Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas gali slėpti pavojingą ligą, kuri didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jei po ilgo miego ir gero poilsio, vis vien jaučiatės visą dieną norintis miego, gali būti, kad jūs kenčiate nuo obstrukcinės miego apnėjos.

Vilnietis Paulius savo miegu susirūpino maždaug prieš ketverius metus. Tiesa, daugiau nepatogumų dėl jo miego įpročių turėjo jo žmona: vyras labai garsiai knarkė.

„Man pačiam knarkimas netrukdė. Daugiau problemų buvo žmonai. Ji turėdavo eiti anksčiau miegoti ir užmigti prieš man atsigulant į lovą arba kartais tekdavo miegoti ir atskiruose kambariuose. Karkdavau miegodamas bet kokia poza“, – pasakojo sostinės gyventojas.

Vargino nuolatinis mieguistumas

Prieš ketverius metus vyras pirmą kartą apsilankė pas gydytoją dėl šios problemos. Tačiau tuomet specialistas sakė, kad kol kas situacija nėra sudėtinga, todėl pasiūlė stebėti, kaip toliau sekasi Pauliui išsimiegoti.

Per ateinančius dvejus metus vilnietis pastebėjo, kad jo poilsis tik prastėjo: vyrui trūkdavo oro, o iš septynių savaitės dienų jis maždaug penkias jausdavosi mieguistas.

Sugrįžęs pas gydytoją Paulius sužinojo, kad jo padėtis pablogėjo ir jam reikia atlikti dvi operacijas, nes problemų specialistas rado tiek nosyje, tiek gerklėje. Prieš atliekant operacijas vilnietis atliko miego tyrimus, kurių metu buvo nustatyta, kad vyrui naktį dingsta kvėpavimas apie 20 kartų. Jam buvo diagnozuota obstrukcinė miego apnėja.

Sergant šia liga žmogaus miegas yra trikdomas oro trūkumo, nubudimo ciklais, kurie kartojasi visą naktį. Po dviejų operacijų Paulius prisipažino iškart pajutęs pagerėjimą. Jis visiškai nustojo knarkti.

„Dabar, po dvejų metų, šiek tiek vėl pradedu knarkti, bet retai ir tik miegant ant nugaros“, – prisipažino vyras.

Pauliui knarkimas tapo nepakeliama kančia: pasiryžo kraštutinei priemonei ir šiandien negali atsidžiaugti
© Shutterstock

Vis dėlto pašnekovas po operacijų pastebėjo ir daugiau teigiamų pokyčių. Pagaliau ramiai kartu su juo gali išsimiegoti ir žmona, Be to, ir pas Paulius pajautė, kad jam atsirado daugiau jėgų.

„O ir po operacijos svoris nukrito. Prieš operaciją man nuolat po truputį augo svoris, nors ir maistą prisižiūrėjau, ir judėjau pakankamai. Pasirodo, man trūko deguonies. Kaip aiškino gydytojas, organizmas pirma deguonį siunčia į smegenis, paskui į kitus organus, o tik vėliau į virškinimo sistemą. Gal todėl ir augo tas svoris“, – svarstė pašnekovas.

Paulius taip pat džiaugėsi, kad prieš operacijas jį kankinęs mieguistumas dabar tapo labai retu svečiu: „Jei dabar jį ir jaučiu, tai tikrai tam būna aiški priežastis, pavyzdžiui, daug dirbau ar mažai miegojau“.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika

Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas doc. Tomas Balsevičius pasakojo, kad tiek knarkimas, tiek obstrukcinė miego apnėja yra sukeliami keleto priežasčių.

Visų pirma, tai nulemti gali viršutinių kvėpavimo takų anatominės priežastys: žemas minkštasis gomurys, platūs užpakaliniai gomurio lankai, padidėjusios gomurinės tonzilės ar liežuvinė tonzilė, judrus, paslankus antgerklis.

„Dažnai visuomenėje galvojama, kad knarkimui didžiausią įtaką daro nosies patologija, tačiau ji dažniausiai lemiamos reikšmės knarkimui neturi“, – pasakojo specialistas.

Kita priežastis, kodėl žmogus gali pradėti knarkti ir kodėl jam gali išsivystyti obstrukcinė miego apnėja, – veido skeleto anatominiai pokyčiai (mažas, nepakankamai išsivystęs viršutinis ar apatinis žandikaulis) bei viršsvoris.

„Ryšys tarp viršsvorio ir obstrukcinės miego apnėjos yra pakankamai stiprus. Jei žmogaus kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30, jam rizika susirgti šia liga didesnė“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, būtent sulaukus mieguistumu ir knarkimu besiskundžiančio paciento labai svarbu išsiaiškinti, kurios ligos priežastys dominuoja, nes chirurginis gydymas palankiausias tada, kai dominuoja anatominės priežastis, nes būtent jas galima koreguoti operacija.

Pauliui knarkimas tapo nepakeliama kančia: pasiryžo kraštutinei priemonei ir šiandien negali atsidžiaugti
© Shutterstock

„Nemažai daliai žmonių koregavus viršsvorį miego problemos iš dalies susitvarko. Tačiau, jei numetus per didelio svorio problemos išlieka, galima operuoti, – kalbėjo gydytojas. – Verta pabrėžti, kad viršsvoris yra kontraindinacija operaciniam gydymui. Jei žmogaus KMI yra didesnis nei 35, tai jau yra sąlyginė kontraindikacija, bet jai KMI viršija 40, tai jau absoliuti. O tai reiškia, kad joks chirurginis gydymas nebus veiksmingas esant tokiam dideliam viršsvoriui. Tokiu atveju pirmiausia reikalinga viršsvorio kontrolė“.

Tokiam pacientui, pasak T. Balsevičiaus, gali padėti nuolatinio teigiamo oro srauto ventiliacija, kuri suteikiama per specialią kaukę ant veido miego metu.

Pavojus ne tik sau, bet ir kitiems

Gydytojas pastebėjo, kad knarkimas – dažniau vyrus kankinantis sutrikimas. Pagal statistiką knarkia apie pusė darbingo amžiaus vyrų, o moterų – apie ketvirtadalis arba perpus mažiau. Obstrukcine miego apnėja serga apie 15 proc. vyrų ir 8 proc. moterų.

„Tai galima paaiškinti skirtingu nutukimo tipu. Vyrams yra būdingas centrinis nutukimo tipas, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje, o moterims tipiškesnis periferinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi labiau apatinėje kūno dalyje, obstrukcinei miego apnėjai įtakos nedaro“, – aiškino specialistas.

Gydytojas įvardijo, kad yra nustatytas ryšys tarp obstrukcinės miego apnėjos ir širdies bei kraujagyslių ligų: sergant šia liga stipriai didėja rizika sirgti arterine hipertenzija, patirti insultą ar infarktą.

Pauliui knarkimas tapo nepakeliama kančia: pasiryžo kraštutinei priemonei ir šiandien negali atsidžiaugti
© Asmeninio albumo nuotr.

„Bet mes dažnai pamirštame apie dar vieną dalyką – mieguistumą. Jis yra šios ligos simptomas. Mieguistas žmogus kelia riziką ne tik sau, bet ir aplinkiniams, pavyzdžiui, dirbdamas su įvairiais mechanizmais ar vairuodamas. Yra atlikta studija, kuri rodo, jog apie 20 proc. mirtimi pasibaigusių autoįvykių nutiko, nes kaltininkai sirgo obstrukcine miego apnėja. Patirti autoįvykį šia liga sergančiam asmeniui rizika yra apie penkis kartus didesnė nei nesergančiam“, – pasakojo Kauno klinikų specialistas.

Nustatyti, ar žmogus serga miego apnėja, galima atlikus miego tyrimą, kurio metu žmogus naktį praleidžia miego laboratorijoje. Joje sekamas žmogaus kvėpavimas, kraujo aprūpinimas deguonimi, registruojami nubudimai, žiūrima kūno padėtis, knarkimo garsumas.

T. Balsevičiaus teigimu, sunerimti ir pasitikrinti, ar nesergama obstrukcine miego apnėja, reikėtų nuolat garsiai knarkiant ir negalint kitu būdu paaiškinti nuolatinio mieguistumo dienos metu.

Miego apnėja – gyvenimo būdo liga

Kaip toliau pasakojo gydytojas, miego apnėja gali būti gydoma dviem būdais – nuolatinio oro srauto ventiliacija arba chirurginiu būdu.

Kalbant apie chirurginius būdus, jų yra įvairių ir konkretus gydymas priklauso nuo tyrimų rezultatų bei paciento anatominių ypatybių. Operacijos skirstomos į gomurio ir liežuvio šaknies operacijas. Taip pat jas galima išskirti pagal tai, ar jos yra mažai invazyvios ar invazyvios.

Knarkimui ir lengvai miego apnėjai gydyti gali būti atliekama mažai invazyvi operacija, kuri priskiriama dienos chirurgijai.

Tuo metu sergant vidutinio sunkumo ar sunkia miego apnėja reikia sudėtingesnės operacijos.

Miegantis vyras
© Corbis
Miegantis vyras

„Prieš planuojant didesnės apimties gydymą visada yra tikslinama obstrukcijos vieta – kur miego metu siaurėja kvėpavimo takai, kurią konkrečiai vietą reikia gydyti. Tai pakankama naujiena Lietuvoje, bet ji padeda kiekvienam pacientui pagerinti chirurginio gydymo rezultatus. Tai atliekant, pacientas yra užmigdomas vaistais ir su endoskopu pasiekiami viršutiniai kvėpavimo takai, apžiūrima ir nustatoma tiksli obstrukcijos vieta“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, jei maždaug prieš dešimtmetį chirurginio gydymo efektyvumas buvo 50–60 proc., dabar šiuolaikinių chirurginių metodų veiksmingumas išaugęs iki 70–80 proc.

Nepaisant to, T. Balsevičius teigė, kad per pirmuosius penkerius metus po operacijos apie 10 proc. pacientų knarkimas ir miego apnėja gali atsinaujinti.

„Bet tai dažniausiai yra susiję ne su chirurginės technikos problemomis, bet dažniausiai su žmogaus gyvenimo būdu, jei po operacijos jis priauga daug svorio. Noriu pabrėžti, kad knarkimas ir obstrukcinė miego apnėja yra ir gyvenimo būdo liga, todėl gyvenimo būdo korekcija yra pakankamai svarbi, kad gydymas būtų veiksmingas“, – konstatavo specialistas.


www.DELFI.lt
8