Už Lietuvą, kurioje gera gyventi, ir korupcija bus nušluota su trenksmu. Su tokiais reklaminiais šūkiais rinkimuose dalyvavę Liberalų Sąjūdžio vadovai klimpsta vis giliau – aiškėja, kad į Seimą išrinkti partijos nariai buvo griežtai prižiūrimi, kad balsuotų taip, kaip nuspręsdavo partijos vadovybė, ir kiekvienas jų atiduodamas balsas buvo griežtai kontroliuojamas.

Didžiausioje Lietuvos istorijoje korupcijos byloje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs Liberalų Sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio pavaduotojas, iki šiol iš Seimo nepasitraukęs Gintaras Steponavičius prokurorams prisipažino, kad visi frakcijos parlamente nariai buvo kontroliuojami, o frakcijos referentė kiekvienam jų raštu pateikdavo informaciją, kaip reikia Seime balsuoti priimant įstatymus.

Vis dėlto jeigu kuris nors liberalas kategoriškai nepritardavo partijos vadovybės išreiškiamai pozicijai, jis jokiu būdu negalėdavo dalyvauti balsavime – tuo metu slapta privalėdavo išeiti iš Seimo posėdžių salės.

„Taip liberalų frakcijos Seime narys tiek išsaugodavo savo nuomonę, tiek nepakenkdavo frakcijos pozicijos vieningumui“, – nurodė piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, kaltinamas G. Steponavičius.

Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą perdavę prokurorai teigia, kad buvęs Liberalų Sąjūdžio pirmininkas pažeidė Seimo nario tarnybos interesus ir piktnaudžiavo savo, kaip vieno partijos vadovų, padėtimi bei konstituciniais įgaliojimais, kliudė rinkėjų išrinktiems parlamentarams balsuoti pagal asmeninį pasirinkimą ar vidinį įsitikinimą, ginant valstybės ir rinkėjų interesus.

Dokumetuose – šviesoforo spalvos

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad liberalai prieš kiekvieną balsavimą iš frakcijos referentės Ievos Davydenko elektroniniu paštu gaudavo laiškų, kuriuose buvo nurodoma konkretaus Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkė su sprendžiamais klausimais ir jų aprašymu.

„Šiame aprašyme spalvomis buvo pažymėta, kaip kokiu Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimu liberalų frakcijos posėdyje būdavo nuspręsta, kaip partija balsuos, – taip darėme, nes norėjome, kad Seimo nariai nesuklystų balsuodami“, – per apklausą prokuratūroje prisipažino G. Steponavičius.

Gintaras Steponavičius
© DELFI / Karolina Pansevič
Gintaras Steponavičius

Seimo narys atviravo, kad būtent jis dar 2015 m. sugalvojo vadinamąją šviesoforo „spalvų sistemą“: raudona spalva reiškė, kad liberalai balsuoja „prieš“, geltona – „susilaikyta“, o žalia – „už“.

Kad G. Steponavičius nemeluoja, patvirtino ir kiti Seimo liberalai, o apžiūrėjus per kratą paimtą E. Masiulio kompiuterį, buvo rastas I. Davydenko frakcijos nariams ir jų padėjėjams siųstas elektroninis laiškas. Tiesa, jame teigiama, kad geltona spalva reiškia ne „susilaikyti“, o balsuoti laisvai.

„Gerbiamieji, siunčiame Jums šios dienos darbotvarkę su mūsų frakcijos pozicijomis, – rašė referentė. – Primenu žymėjimus: žaliai žymime projektus, už kuriuos nutarta balsuoti „už“, raudonai žymime projektus, už kuriuos nutarta balsuoti „prieš“, o geltonai žymime projektus, už kuriuos nutarta balsuoti laisvai. Geros dienos, Ieva Davydenko.“

Būtent ši G. Steponavičiaus sugalvota „spalvų sistema“ pareigūnams padėjo atsakyti į klausimą, kodėl už įstatymus, kuriais domėjosi koncerno „MG Baltic“ vadovai, liberalai Seime balsavo vieningai. Tai – ne tik baudžiamojon atsakomybėn patraukto liberalo Šarūno Gustainio pateiktos pataisos dėl vartojimo kreditų, bet ir įstatymas, kuriame buvo svarstomi kelio Vilnius–Utena remonto darbai už 169 mln. Eur.

E. Masiuliui nepaklususį politiką lygino su A. Maldeikiene

Aiškėja, kad liberalams bene didžiausia „rakštis“ buvo liberalas Kęstutis Glaveckas – kai 2015 m. lapkritį buvo svarstomas Š. Gustainio pateiktas Vartojimo kreditų įstatymo pataisų projektas, būtent K. Glaveckas pasipriešino partijos lyderiams ir pareiškė, kad už tai nebalsuos.

Kęstutis Glaveckas
© DELFI / Kiril Čachovskij
Kęstutis Glaveckas

Vėliau per apklausą prokuratūroje K. Glaveckas nurodė, kad nei frakcijos pirmininkas E. Masiulis, nei kiti partijos lyderiai į jį niekada nesikreipė su prašymais balsuoti už Seime priimamus sprendimus, „nes žinojo mano poziciją, jog tokiems pasiūlymams esu nepakantus ir tyčia balsuosiu kitaip, negu buvo paprašyta.“

„E. Masiulis buvo įpratęs, kad Seime, sprendžiant valstybės finansų ir biudžeto klausimus, aktyviai naudojuosi laisvo Seimo nario mandato teise ir šiais klausimais turiu savo nuomonę, kuri ne visada sutampa su frakcijos siūloma pozicija“, – sakė K. Glaveckas.

Tai, kad rinkėjų į Seimą išrinktas parlamentaras balsuoja taip, kaip jis mano esant teisinga, puikiai buvo žinoma ir koncerno vadovybei – politikas ne kartą buvo apkalbėtas per įvairiuose sostinės restoranuose vykusius susitikimus. Ir ne tik su liberalais – dar 2016 m. sausio 12 d. Gedimino pr. esančiame restorane vykusio susitikimo metu koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie K. Glavecką kalbėjosi su bene didžiausiu „koncerno draugu Vytuku Gapšiu“.

Iš slapta pareigūnų užfiksuoto pokalbio aišku, kad apie K. Glavecką jie kalbėjosi ne iš karto – tradiciškai apkalbant daugybę politikų ir jų sutuoktinių, šįkart jiems užkliuvo skandalingais pareiškimais garsėjanti Seimo narė Aušra Maldeikienė, kurią dažnai galima matyti įvariose koncernui priklausančios televizijos LNK laidose.

„Žinai, su kuo aš Maldeikienę palyginčiau? – sakė R. Kurlianskis. – Ko gero, su liberalu Glavecku. Kuris nei liberalas, nei frakcijos klauso, nei jisai, ta prasme, kažką. Nei jis drausmės laikosi. Ir jis turi ten savo interesą arba savo požiūrį. Bet vat, visi žino kažkaip – Glaveckas. O tai ten kiek su juo dirba Eligijus (Masiulis – DELFI), tiek dirba, bet nu... Priversti drausmės laikytis Glavecką, sakykim, sutarimo, nu, tai reiškia, maksimum, kad jisai išeis iš posėdžio. Jeigu jis turi priešingą... iš posėdžio jis išeis. Ta prasme, kaip tada iš BFK (Biudžeto ir finansų komiteto – DELFI) išėjo... dėl šito, jo. Jisai išsišaipė iš lobistų ir išėjo.“

Aušra Maldeikienė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Aušra Maldeikienė

Kad K. Glaveckas nepaklūsta frakcijos pirmininkui E. Masiuliui, bet nenorėdamas pakenkti partijai nutaria išeiti iš Seimo posėdžio, nurodyta ir pareigūnų per kratą R. Kurlianskio darbo kabinete rastuose užrašuose.

„Kęstas – iš posėdžio“, „Nuimtas GLAV“, – rašė R. Kurlianskis. O šalia – kitas užrašas su necenzūriniu žodžiu, reiškiančiu „išsityčiojome“.

Pasveikino patekus į įtakingiausiųjų žiniasklaidoje sąrašus

Tačiau ne visi buvo tokie principingi kaip K. Glaveckas – net neišmanydami, už ką balsuoja, Seimo liberalai klusniai vykdydavo frakcijos vadovybės nurodymus. O jiems to tik ir tereikėjo – prieš savo „partnerius“ ir rėmėjus iš koncerno „MG Baltic“ galėjo pasiteisinti, kokie jie vieningi. Nesvarbu, kad įstatymo projektas taip ir nebuvo priimtas, tačiau juk buvo daug pastangų įdėta ir vieningai balsuota.

Ir už tai, žinoma, koncernas turėjo palaikyti savo remiamą partiją. Ne tik geru žodžiu, bet ir finansiškai – dar 2015 m. spalio pabaigoje G. Steponavičius koncerno viceprezidentą pakvietė susitikti.

„Sveikas patekęs tarp žiniasklaidos įtakingiausiųjų :) Kaip tavo ši savaitė?“ – SMS žinutėje R. Kurlianskiui rašė G. Steponavičius, perskaitęs DELFI ir žurnalo „Reitingai“ rengtą visuomenės apklausą, kurios metu buvo išrinkti įtakingiausi šalies žiniasklaidos atstovai.

„Laba, Gintarai, ačiū už sveikinimus. Būčiau išgyvenęs ir nepatekęs. Galiu ketvirtad pietų ar į pavakarę vyno. Penktad – pietų. Su vynu“, – atsakė R. Kurlianskis.

„Pavakarė su vynu skamba gerai“, todėl jau spalio 29 d. R. Kurlianskis ir G. Steponavičius susitiko sostinės Gedimino pr. esančiame restorane. Šio susitikimo metu politikas užsiminė, kad po metų vyks Seimo rinkimai ir partijai reikės pinigų, nes tų, kuriuos gauna iš biudžeto, taip pat gyventojų deklaruojamos 1 proc. paramos niekaip nepakanka.

„Viena iš potemių ir tuo pačiu klausimas yra – padėt“, – pareigūnai užfiksavo G. Steponavičiaus žodžius.

„Supratau, tai žiūrėk, pas mus čia gresia, nu, ta prasme, gresia kalėdinė vakarienė, formatas turbūt „trys–trys“ kažkur... – kalbėjo R. Kurlianskis. – Tai... ten labiau partiniu tuo, bet... tau irgi bus, buvo (...) padėdavom, padėsim mes. Turi priemonių visokių, fondą turi.“

Ir čia pat verslininkas liberalui pareiškia, kad galėtų paremti, bet tik per koncernui priklausančias bendroves: „Tai matai, tiesiogiai rinkiminiams mes per juridinius tiktai...“

Išgirdęs šiuos žodžius G. Steponavičius nustemba ir patikslina R. Kurlianskį: „Fizinius asmenis.“

Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Domantas Pipas
Raimondas Kurlianskis

Bet tai nebuvo klaida – koncerno viceprezidentas patikina, kad paramą galėtų skirti juridiniai asmenys: „Savo asmeninių įnašų, žinai, kurie, viena vertus...“

„Jūsų pirmų asmenų, o gal net ir nebūtų tinkama, ane?“ – G. Steponavičius nori sužinoti R. Kurlianskio nuomonę.

„Ne todėl, – atkerta jis. – Mums tai... Nebent jums nepatogu, mums tai nieko tokio, tik ten, žinai, ten sumos vis tiek tokios, ne, ne tos, kur, kaip pasakyt... Nes aš mačiau, mačiau Eligijaus (Masiulio – DELFI) šypseną, kai mes, man rodos, prieš savivaldą vakarieniavom, negu... kai...“

Nu, šypsenų tu esi matęs ir daugiau, bet...“ – nė kiek nenustemba G. Steponavičius.

Pakankamai lankstūs, kad dalintų

„Tai jo, tai ten pasižiūrim ir pagalvok priemones, dar geriau, jeigu tai laike išsidėsto, – tęsia R. Kurlianskis. – Iš fizinių, iš juridinių, tai nėra paprasčiausia. O realizuot mes pamainom dar galim. Nepalyginsi, jeigu kiekvienam, tai yra... Palauk, ten, kur jūs važinėjot po vizitus, pavyzdžiui?“

„Ir toliau darom, bet žinai, yra tiktai niuansas, moralinis tam tikras šiuo aspektu, kad... – atsako G. Steponavičius. – Tai visos Lietuvos mastu mes šitą dalyką darom, bet... „Šviesint Lietuvos ateitį“, ten Eligijus (Masiulis – DELFI), Gentvilas (Eugenijus – DELFI), aš, Svaras (Gabrielius Liaudanskas, „G&G Sindikatas atlikėjas – DELFI), Šapauskas (Rimas – DELFI). Tai viskas gerai, ką norėjau pasakyt, kad jūs žinotumėt, iš jūsų pusės. (...) O jūsų atveju gerai ten. Mano vardu fondą turėsim, visokius kitus projektus darom čia, Laisvės studijų centras, mano fondas.“

„Bet mes paramos niekada negalim“, – pareiškia R. Kurlianskis. Tai nustebina G. Steponavičių: „Neduodat paramos? Gal kaip nors...“

„Mes esam ten, kur yra sensacija, tai mes, mes... ta prasme, mes esam pakankamai lankstūs, – aiškina R. Kurlianskis. – Ne visiškai lankstūs, bet pakankamai lankstūs, kad dalintume. Aš pats Eligijų (Masiulį – DELFI) inicijavau, kad pabandykit iki Naujųjų Metų apsispręst kada. Matyt, visą tą in corpore aptarsime kada. Nežinau ten tavo matymo, tavo personalinio matymo, tavo, tavo, tavo kažkokių tai... pinigai matuojami skaičiais. Pažiūrim, projektus dėliojamės.“

Norėjo, kad paremtų iš asmeninių pinigų – juk pasiturintis verslininkas

Daugiau kaip 20 metų R. Kurlianskį pažįstantis G. Steponavičius sako, kad šio pokalbio metu iš koncerno viceprezidento prašė paramos kaip iš fizinio asmens. „Į R. Kurlianskį kreipiausi dėl to, kad žinojau, jog šis yra pasiturintis verslininkas, dėl savo turtinės padėties galintis leisti finansiškai paremti kandidatą į Seimo narius“, – per apklausą prokuratūroje kalbėjo liberalas.

Netrukus prieš teismą stosiantis politikas pažymėjo, kad jam, kaip ilgamečiui politikui, yra žinoma, kad pasikeitus politinių partijų finansavimo reglamentavimui, juridiniams asmenims partijas remti yra uždrausta.

„Šio pokalbio metu R. Kurlianskis sakė, kad koncerno „MG Baltic“ savininkai ir vadovai siūlo finansiškai paremti politinę partiją kaip fiziniai asmenys ir tai darys tokiu būdu ir tokiomis sumomis, kaip tai daryti leidžia galiojantis politinių partijų finansavimo teisinis reglamentavimas“, – aiškino kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažįstantis G. Steponavičius.

Tačiau ar tikrai yra taip, kaip per apklausą aiškino tuometis Liberalų Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas? Slapta jo ir R. Kurlianskio pokalbius užfiksavę pareigūnai laikosi visiškai priešingos nuomonės.

Dar 2015 m. gruodžio viduryje per vykusią garsiąją E. Masiulio, G. Steponavičiaus ir koncerno vadovų vakarienę paaiškėjo, kad 2016 m. spalį vykstantiems Seimo rinkimams koncernas „MG Baltic“ partijai yra numatęs skirti 50 tūkst. Eur.

Raimundas Kurlianskis ir Gintaras Steponavičius
© DELFI montažas
Raimundas Kurlianskis ir Gintaras Steponavičius

Nors E. Masiulis per apklausas prokuratūroje apie šios vakarienės metu R. Kurlianskio pažadėtą „dovanėlę“ nieko nekalbėjo, jį pareigūnams išdavė G. Steponavičius – su „Stumbro“ dovanų maišeliu namo ėjęs partijos pirmininkas papasakojo, kaip su R. Kurlianskiu į lauką išėjęs parūkyti sužinojo, kad partijai bus skiriama finansinė parama.. Kokia jos paskirtis, anot G. Steponavičiaus, E. Masiulis nesakė. Tik džiaugėsi, kad vakaras pavyko.

Koncerno dosnumas sudomino G. Steponavičių – juk dar prieš kelis mėnesius jis asmeniškai ne kartą buvo susitikęs su R. Kurlianskiu ir taip pat aptarinėjęs finansinės paramos klausimus. Todėl nepraėjus nė mėnesiui po kalėdinės vakarienės politikas susisiekė su R. Kurlianskiu ir pasiūlė susitikti. Pasikalbėti – ne tik apie gyvenimą, politiką, bet ir pinigus, kurių partijai labai reikėjo.

Jeigu davė E. Masiuliui, reikia ir G. Steponavičiui

„Iš E. Masiulio žinodamas apie įvykusį R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitarimą dėl 50 tūkst. Eur paramos skyrimo Liberalų Sąjūdžiui, 2016 m. sausio 11 d. susitikimo su R. Kurlianskiu metu kreipiausi į šį dėl finansinės paramos tiek man asmeniškai kaip kandidatui vienmandatėje rinkiminėje apygardoje artėjančiuose Seimo rinkimuose į 2016–2020 m. kadencijos Seimą, tiek su manimi susijusioms įstaigoms – viešąjai įstaigai Laisvės studijų centras ir G. Steponavičiaus paramos fondui“, – prokuratūroje prisipažino G. Steponavičius.

Šis liberalo ir koncerno viceprezidento susitikimas arba, kaip jie sakė, pietūs įvyko sostinės Konstitucijos pr. esančiame restorane, jį slapta taip pat užfiksavo specialiųjų tarnybų pareigūnai.

„Eligijus (Masiulis – DELFI) man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tą, ką jūs parūkyt išėję, – R. Kurlianskį kreipėsi G. Steponavičius. – Prieš šventes kalbėjote... Ir to vedinas aš irgi norėčiau truputį aptarti.“

„Jei ką rašysim, va, tie du vaikinai nelabai patinka, bet jo, mes galim realizuotis“, – atkerta R. Kurlianskis, kuris vėliau taip ir nepaaiškino, kas yra „tie du vaikinai“.

„Kad atskaitos taškas būtų, apie kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot?“ – nors ir žinojo, kokią paramą E. Masiuliui žadėjo skirti koncernas, parlamentaras vis tiek tikslią sumą nori sužinoti iš „rėmėjo“.

Eligijus Masiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Eligijus Masiulis

Bet R. Kurlianskis konkrečios sumos taip ir nepamini: „Mes esam taip, mes esam taip sutarę, reiškias... Toliau aš, kaip čia pasakyt, sau prisirašiau, tiksliau, mes sau prisirašėm tavo personaliją. Tai, ta prasme, nežinau, kaip nori, bet personaliai yra taip.“

Šioje pokalbio dalyje R. Kurlianskis paėmė nuo stalo popieriaus lapą ir užrašė „20 000“.

„Gerai! Super! Tas vat, irgi svarbu ir tada...“ – iš džiaugsmo, kad parama bus skirta ne tik kaip kandidatui į Seimo narius, bet ir jo vadovaujamam paramos fondui bei studijų centrui, trykšta G. Steponavičius.

„Nežinau, tau tinka, netinka?“ – klausia koncerno viceprezidentas.

„Absoliučiai“, – atsako liberalas.

Reikia pinigų, ir kuo greičiau

O tada R. Kurlianskis tęsia: „Bet mes ryte išsiplanavom su kolega Darium (Mockumi – DELFI) taip, ir tada formos ir...“.

G. Steponavičius sutinka: „Gerai. Ir tada... kiek? Galėtų būt čia irgi galbūt... įvairiai. Tai pradedant dabar... vat irgi nuo tam tikrų susidėliojimų. Tai situacija yra tokia, kad šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones.“

Liberalo teigimu, R. Kurlianskis 10 tūkst. Eur paramą pažadėjo skirti Laisvės studijų centrui, o po 5 tūkst. Eur – G. Steponavičiaus paramos fondui ir jam asmeniškai, kaip kandidatui į būsimus Seimo narius.

„Kitas etapas, kaip suprantu, reikia tiesiogiai, nes vat, jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėt, – toliau apie paramos paskirstymą kalbėjo G. Steponavičius. – To biudžetinio... finansavimo mums tikrai neužteks. Ir tada čia yra klausimas, kaip tai turėtų tas vykt. Jeigu dabar mes, pavyzdžiui, turėtumėm galvot, nu, pavyzdžiui, Rimui Mikaičiui (Laisvės studijų centro vadovas – DELFI). Tai... dešimt... nu, į tą Laisvės studijų centrą. Pasakytumėt, kad prašymus rašyt...“

„Prašymai be adresato, mes įsirašysim...“ – atkerta R. Kurlianskis.

„O kiek egzempliorių? Vienas? Du?“ – toliau domisi G. Steponavičius.

„Į tą patį, į tą patį...“ – aiškiai neatsako R. Kurlianskis.

„Galbūt taip, šaltiniai skirtingi“, – supranta liberalas.

Nu, ta prasme, dešimt bent jau kaip atskaitos taškų“, – užuominomis atsakė R. Kurlianskis.

Bet G. Steponavičiui pinigų reikėjo čia ir dabar: „Taip, sakykime, jeigu dabar galėtų būt artimiausias pora savaičių tas dešimt, mes toliau pasitartumėm tarpusavyje. Ar dar yra poreikis čia.“

R. Kurlianskis pažada, kad problemų nekils, o tada G. Steponavičius toliau tęsia – juk dar reikia paramos: „Ir toliau klausimas yra... Šitam etape, jeigu galima, į mano fondą irgi turėti... Taip. Trys.“

Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius

Koncerno viceprezidentas vėl pažada reikalus sutvarkyti ir pasidomėjęs, ar G. Steponavičiaus fondui ir toliau vadovauja Vytautas Toleikis, pasiūlo koncernui parašyti prašymą.

Tik šįkart G. Steponavičius prašo kaip nors pinigus pervesti iš įmonių, kurių veikla nesukeltų interesų konflikto ateities veikloje, nes tuo metu jis jau buvo patvirtintas Liberalų Sąjūdžio kandidatu į švietimo ir mokslo ministrus: „Tiktai prašymas šiuo atveju būtų, kad tai būtų, sakykim... kuo mažiau matytųsi kokie nors dalykai, kas po to mane vestų į kokį nors interesų konfliktą. Kad administrauju, gaunu kažkokius ten, nežinau, ir taip toliau.“

Tvarkydamas paramą ir savęs nenuskriausdavo

Kai R. Kurlianskis pažada visus reikalus sutvarkyti tinkamai, G. Steponavičius dar kartą pasitikslina sumą „dešimt... plius trys“ ir tęsia: „Nu gerai, o dabar tiktai supratimui. O kažkokie fiziniai asmenys, jūs įsivaizduojat modelį, kurie galėtų remti realizuojant?“

„Fiziniai asmenys pas mus yra“, – atkerta koncerno viceprezidentas. Apie kokius asmenis jie kalbėjosi, dėl techninių trukdžių slaptą sekimą atlikusiems pareigūnams taip ir nepavyko nustatyti.

O po to jie dar pasikalbėjo apie vieną neįvardytą liberalą – G. Steponavičius užsiminė, kad jis niekada savęs nenuskriaudžia.

„Kai kuriais epizodais neapleido jausmas, kad kai jis tvarko paramą, kad jis, kaip sakant, ir savęs nenuskriausdavo, – kalbėjo buvęs Liberalų Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas. – Tai čia yra aspektas. Žinai, tai tiek galiu pasakyti, kad... Tai yra blogai. Ta savybė neleidžia jam stiprint pasitikėjimo juo, žinai. Kai čia rinkimai vyko, jis pradėjo vaikščiot, tu įsivaizduok, ir aiškint, kad yra įgaliotas partijos tvarkyt finansus ir reikalus su stambiais rėmėjais. Pasirodo, ne, jokių nėra įgaliojimų, ir jis labai supyko. Tai jūsų jis nepavedė?“

R. Kurlianskiui atsakė, kad dėl šio asmens niekada nekilo problemų, todėl dar kartą pasiūlė, kad jis koncernui parašytų prašymą dėl paramos skyrimo. O G. Steponavičius kartu pridūrė, kad parašys ne tik R. Mikaitis, bet ir V. Toleikis.

„Dabar žiūrėk, jeigu taip gausis, kad aš surasiu kokį gerą juridinį asmenį, aš tavęs atsiklausiu, gali būt, kad bus...“ – R. Kurlianskis prisipažino, kad jau galvoja, per kokią bendrovę skirti finansinę paramą.

Bet G. Steponavičius vis dar bijo, kad gali pakliūti į interesų konfliktą: „Aš tai pasakyčiau kitaip, galima tada penkis padaryt taip, o po to man jau kitam ciklui reikia.“

„Tai kol kas aš pasilieku tiek, kiek tu sakei, bet jeigu ką – aš... kažkaip kitaip“, – atsako R. Kurlianskis.

Gavus pinigus „net šviesiau akyse pasidarė“

Po šio susitikimo apie žadamą skirti paramą G. Steponavičius informavo V. Toleikį ir R. Mikaitį, kurie netrukus pateikė prašymus dėl paramos skyrimo. O po mėnesio „MG Baltic“ įmonė „MG Baltic Media“ į Laisvės studijų centro sąskaitą pervedė 10 tūkst., o G. Steponavičiaus paramos fondui – 5 tūkst. Eur.

Tiesa, G. Steponavičius tikėjosi, kad pinigai į sąskaitą įplauks greičiau – pareigūnai yra užfiksavę ne vieną politiko SMS žinutę R. Mikaičiui, kurio klausė, „kaip su įplaukom“, o pastarasis atsakydavo, kad „dar neplaukia“.

Koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis buvo žadėjęs paremti G. Steponavičių ir per būsimų Seimo rinkimų rinkiminę kampaniją, tačiau pažado taip ir neištesėjo.

„5 tūkst. Eur mano rinkiminei kampanijai, dėl kurių buvo kalbėta susitikimo su R. Kurlianskiu metu, negavau, nes gegužės 12 d. per kratą pas E. Masiulį radus didelę sumą grynųjų pinigų, siejamą su koncernu „MG Baltic“, dėl šios sumos pervedimo į mano rinkiminę sąskaitą su tokiu prašymu į „MG Baltic“ nebesikreipiau“, – per apklausą sakė G. Steponavičius.

Rimantas Mikaitis
© DELFI / Orestas Gurevičius
Rimantas Mikaitis

Tyrimo metu paaiškėjo, kodėl taip skubiai G. Steponavičiui reikėjo pinigų Laisvės studijų centrui, – po 10 tūkst. Eur pervedimo į centro sąskaitą per kelis kartus beveik visą sumą sau į asmeninę sąskaitą pervedė R. Mikaitis, mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad tai yra atlyginimas, kurio jis negaudavo daugybę mėnesių.

„Dabar jau, kaip sakant, biškį akyse šviesiau pasidarė“, – džiaugėsi gautu atlyginimu R. Mikaitis.

Iš gautos paramos 118 Eur buvo pervesta ir vienam žurnalistui, kuris dalyvavo centro rengiamose „Pilietiškumo pamokose Lietuvos mokyklose“.

Anot G. Steponavičiaus, gavus koncerno paramą liberalus reklamavęs Laisvės studijų centras toliau galėjo tęsti veiklą, nes ši parama esą buvo esminė.

„Dabar atsistosim į vėžes“, – vieno pokalbio su R. Mikaičiu metu nurodė G. Steponavičius, nors centro vadovas ir skundėsi, kad vis sunkiau pavyksta surasti visuomenės veikėjų, kurie sutiktų dalyvauti pilietiškumo pamokose, o, be to, už pasirodymus reikėjo mokėti ir Svarui, ir R. Šapauskui, kartais dalyvaudavo ir keliautojas, žurnalistas Vytaras Radzevičius, su kuriuo taip pat tekdavo atsiskaityti.

Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai nustatė, kad už reikalingų įstatymų „prastūmimą“ Seime koncerno „MG Baltic“ bendrovė „MG Baltic Media“ paramą skyrė ir dabar jau iš parlamento pasitraukusio liberalo Š. Gustainio vadovaujamai viešajai įstaigai Taikomosios politikos institutas. Bet pinigai buvo „išleisti į orą“ – perspektyviu politiku laikytas Š. Gustainis ne tik neįvykdė visų duotų pažadų, bet ir R. Kurlianskį apgavo. Apie tai – kitoje straipsnių apie „MG Baltic“ korupcijos bylą dalyje.


www.DELFI.lt
203