Žinia apie laukiančią operaciją turbūt dažnam kelia šiokį tokį nerimą: ar neskaudės, ar pavyks, ar nebus komplikacijų? Nors toks susirūpinimas yra natūrali reakcija į tai, kas mums nežinoma, tobulėjant chirurgijai, pagrindo jaudintis lieka vis mažiau. Nauji chirurginiai įrenginiai operacijas leidžia atlikti kur kas tiksliau ir saugiau, o minimaliai invazyvios operacijos užtikrina, kad paciento kūnas būtų kuo mažiau sužalojamas. Kartu su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovu Alfredu Songaila kalbamės apie tai, ką naujo galima rasti šiuolaikinėje operacinėje.

Operacijose didelių atvirų pjūvių nebelieka

Chirurgija apima platų spektrą operacijų, iš kurių dažniausiai centre sutinkamomis A. Songaila įvardija kataraktos, traumatologines, visų kūno sąnarių operacijas. Taip pat dažnai atliekama pilvo chirurgija, ginekologinės, tulžies pūslės ir išvaržų operacijos, taip pat nosies, gerklės ir ausų operacijos.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas skaičiuoja, kad centre veikia penkios operacinės, kuriose kasmet atliekama per 3,5 tūkst. įvairaus pobūdžio operacijų. Akių operacijoms čia pasitelkiama mikrochirurgija, kojų venų operacijos atliekamos išskirtinai lazeriu, o kitose dažniausiai sutinkamose operacijose naudojama laporaskopija ir artroskopija.

Laparoskopija ir artroskopija vadinamos operacijos, kurių metu nedaromi dideli atviri pjūviai, o per nedidelius įpjovimus įkišama nedidelė kamera ir instrumentai. Atliekami veiksmai matomi specialiuose ekranuose. Šiomis technologijomis naudojasi pilvo chirurgai, atlikdami išvaržų, tulžies pūslės šalinimo operacijas. Visose atliekamose operacijose ją naudoja ginekologai, ortopedai ir urologai.

„Laparoskopija – tai tokia chirurgijos sritis, kai operuojame per mažas skylutes pilvo ertmėje, nedarant jokio pjūvio. HD raiškos laparoskopinė ir artroskopinė sistema pas mus visiškai nauja. Ji pagrinde naudojama pilvo chirurgijoje, ortopedijoje ir ginekologijoje ir yra žymiai didesnio ryškumo, negu buvo anksčiau. Tai reiškia, kad tu geriau matai, kad gali atskirti geriau visas struktūras, padaryti mažiau klaidų. Vaizdas jame penkiskart padidintas, jei ne daugiau, todėl viskas žymiai ryškiau ir geriau matosi“, – aiškina A. Songaila.

Alfredas Songaila
© DELFI / Andrius Ufartas
Alfredas Songaila


Moderni įranga leidžia operacijas atlikti saugiau ir greičiau

Šiuolaikinė chirurgija neįsivaizduojama ir be ultragarsinio peilio, dažniausiai naudojamo didelio masto laparoskopinėse operacijose – ypač ginekologijoje, artliekant laparoskopinį organų šalinimą. Ultragarsinis peilis naudingas ne tik tuo, kad leidžia operaciją atlikti per gerokai trumpesnį laiką, bet ir reikšmingai sumažina paciento netenkamą kraujo kiekį bei žymiai sumažina pooperacinių komplikacijų tikimybę.

„Ultragarsinio peilio privalumas toks, jog vienas instrumentas atlieka dvi funkcijas. Tarkime, įprastos operacijos metu chirurgas turi iš pradžių prideginti kraujagyslę, o tada kitu instrumentu ją nukirpti. Naudojant šį įrenginį, tai yra vienas veiksmas – ir prideginimas, ir nukirpimas. Tai reiškia, jog ta didžioji operacija, kuri įprastai užtrunka labai ilgai, žymiai sutrumpėja ir pasidaro kur kas saugesnė. Išvengiama kraujavimo ir sutaupomas laikas, kurio metu ligonis yra narkozėje“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas.

Atliekant tonzilių šalinimo ir estetinės ginekologijos operacijas, chirurgijoje gelbsti radiodažnuminis generatorius. Nors ši technologija medicinos praktikoje nėra naujiena, anksčiau ji nebuvo plačiai naudojama, tačiau dabar operacinėse sutinkama vis dažniau.

Operacija
© DELFI / Kiril Čachovskij
Operacija


„Radiodažnuminis generatorius, kaip ir ultragarsinis peilis, yra du viename: tuo pačiu metu jis stabdo kraujavimą ir daro pjūvius. Šio aparato pritaikymas yra labai platus – jį galima naudoti nuo plastinės chirurgijos iki neurochirurgijos. Peilis – mechaninis dalykas, ir tu turi spausti žaizdą, kad ją įpjautum. O šiuo aparatu atliekant pjūvį nereikia spausti, todėl išeina žymiai tikslesnis pjūvis, o, stabdant kraujavimą, pakenkimo zona yra žymiai mažesnė“, – aiškina A. Songaila.

Technologijoms tobulėjant, chirurgo darbas lieka nepakeičiamas

Kalbėdamas apie chirurginės įrangos tobulėjimo linkmę, A. Songaila pabrėžia, kad joje už viską svarbiau yra pacientų sauga. Naujos laparoskopinės-artroskopinės sistemos su didesne raiška diegiamos tam, kad chirurgai galėtų ryškiau matyti operuojamą vietą ir tiksliau atlikti operaciją, ultragarsinis peilis leidžia atlikti operacijas greičiau ir išvengti komplikacijų – visa įranga nukreipta į paciento saugumą.

Tiesa, ne visose gydymo įstaigose galima aptikti pačią naujausią chirurginę įrangą, nes ši brangiai kainuoja. Kaip vieną iš pavyzdžių, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pamini operacinį robotą, kurio kaina siekia milijoną eurų. Tai – išskirtinai didelė kaina, kurios padengimas klinikoms vis dar atrodo neįmanomas.

Operacija
© DELFI / Kiril Čachovskij
Operacija


Vis dėlto, klinikose pagal galimybes stengiamasi atnaujinti chirurginę įrangą, kuri užtikrintų saugesnes operacijas. Pavyzdžiui, vien Medicinos diagnostikos ir gydymo centre technologijų bei infrastruktūros atnaujinimui per 2019 m. investuota apie 1 mln. eurų.

Paklaustas, ar nauja įranga reiškia, jog chirurgams operacinėje lieka vis mažiau darbo, A. Songaila atsako, kad kol kas chirurgo jokios technologijos pakeisti negali.

„Chirurgo darbas nepakeičiamas. Net ir robotui reikalingas chirurgas, galintis jį valdyti. Tik jei įprastai operuoji rankomis, šiuo metu jau galima per specialią konsolę kontroliuoti judesius, atliekamus roboto. Gal kada nors dirbtinis intelektas taps stipresniu už chirurgą, tačiau tai bus negreitai“, – tikina A. Songaila.


www.DELFI.lt
5