Šiuolaikiniame pasaulyje robotams patikime ne tik rutininius darbus aptarnavimo srityje, tačiau ir itin atsakingas, didelio kruopštumo reikalaujančias procedūras chirurgo operacinėje. Ar galėtumėte įsivaizduoti, jog vieną dieną operaciją jums atliktų robotas? Lietuvos chirurgai įsitikinę, jog ši diena jau netoli: jau dabar robotai gelbsti atliekant sudėtingas operacijas, o vienas šių robotų jau darbuojasi ir Lietuvoje. Kaip jam sekasi?

Per metus robotas atliko beveik 200 operacijų

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius įsitikinęs, kad diena, kai operacijas galės atlikti robotai – netoli. Tačiau kol kas jie darbuojasi tik valdomi chirurgų.

„Dėl šiandieninio mokslo progreso jau drąsiai galima teigti, kad ateities – ir nelabai tolimos ateities – robotinė chirurgija bus išties atliekama paties roboto, tik prižiūrint žmogui – chirurgui. Neabejotina, kad ir dirbtinio intelekto srities vystymasis sujungs šias dvi naujoves į visumą. Jau dabar yra eksperimentinių modelių, atliekamų kol kas, žinoma, ne su žmonėmis, kuomet suformuotas užduotis atlieka pats robotas“, – teigia N. E. Samalavičius.

Kaip aiškina profesorius, robotinė chirurgija šiandien, kuri pasaulyje egzistuoja jau 20 metų, yra mažai invazinės chirurgijos rūšis, kuomet visus chirurgo veiksmus per atstumą atkartoja robotinė chirurginė įranga. Tiesa, tai reiškia, kad pats robotas pats savaime visiškai nieko neatlieka.

Prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius atlieka pirmąją robotinę operaciją
© Asmeninis archyvas
Prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius atlieka pirmąją robotinę operaciją


Kaip atrodo robotinė chirurginė operacija? Chirurgas sėdi ergonomiškai patogioje padėtyje prieš konsolę, kurios ekrane mato aukštos kokybės padidintą trimatį vaizdą paciento kūne. Pats pacientas guli ant operacinio stalo toje pačioje patalpoje – operacinėje – ir roboto rankos yra prijungtos prie instrumentų, kurie per specialius 5-10 mm troakarus yra įvesti į paciento kūną. Šalia paciento yra chirurgas asistentas ir slaugytoja instrumentatorė, prižiūrintys operacijos vyksmą stebėdami ir pacientą, ir operacijos vaizdą viename iš operacinės ekranų. Specialių rankenų pagalba chirurgas atlieka judesius, kuriuos atkartoja robotas.

Be to, yra įdiegta ir keletas naujų technologinių sprendimų – kamera, kuri padeda chirurgui matyti operacinį lauką, valdoma paties chirurgo akimis, ir yra taktilinis jutimas – atsirėmus chirurginiu instrumentu į kietesnį paviršių, tą jaučia ir pats chirurgas, valdydamas operaciją iš chirurginės konsolės.

Robotinės operacijos fragmentas
© Asmeninis archyvas
Robotinės operacijos fragmentas


Pirmoji Lietuvoje robotinę chirurgiją pradėjo taikyti Klaipėdos universitetinė ligoninė 2018 metais. Kol kas Lietuvoje robotinė chirurgija niekur kitur netaikoma. Kaip aiškina N. E. Samalavičius, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje esančiu „Senhance“ robotu galima atlikti bet kokias pilvo chirurgines, urologines bei ginekologines operacijas. Šiuo metu bendras atliktų operacijų skaičius ligoninėje artėja prie 200.

„Senhance“ robotinė sistema pradėta kurti 2000 metais, o klinikoje atsirado prieš 5 metus – pirmoji šio tipo robotinė sistema buvo instaliuota Romoje, Italijoje. Šiuo metu „Senhance“ robotinės sistemos yra instaliuotos Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, JAV, Japonijoje, Taivane, Kroatijoje, Kazachstane, Maroke, Tunise, Baltarusijoje, Lietuvoje.

Robotai praverčia didelio tikslumo reikalaujančiose operacijose

Kyla klausimas: kodėl apskritai pradedama galvoti apie chirurgo darbo perkėlimą į roboto „rankas“? Turbūt dažniau esame įpratę matyti robotus, atliekančius paprastas, rutinines užduotis, o įsivaizduoti robotą, atliekantį operacijas – sudėtingiau. N. E. Salamavičius paaiškina, jog roboto judesiai atliekant kruopščias operacijas gali būti tikslesni nei žmogaus.

„Vystydami robotinę chirurgiją, stengiamės operuoti tuos susirgimus, kuomet roboto suteikiamas judesių tikslumas duoda didžiausią naudą: tikslus ligos pažeisto organo pašalinimas kiek galima išaugant visas gyvybiškai svarbias funkcijas – o tai, visų pirma, onkologija. Preciziškesnė onkologinė operacija reiškia ligos atkryčio ar progreso tikimybės mažėjimą, geresnius onkologinius chirurginius rezultatus, o tuo pačiu užtikrinama, kad be reikalo nenukentėtų paciento gyvenimo kokybė, nes šios operacijos yra didelės apimties“, – aiškina profesorius.

Operacijos stebėjimas
© Asmeninis archyvas
Operacijos stebėjimas

Dėl tikslių judesių robotinė chirurgija skiriama pacientams, kurių operacijos reikalauja didžiausio tikslumo: tai prostatos ir inkstų vėžys urologijoje, gimdos kūno ir gimdos kaklelio vėžys ginekologijoje, storosios gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys pilvo chirurgijoje. N. E. Salamavičius pabrėžia, kad robotinės chirurgijos pranašumas onkologijoje prieš kitas chirurgijos rūšis yra ypač žymus operuojant organus mažose erdvėse, kaip, pavyzdžiui, mažasis dubuo, ypač tarp vyrų. Todėl ši chirurgija labai tinka atliekant prostatos ir tiesiosios žarnos operacijas dėl vėžio.

Profesorius pastebi ir daugiau robotinės chirurgijos privalumų. Anot jo, šios robotinės sistemos operacijos kaštai yra ne didesni nei operuojant kitu mažai invaziniu būdu – laparoskopiškai. Tai leidžia robotines operacijas atlikti be papildomų didelių kaštų, kurie tektų pacientui, ar gydymo įstaigai.

Vis dėlto, pirmosios robotinės chirurgijos operacijos Lietuvos ir Baltijos ligoninėse pradėtos atlikinėti 2018 metų lapkričio mėnesį, todėl kol kas objektyviai vertinti robotinės chirurgijos privalumus, ypač kalbant apie onkologinius susirgimus, yra per anksti.

Tačiau N. E. Samalavičius pastebi funkcinį robotinės chirurgijos privalumą po radikalių operacijų dėl prostatos vėžio. Šiandien ligoninėje jų yra atlikta virš 50. Po jų, apklausus pacientus, daugiau nei 90 proc. jų patvirtino, jog po operacijos šlapimo laikymas liko normalus, o tai profesorius vadina puikiu rezultatu. Geresni rezultatai pastebimi vertinant ir lytinę funkciją po robotinių prostatos vėžio operacijų, lyginant su atvirų ar laparoskopinių analogiškų operacijų rezultatais.

Nors gali atrodyti, kad pacientai, išgirdę, jog operaciją jiems atliks robotas, turėtų gerokai nustebti, profesorius tikina, kad jų reakcija yra visiškai kitokia.

„Kalbant apie pacientus, dauguma yra girdėję apie robotinę chirurgiją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tad pasakius, kad planuojama robotinė operacija, nenustemba. Po robotinių operacijų, panašiai kaip po laparoskopinių operacijų, pacientai greičiau atsigauna, greičiau grįžta prie įprastinės veiklos, na, o pjūviai būna nedideli, tad skauda mažiau, ir pacientai greičiau išrašomi iš ligoninės“, – pastebi N. E. Samalavičius.

Įsigyti robotus nėra paprasta: metodas brangiai kainuoja

Minimaliai invaziniais būdais besidomintis Santaros klinikų urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas teigia, kad šiuo metu klinikose urologijoje taikoma laparoskopinė chirurgija. Robotinę chirurgiją jis vadina subtilesniu ir chirurgui patogesniu metodu, tačiau šis nėra paplitęs, nes yra brangus.

Šiuo metu registruoti dviejų gamintojų robotai, kurie parduodami Europos šalyse – „Senhance“ ir „daVinci“. „Senhance“ robotinė sistema, naudojama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, yra naujai į rinką atėjusios įmonės aparatas. Iki tol vakarų Europoje labiau pažįstamos buvo „daVinci“ robotinės sistemos, iki tol vadinti auksiniu standartu urologijoje, prostatos chirurginio gydymo srityje. Vis dėlto, A. Čekausko teigimu, šiuos robotus įsigyti nėra paprasta.

„Problema, su kuria susiduriama norint įvesti robotą į naują šalį – ne taip paprasta jį įsigyti. Šiuo metu oficialiai yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti „Senhance“ robotą, kurį ir įsigijo Klaipėdos universitetinė ligoninė. „daVinci“ robotų tiekimas naujoms šalims šiuo metu sustojęs: rytų šalims toliau už Lenkijos jis nebėra parduodamas. Sprendžiant tokio roboto įsigijimo klausimą, vienas iš esminių dalykų – jo kaina. Tai nėra pigi investicija. Kita dalis – kiek kainuoja sistemos palaikymas, kiek kainuoja viena atliekama operacija. Neturint tinkamo apmokėjimo iš ligonių kasų, šiuo metu esantys įkainiai nepadengia galimybės atlikti operacijos. Pavyzdžiui, prostatos vėžio atveju ji visiškai nepadengia operacijos kaštų“, – aiškina A. Čekauskas.

Albertas Čekauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij
Albertas Čekauskas


Gydytojas urologas pastebi, kad kitose šalyse robotinė chirurgija yra paplitusi labiau. Šis metodas dažnai sutinkamas Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, ne vienas robotas funkcionuoja ir Lenkijoje. Per metus su vienu robotu čia atliekama po 300–400 operacijų. Tiesa, visos šios šalys susiduria su kaštų problema, tačiau juos dalinai padengia privačios operacijos, draudimai ir kiti papildomi pajamų šaltiniai. Robotinė chirurgija ypač plačiai naudojama Jungtinėse Amerikos Valstijose – čia suskaičiuojama virš 1000 „daVinci“ robotų.

Robotinę chirurgiją vadina patogesne ir chirurgui, ir pacientui

Nors robotinė chirurgija – brangus metodas, tačiau gydytojas urologas A. Čekauskas pastebi didelę jos naudą urologijoje.

„Robotinė chirurgija operacijos metu leidžia lengviau atlikti manevrus – instrumentai yra lankstesni ir mažesni, užtikrinamas geresnis matymas, kuris itin svarbus endoskopinėje chirurgijoje. Chirurgui matomas padidintas laukas, 3D vaizdas, todėl operaciją galima atlikti daug subtiliau. Kitas dalykas – tokią operaciją chirurgui atlikti daug patogiau. Operacijos atliekamos 3 valandas ir daugiau, tad geriau, kai jos metu chirurgas gali sėdėti patogioje ergonominėje padėtyje. Visa tai lemia geresnę operacijos kokybę“, – įsitikinęs gydytojas urologas.

Kalbėdamas apie robotinės chirurgijos naudą, A. Čekauskas taip pat pamini geresnius funkcinius rezultatus: tokios operacijos, lyginant su atvira chirurgija, padeda išlaikyti lytinę funkciją ir išvengti šlapimo nelaikymo komplikacijų po operacijų. Taip pat tai leidžia pacientams greičiau grįžti prie savo įprasto darbo.

„Kalbant apie onkologinius rezultatus, nėra aukšto lygio tyrimų, parodančių, kad onkologiniai rezultatai geresni nei atviros operacijos atvejais. Vis dėlto, po prostatos operacijų pacientas žymiai greičiau gali grįžti prie įprasto darbo, greičiau atstatomas natūralus šlapinimasis, pašalinamas šlaplės kateteris ir kiti techniniai niuansai“, – aiškina A. Čekauskas.

Vakarų šalyse robotinė chirurgija taikoma ne tik prostatos operacijoms, bet ir inkstų navikų pašalinimo, inkstų plastinių operacijų bei šlapimo pūslės vėžio atvejais.


www.DELFI.lt
10