×

Lietuviška ir užsienietiška vištiena: kur hormonai ir antibiotikai leistini

16. gruodžio 2016 , Živilė Barkauskaitė
Paukštynas ("KG group" nuotr.)

Vištiena – itin populiarus pasirinkimas tarp mūsų tautiečių, bet ar žinome, kokią vištieną dedame ant stalo? Skirtingose šalyse galiojant skirtingiems paukštininkystės ir mėsos kokybės įstatymams, svarbu žinoti pagrindinius vartotojams aktualius skirtumus.

DELFI domisi, kuo skiriasi Lietuvoje, kitose Europos Sąjungos ir trečiosiose šalyse auginamos mėsos kokybė ir kaip skiriasi reikalavimai augintojams bei paukštienos produktų gamintojams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė sako, kad pagrindinis visuomenėje sklandantis mitas – tai nuomonė, jog paukštynuose viščiukai lesinami hormoniniais preparatais bei antibiotikais ir būtent dėl jų poveikio broileriai taip greit auga.

Hormonai augimo stimuliavimui Europos Sąjungoje yra uždrausti nuo 2006-ųjų, o antibiotikai ir kiti vaistai yra leidžiami naudoti tik viščiukų gydymui. Tokiu atveju reikia laikytis gamintojo nustatytos išlaikos, kad maisto produktuose neliktų vaistų likučių“, – primena K. Stakytė.

Lietuvoje hormonų ir antibiotikų pašaruose bei mėsoje nerado

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atlieka pašarų ir mėsos kokybės kontrolę: rinkoje ir gamybos vietose imami pašarų, mėsos gaminių mėginiai tyrimams. Siekiama nustatyti, ar mėsoje nėra antibiotikų, sunkiųjų metalų, hormonų likučių.

Pavyzdžiui, šių metų lapkritį VMVT paėmė 35 mėsos mėginius iš kurių buvo atlikta 230 tyrimų. K. Stakytės teigimu, visų mėginių tyrimai dėl hormonų buvo neigiami. Dėl veterinarinių vaistų likučių buvo paimti 232 mėginiai, iš kurių buvo atlikta 6260 tyrimų. Veterinarinių vaistų, švino, kalio, arseno, natrio, chlorio pesticidų ir kitų draudžiamų medžiagų mėsoje rasta taip pat nebuvo.

Importuojama mėsa griežtai tikrinama

Akivaizdu, kad ne Europos Sąjungos valstybėse taikomi kitokie paukštininkystės įstatymai: kai kuriose jų hormonai bei antibiotikai kaip augimą skatinančios medžiagos yra leistini. Vis dėl to, jei tos šalys nori eksportuoti paukštieną į ES, visų pirma jos turi užtikrinti, kad jų teikiama produkcija atitiks bendrijos keliamus reikalavimus.

„Paukštieną eksportuojančios šalys turi pateikti tam tikras garantijas ir į jas turi būti įtrauktas pašarų stebėsenos ir tyrimų planas. Šalis gamintoja turi garantuoti ir įrodyti, kad jų tiekiama mėsa, pašarai, produkcija atitinka Europos Sąjungos keliamus normatyvus. Kai šaliai leidžiama importuoti, patvirtinama skerdykla, kurioje paukščiai paskerdžiami ir kompetentinga institucija, kaip, pavyzdžiui, veterinarijos tarnyba, turi išduoti veterinarijos sertifikatą, kuriuo patvirtinama ir paukščių sveikata, ir atitikimas higienos normoms, ir mėsos tinkamumas žmonių maistui“, – pasakoja K. Stakytė.

Jos teigimu, visoje ES taikant vienodus reikalavimus mėsos kokybei, skirtumą, kurią mėsą vartoti geriau: lietuvišką, lenkišką ar vokišką, kelia tik šviežumo parametras – geografiškai arčiau esančių paukštynų ir gamyklų mėsa parduotuvių lentynas pasiekia šviežesnė.

JAV ir Australija auginti viščiukus pasitelkiant hormonus leidžia

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, antibiotikų, kaip augimo stimuliatoriaus, šalininkai laikosi nuostatos, jog padedant vaistams, augantys gyvūnai įsisavina maistines medžiagas sparčiau, užauga sveikesni ir stipresni.

Kita vertus, dėl proceso reguliavimo sudėtingumo, pasauliniu mastu auginimo praktikos dramatiškai skiriasi. Pavyzdžiui, Švedija buvo viena pirmųjų valstybių atsisakiusi antibiotikų kaip augimą skatinančios medžiagos, JAV paukštynuose vartojamas platus spektras antibiotikų bei arseno turinčių komponentų, o Indijoje pašarų ir paukštienos kokybė valstybės kontroliuojama apskritai nėra.

Lietuviška ir užsienietiška vištiena: kur hormonai ir antibiotikai leistini
© K.Šatūno nuotr.

Amerikos gyvūnų sveikatos institutas apskaičiavo, kad nenaudojant antibiotikų, kaip augimo stimuliatoriaus, JAV rinkai prireiktų papildomų 452 mln. viščiukų, 23 mln. daugiau galvijų ir 12 mln. daugiau kiaulių, siekiant išlaikyti panašų gamybos lygį.

Australijoje taip pat naudojamas platus spektras viščiukų augimą skatinančių medžiagų, įskaitant arseną, flavofosfolipolį, bacitraciną ir virginiamiciną.

Rusija bando kontroliuoti antibiotikų kiekį tik galutinėje produkcijoje

Pagal Muitų Sąjungoje galiojančius įstatymus, mėsos perdirbėjai negali priimti mėsos, kurioje antibiotikų kiekis viršija 0,01 dalį viename grame. Paprastai tariant, tikrinamas tik galutinis produktas, tačiau antibiotikų naudojimas paukštynuose įstatymu draudžiamas nėra. Todėl, nors Rusijos rinkoje antibiotikai vis dar naudojami kaip augimo stimuliatorius, Rusijos veterinarijos ir sanitarijos tarnyboms bei Rusijos vartotojų teisės apsaugos tarnybai Rospotrebnadzor belieka gaudyti ir bausti ūkius, kurių mėsoje ar kiaušiniuose buvo rasta kenksmingų medžiagų jau prekėms atsidūrus parduotuvių lentynose.

Paukštiena Rusijos parduotuvėje
Paukštiena Rusijos parduotuvėje
© Vida Press

Pavyzdžiui, praeitą savaitę Rusijoje nuskambėjo Canskaya paukštyno Krasnojarsko regione skandalas, atradus kiaušinių partijose metronidazolio liekanų.

Rusijos Kemerovo maisto pramonės technologijų instituto ataskaita nurodo, kad antibiotikų liekanų randama 15-26 proc. galvijų ir paukštienos produkcijoje. Plačiausiai paplitęs antibiotikas – chloramfenikolis.

Indija – pasaulyje dominuojantys paukštynai gyvūnų gerovę pamiršo

Paukštienos produktai – vienas sparčiausiai augančių Indijos gamybos sektorių, be to, Indija yra penkta pagal dydį kiaušinių gamintoja pasaulyje ir aštuoniolikta didžiausia viščiukų broilerių augintoja pasaulyje.

Nepaisant to, nei Vyriausybė, nei regionų valdžia Indijoje nereguliuoja paukštininkystės veiklos. Tarptautinės gyvūnų apsaugos agentūros PETA atstovybės Indijoje atlikti tyrimai rodo, kad Indijos paukštynuose vištos dedeklės ir viščiukai auginami antisanitarinėmis sąlygomis, tai lemia dažnus ligų protrūkius.

Vištos Indijoje
Vištos Indijoje
© Vida Press

Be to, Indijos paukštynai taiko Vakarų šalyse atsisakytą praktiką: vištas laiko A4 formato lapo dydžio bateriniuose narvuose, kurių žąlą gyvūnų sveikatai pripažįsta ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras ir Pasaulinė Sveikatos Organizacija (WHO).

www.DELFI.lt
10