkmingai.

Gydytojo patikra
© Shutterstock
Gydytojo patikra


Progresuojant ligai, atsiradus šlapimo takų infekcijos komplikacijoms – pakyla temperatūra, krečia šaltis. Atsiradus minėtiems simptomams, reikia skubos tvarka kreiptis į gydytoją“, – perspėja E. Štarolis.

Šiuolaikinė medicina akmenis šalina be pjūvio: jo prireikia tik išskirtiniais atvejais

Gydant inkstų ir šlapimo takų akmenis, minimaliai invazyvios procedūros baigia visai išstumti atviras operacijas.

Kaip aiškina E. Štarolis, atvira chirurgija šiuo metu pasilieka tik labai komplikuotiems, su pūlingomis inkstų komplikacijomis ar ryškiais struktūriniais pažeidimais susijusiems atvejams. Anot jo, Lietuvoje naudojamos praktiškai visos minimaliai invazyvių procedūrų grupės:

Ekstarkorporinė smūginės bangos litotripsija (ESBL). Labiausiai tinka pavieniams, riboto dydžio (apie 1-1,5 cm) akmenims, esantiems inkste ir šlapimtakyje. Procedūra – be invazijos į paciento organizmą, smūginių bangų pagalba fragmentuojamas akmuo, kuris vėliau pasišalina su šlapimu.

Endoskopinės akmenų pašalinimo operacijos. Kietais ar lanksčiais instrumentais per natūralias angas (šlapimkanalį, šlapimo pūslę ir šlapimtakį) arba per mažą odos pjūvelį patenkama į inksto ar šlapimtakio vidų ir įvairių technologijų pagalba (elektrokinetinis, elektrohidraulinis, pneumokinetinis, lazerinis būdai) akmenys suardomi ir pašalinami.

Laparoskopinė chirurgija. Naudojama rečiau, tam tikrais atvejais, kuomet ESBL ar endoskopinė intervencija numanomai bus nepilnai efektyvi. Taikoma vengiant atviros operacijos.

Po minimaliai invazinės operacijos namo galima grįžti greičiau

O kodėl pradėtos taikyti minimaliai invazyvios operacijos – koks stebimas jų pranašumas prieš atviras operacijas? Kaip aiškina VšĮ Šilutės ligoninės gydytojas urologas Edgaras Padimanskas, jos patogesnės pacientui dėl mažesnio traumavimo ir greitesnio grįžimo prie įprasto gyvenimo ritmo.

Operacija (asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Kiril Čachovskij
Operacija (asociatyvi nuotr.)


„Kalbant apie minimaliai invazinių operacijų pranašumus, nėra didelių pjūvių, išvengiama didelio kraujavimo, pooperacinių išvaržų. Pašalinus akmenį iš šlapimo takų, kitą dieną žmogus gali vykti į namus. Kitu atveju – pacientas išleidžiamas į namus tik po 4–5 dienų ar net vėliau“, – lygina gydytojas urologas.

Pasak jo, inkstų akmenlige gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.

„Dažniausiai inkstų akmenlige pasireiškia dėl medžiagų apykaitos sutrikimo. Jei žmogus nuo jaunystės serga akmenlige, tikėtina, kad ši liga pasikartos. Kaip dažnai pasikartoja? Priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, ar laikosi režimo, profilaktiškai vartoja vaistus. Taip pat, ar vartoja pakankamai skysčių, kurie sumažina druskų koncentraciją šlapime“, – aiškina E. Padimanskas.

Inkstų akmenys
© Shutterstock
Inkstų akmenys


Anot gydytojo urologo, komplikacijų po šių operacijų pasitaiko itin retai. Vis dėlto, žmogui, kuriam jau buvo diagnozuota inkstų akmenligė, privaloma savimi rūpintis nuolat, vartoti pakankamai skysčių ir gerti vaistus.


www.DELFI.lt
4