Į svarbias valstybės įmones ir įstaigas įkišti savo žmones, o po to – sėkmingai tvarkytis reikalus. Tokia taisykle, atrodo, ne vienerius metus vadovavosi stambaus kapitalo koncernas „MG Baltic“, kurio vadovams „saviškiai“ ne tik nutekindavo svarbią informaciją, bet ir padėdavo laimėti milijoninės vertės konkursus. O tie, kurie viešai suabejodavo sandorių skaidrumu, netrukus būdavo užčiaupiami.

Vienas tokių – buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio pirmasis pavaduotojas Antanas Guoga. Kai 2016 m. pradžioje Europos Komisija pranešė, kad akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, kurią prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino „valstybe valstybėje“, bus skirta milijoninė bauda už išardytą 19 km geležinkelio ruožą tarp Lietuvos ir Latvijos, A. Guoga aršiai ėmė kritikuoti ilgametį bendrovės direktorių Stasį Dailydką.

„Negalime leisti, kad visiems mums priklausančios įmonės taptų vienos politinės jėgos pasipelnymo šaltiniu ar partijos bičiulių užuovėja, – dar 2016 m. pavasarį rašė A. Guoga, turėjęs omeny ne liberalus, o socialdemokratus. – Paskaičiuota, kad 200 milijonų eurų nusėda politiniams etatams. Štai ką tik paskelbta, kad Europos Komisija baus „Lietuvos geležinkelius“ už aplaidų darbą (Rengės geležinkelio ruožo išardymą). 50 milijonų eurų (vėliau skirta 28 mln. Eur bauda – DELFI). Tiek gali kainuoti aplaidus šios įmonės darbas mums visiems – nes čia ne „Lietuvos geležinkelių“, čia visų Lietuvos žmonių pinigai. Kas prisiims atsakomybę?“

Po šio ir kitų kritiškų pasisakymų, kuriuos publikavo šalies žiniasklaidos priemonės, A. Guoga staiga nutilo. Prokurorams ištyrus politinės korupcijos bylą paaiškėjo, kodėl pagrindinis E. Masiulio konkurentas, taip pat svajojęs apie Lietuvos premjero kėdę, nutarė nebelaidyti kritikos strėlių į „Lietuvos geležinkelius“.

Europarlamentaro, dar žinomo kaip lošėjo A. Guogos finansus tvarkantis buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas per apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) prisipažino, kad politiką užčiaupė koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Užteko tik pasakyti, kad yra nepatenkintas

„Žinojau, kad tiek koncerno prezidento Dariaus Mockaus, tiek viceprezidento R. Kurlianskio santykiai su „Lietuvos geležinkelių“ direktoriumi S. Dailydka buvo geri, koncerno įmonės vykdė daug geležinkelių užsakymų, – per apklausą kalbėjo tuo metu su A. Guoga artimai bendravęs M. Kaseliauskas. – Būtent dėl to, mano nuomone, koncernas „MG Baltic“ priešinosi „Lietuvos geležinkelių“ restruktūrizavimui ir jo vadovybės pakeitimui. “

Modestas Kaseliauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Modestas Kaseliauskas

Pasak liudytojo, po Europos Komisijos sprendimo „Lietuvos geležinkeliams“ skirti milijoninę baudą, A. Guoga viešai pareiškė, kad pinigus sumokės mokesčių mokėtojai, todėl būtina keisti bendrovės valdymą, o direktorių S. Dailydką kuo greičiau atleisti iš pareigų.

„Po šio A. Guogos pasisakymo, 2016 m. pavasarį, R. Kurlianskis vykusio susitikimo metu man perdavė, kad ir aš, ir A. Guoga baigtume regzti intrigas prieš S. Dailydką, jis taip pat nurodė, jog koncernas „MG Baltic“ tokiais viešais A. Guogos pasisakymais yra nepatenkintas, – sakė M. Kaseliauskas. – R. Kurlianskis manęs paprašė perduoti A. Guogai, kad šis liautųsi kritikavęs S. Dailydką. Žinoma, tokia jautri R. Kurlianskio reakcija į A. Guogos kritiką mane labai nustebino, tai perdaviau A. Guogai.“

Ir tada A. Guoga nutilo – kol Lietuvos nesudrebino Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalas, europarlamentaras daugiau apie „Lietuvos geležinkelius“ nekalbėjo. Nei gerai, nei blogai.

Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu A. Guoga prisipažino, kad pakluso R. Kurlianskiui, nors vietą Europos Parlamente jam garantavo ne koncernas „MG Baltic“, o jį palaikę ir juo pasitikėję tūkstančiai rinkėjų.

Išsigando kritikos: įvaizdis buvo svarbiau

„M. Kaseliauskas man perdavė, kad R. Kurlianskis dėl mano vykdomos „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus S. Dailydkos kritikos yra labai nepatenkintas, nes šis yra „geras vyras“, o koncernas jo vadovaujamoje bendrovėje „turi didelių interesų“, – kalbėjo A. Guoga. – M. Kaseliauskas sakė, kad R. Kurlianskis prašo, jog baigčiau S. Dailydką kritikuoti. Šiam prašymui aš paklusau. Nors tiksliai ir nepamenu, bet neatmetu, kad vėliau R. Kurlianskis manęs taip pat prašė, kad imčiausi politinių priemonių, jog S. Dailydka vis dėlto liktų savo poste.“

Antanas Guoga
© DELFI / Karolina Pansevič
Antanas Guoga

A. Guoga per apklausą teisinosi, kad sprendimą daugiau nekritikuoti Lietuvai didelę žalą padariusios bendrovės vadovo priėmė dėl to, jog R. Kurlianskis buvo atsakingas už koncerno valdomą žiniasklaidą, todėl gali daryti įtaką visuomenės nuomonės apie jį, kaip politiką, formavimui.

„Supratau, kad atvirai konfrontuojant su R. Kurlianskiu aš, kaip politikas, koncerno žiniasklaidos grupėje būsiu pradėtas aršiai kritikuoti, o tai pakenktų mano įvaizdžiui, dėl to kristų mano įtaka“, – prisipažino A. Guoga.

Tai jau buvo antras kartas, kai Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose nesėkmingai pasirodęs A. Guoga pakluso R. Kurlianskiui – šiek tiek anksčiau po koncerno viceprezidento įsikišimo europarlamentaras atsisakė partijoje kurti frakciją „Klestinti Lietuva“, kurios įkūrimas, kaip manė E. Masiulis ir R. Kurlianskis, prieš 2016-2020 m. Seimo kadencijos rinkimus galėjo labai pakenti Liberalų sąjūdžio įvaizdžiui ir reitingams.

Susitikimas su verslininkais – restorane

Ilgametis strateginės valstybės transporto bendrovės vadovas S. Dailydka iš pareigų pasitraukė 2016 m. gruodį, kai STT šalies vadovams pateikė informaciją apie kai kurių valstybės tarnautojų ir valstybei priklausančių įmonių nederamus neformalius santykius.

„Nors formaliai mano kadencija turėjo baigtis 2018 m., tačiau Lietuvos politikai ir skirtingų kadencijų susisiekimo ministrai nuolat imdavosi priemonių dėl mano atstatydinimo“, – STT sakė buvęs bendrovės generalinis direktorius.

Stasys Dailydka
© DELFI / Andrius Ufartas
Stasys Dailydka

Viešai S. Dailydka neigė, kad palaikė neformalius santykius su „MG Baltic“ ir su juo susijusių bendrovių vadovais, tačiau vis dėlto pripažino, jog yra dalyvavęs R. Kurlianskio 50 metų jubiliejaus šventėje.

„Su R. Kurlianskiu esu pažįstamas nuo 1997 m., santykiai su juo yra epizodiniai, ne artimi, o D. Mockų pažįstu tik iš matymo, su juo jokių kontaktų nepalaikau“, – per apklausą sakė S. Dailydka.

Tuo metu kriminalinę žvalgybą atlikę specialiųjų tarnybų pareigūnai teigia, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas susitikinėjo su verslininkas ne tik neformalioje aplinkoje, bet ir aptarinėjo su bendrovės įvairiems viešiesiems pirkimams skiriamais milijonais susijusius klausimus.

Dar 2016 m. sausį pareigūnai užfiksavo sostinės restorane „Steakhouse Hazienda“ vykusį R. Kurlianskio, S. Dailydkos ir bendrovės „Kauno tiltai“, kuri buvo koncerno valdomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Mitnija“ partnerė, valdybos nario Nerijaus Eidukevičiaus susitikimą.

Jo metu vyrai dvi valandas ne tik pietavo, bet ir aptarinėjo Vilniaus apygardos teisme iki šiol tebenagrinėjamą bylą. Ją „Lietuvos geležinkeliams“ iškėlė penkios jungtinę veiklą vykdžiusios bendrovės, atlikusios techninį projektą „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkelio „Kyviškės-Vaičiūnai“ antrojo kelio statyba“.

Teismui įteiktame ieškinyje verslininkai teigia, kad dėl netinkamo projekto jie atliko daugiau darbų, kurių nebuvo numatyta techniniame projekte, ir reikalavo už juos apmokėti, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ su tokiais reikalavimais kategoriškai nesutiko.

Kaip norėjo praryti pinigus

Ši byla buvo svarbi abiem pusėms, tačiau verslininkai, nelaukdami teismo sprendimo, ėmė spausti valstybės įmonės vadovą, kad byloje būtų sudaryta taikos sutartis – „prisiimti ten minusą“, „galbūt nemažus pinigus“.

Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Andrius Ufartas
Raimondas Kurlianskis

R. Kurlianskis prašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėtų bent dalį virš sutarties „Kauno tiltų“ ir „Mitnijos“ atliktus, tačiau ne tik kad neapmokėtus, bet net ir nepripažintus darbus, kurių vertė – „dešimt su puse milijono litų“.

Šio pokalbio metu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat nurodė, kad pagal sutartį kol kas yra sumokėta „septyni su puse milijono“.

Tuo metu N. Eidukevičius pokalbio metu užsiminė, jog „atsisakytų ten trijų tų milijonų, kurie tenai, kad nereikėtų papildomo biudžeto, o panaudoti tą biudžetą, kuris buvo“ bei pasiūlė „tokiu būdu uždaryti visą šitą klausimą“.

„Kokius keturis (milijonus – DELFI) mes ir prarysim, – sako R. Kurlianskis. – Kad viskas kultūringai atrodytų, bet... dešimt su puse gal mes nelabai prarysim.“

Suskaičiavę, kiek gali praryti, verslininkai S. Dailydkai pateikė galutinę „išvadą“, kad gali „nuo dešimt su puse, šešis praryti, ar septynis“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovui puikiai buvo suprantama, apie kokius ryjimus čia buvo kalbama: „Viską supratau“. Ir jis neprieštaravo, kad vyrai rytų, tačiau patikina, jog kažkaip reikia šį reikalą pateisinti.

„O iš kitos pusės neigiamas dalykas bus prieš pačią ministeriją (Susisiekimo – DELFI)“, – aiškina S. Dailydka.

Teisme – imituota taikos sutartis

„Tai baigsim galbūt ne prie šitos ministerijos, bet vis tiek“, – atkerta R. Kurlianskis, kuris buvo suplanavęs, kad po 2016 m. spalį vykstančių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarys Liberalų sąjūdis, Socialdemokratų ir Darbo partijos, o koncernas savus žmones paskirs ne tik į premjero, bet ir ūkio, susisiekimo bei kitus verslui svarbius ministrų postus.

„Reikia mąstyt blaiviai, kaip tą sutvarkyt, vat, ką jūs sakot, tai jūs pamąstykit idėjas, gal su savo teisininkais, tie kurie kažkokias tai, o aš duočiau tada užduotį saviems“, – S. Dailydka užsimena, kad nenori turėti problemų.

„Jeigu mes sulygtumėm kažkokią sumą, ta prasme, abipusiai priimtiną, tai matyt, teisme – taikos sutartį“, – siūlo koncerno viceprezidentas.

O S. Dailydka jam antrina: „Vat aš tą noriu sakyt. Kad teisiškai galėtume tą reikalą įteisint.“

„Tai esmė – kad taikos sutartis, – tęsia R. Kurlianskis. Ir leidžia suprasti, kad šis susitarimas atrodys labai įtikinamas: – Jūs lyg ir mus nubaudėt, ta prasme, galim ten dar kažkiek pasiginčyt, pasistumdyt, ta prasme, formaliai.“

„Formaliai taip turi būt, nes jeigu ten viskas lengvai ir paprastai, irgi negerai“, – tokiam „sandoriui“ pritaria tuometis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

„MG Baltic“ byla. Saviškiai, „praryti“ milijonai ir politikas, kuriam liepė tylėti
© DELFI / Domantas Pipas

Sutarę, kad pasitars su teisininkais, kaip šį „reikalą sutvarkyti“, vyrai toliau aptarė techninius šio ginčytinų projektų atliktų darbų klausimus, susijusius su „išmaniąja sankryža, kurios kaip ir nebuvo numatyta“ projekte, ir jie „sustojo, kai dešimt milijonų perlipo“.

Dailydka: kalbėjau aptakiai ir diplomatiškai

Po metų, kai STT tyrėjai S. Dailydkai davė perklausyti šio pokalbio įrašą, buvęs įtakingas bendrovės vadovas sakė, kad susitikti restorane jį pakvietė N. Eidukevičius – tai, jog dalyvaus ir R. Kurlianskis, jis esą net neįtarė.

S. Dailydka tikino, kad nieko neteisėto pokalbio metu verslininkams nežadėjo, o kai šie paprašė sumokėti bent dalį už projekto sąmatą viršijančius darbus, jis esą „aptakiai ir diplomatiškai nurodė, kad dėl tokios galimybės kalbėsis su už šį projektą atsakingais ir teisme nagrinėjamos bylos aplinkybes puikiai žinančiais „Lietuvos geležinkelių“ teisininkais“.

R. Kurlianskis šio pokalbio, kaip ir visų kitų slapta pareigūnų užfiksuotų, nekomentavo, tuo metu N. Eidukevičius aptakiai pareiškė, kad byla iki šiol nagrinėjama teisme.

„Daug metų buvo bandoma pasirašyti taikos sutartį tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir konsorciumo, kurį sudarė kelios įmonės, – pasirašyti tokį susitarimą skatino teismas, todėl mes iš esmės kalbėjomės, kaip išspręsti situaciją“, – sakė tuometis „Kauno kelių“ valdybos pirmininkas.

Planavo, kad dirbs dar vieną kadenciją

Kad S. Dailydka buvo „saviškis“, kurį koncernas norėjo kuo ilgiau išlaikyti generalinio direktoriaus kėdėje, patvirtina ir kiti politinės korupcijos byloje surinkti prokurorų duomenys – įtariama, kad neatsitiktinai bendrovės konkursus laimėdavo su koncernu susijusios bendrovės būtent tuomet, kai Susisiekimo ministerijai, kuri atsakinga už „Lietuvos geležinkelių“ veiklą, vadovavo ne tik daugybę metų valdžioje buvę socialdemokratai, bet ir liberalas E. Masiulis. Tam daug dėmesio skiriama ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje, kurią tyrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Vytautas Gapšys
© DELFI / Kiril Čachovskij
Vytautas Gapšys

Kaip rodo politinės korupcijos bylos duomenys, dar 2015 m. lapkritį į sostinės Aušros Vartų g. esantį restoraną koncerno vadovai D. Mockus ir R. Kurlianskis pakvietė tuometį Darbo partijos pirmininko pavaduotoją V. Gapšį. Kelias valandas trukusios vakarienės metu vyrai kalbėjosi ne tik apie politines aktualijas, bet ir verslininkus dominančius projektus, kurių buvo prašoma palaikyti Seime, už tai darbiečiui žadėta atsidėkoti suteikiant ne tik nuolaidą Darbo partijos rengiamai priešrinkiminei reklaminei kampanijai televizijos eteryje, bet ir taip pat skirti paramą viešajai įstaigai.

„Mes galvojam, kad dar su Stasiu Dailydka vieną kadenciją padirbėtumėm, – V. Gapšiui sakė R. Kurlianskis. – Ta prasme, būsit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas.“

Kad S. Dailydka yra vienas iš prioritetinių „klausimų“, R. Kurlianskis prisipažino kalbėdamas ir su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris koncerno viceprezidentui pasakodavo apie atliekamus svarbius mokestinius patikrinimus. Pasakodamas apie „savo paketą“, į kurį įtraukiami „saviškiai“, R. Kurlianskis ir VMI vadovui pasiūlė pagalvoti, ar nereikia su kuo nors geresnių santykių.

„Turbūt trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, Dailydką, kokį žinai, ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia“, – kalbėjo R. Kurlianskis.

Juk, kaip sakė koncerno prezidentas D. Mockus, „versle išsilaiko tik tie, kurie skaičiuot moka – tai esminis dalykas“.

Nusitaikė ir į atominę elektrinę

Galimos rizikos neapskaičiavusiam koncernui „MG Baltic“ vadinamieji „saviškiai“ turėjo patalkinti ir sprendžiant kitus klausimus – vienas aktyviausių talkininkų, kaip slapta pareigūnų įrašytuose pokalbiuose yra prisipažinęs R. Kurlianskis, yra „Vytukas Gapšys“, su kuriuo verslininkui buvo labai paprasta kalbėti, nes „iš vieno kito žodžio vieni kitus suprantam“.

Aušros Vartų g. esančiame portugališkame restorane, kur V. Gapšys išgirdo apie koncerno planus ir toliau poste išlaikyti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, R. Kurlianskis darbiečiui išdėstė, ko iš jo dar tikisi koncernas – kad paveiktų Ignalinos atiminės elektrinės (IAE) Viešųjų pirkimų komisiją.

Koncernas siekė, kad jo valdoma bendrovė „Mitnija“ taptų IAE riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja.

„MG Baltic“ byla. Saviškiai, „praryti“ milijonai ir politikas, kuriam liepė tylėti
© DELFI / Domantas Pipas

„Ta prasme, jūsų programa verslo atžvilgiu mums kaip ir tinkama, ta prasme, jūs vis tiek esat tokie, kaip bepažiūrėsi, ten ne tai, kad verslo partneriai, bet liberalaus požiūrio partija, – kalbėjo „MG Baltic“ viceprezidentas. – Šitas – viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad jeigu žiūrėt link mūsų, tai mes matom keletą dalykų. Taip sau žiūrim į priekį – tokių stambesnių. Aš nekalbu ten, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į Ignalijos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs – B19, ypač – B25. Ta prasme, tai jūs dabar ir šitą sritį valdot. Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė, ar dešinė. Nes nelabai randam, ta prasme, kito modelio.“

Už šią „pagalbą“ V. Gapšys paprašė TV eterio – kad būtų taikomos nuolaidos reklamai bei kad LNK informacinių laidų žurnalistai taip pat įvairiais politiniais klausimais išklausytų Darbo partijos atstovus: „Kad būtų galimybė ir vieną iš mūsų irgi pakalbinti“.

Mockus: aš eterio nedalinu

Nors ir buvo pažadėta, tačiau šiame pokalbyje dalyvavęs „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus vėliau STT pareiškė, kad niekam LNK grupės televizijos „eterio nedalina“, nes tai – „ne jo atsakomybės sritis“.

Vis dėlto, per kratą jo darbo kabinete rasti slapti užrašai pareigūnams padėjo įminti daugybę mįslių – kokie klausimai „MG Baltic“ buvo aktualiausi. Tiesa, užrašų, kaip ir, pavyzdžiui, susijusių su IAE viešaisiais pirkimais, D. Mockus nekomentavo, nors buvo ir užsirašęs „Visagino kapinynas 02.08 8' €“.

„Neatsimenu“, – paklaustas, ką reiškia šis mįslingas įrašas, tepasakė koncerno prezidentas.

Darius Mockus
© DELFI / Domantas Pipas
Darius Mockus

Ir R. Kurlianskio užrašų knygutėje esantys užrašai bylojo, kokie jam svarbūs yra klausimai, susiję su „Lietuvos geležinkelių“ vadovo paskyrimu dar vienai kadencijai ir „IAE tenderis“.

Nors S. Dailydkos ir nepavyko išsaugoti dar vieną kadenciją svarbiame poste, tačiau koncernas neatsisakė toliau varžytis viešuosiuose konkursuose dėl IAE „kapinyno“ – kaip rodo prokurorų turimi duomenys, jungtinės veiklos pagrindu veikianti subjektų grupė, sudaryta iš „Mitnijos“ ir „PST“ („Panevėžio statybos trestas“) IAE pateikė preliminarų pasiūlymą, kuriame nurodė 8,4 mln. Eur kainą be PVM.

Tuo metu VSD duomenys rodo, šis projektas domina ir Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ dukterinę įmonę „Nukem“.

Seimo NSGK išvadose teigiama, kad „Nukem“, atstovaujam buvusio KGB karininko Kęstučio Puidoko, siekia užsitikrinti stambios Lietuvos statybų bendrovės paramą, su kuria kartu galėtų dalyvauti konkursuose, jiems „ypač svarbu, kad jos projektų partneris turėtų reikiamą įtaką Lietuvos valdžios ir politiniuose sluoksniuose, kas padėtų užtikrinti sėkmę dalyvaujant konkursuose“.

Be to, teigiama, kad „Nukem“ atstovas palaiko glaudžius ryšius su tiesioginiais konkurentais – įtakingais atstovais iš koncerno „MG Baltic“.

Kaip rodo politinės korupcijos bylos duomenys, su konkurentais reikia draugauti – už tai, kad rūpinosi jiems svarbaus įstatymo priėmimu Seime, „MG Baltic“ valdoma bendrovė gavo išskirtinį keliolikos milijonų vertės užsakymą, nors konkurse mažesnę kainą buvo pasiūliusi kita bendrovė. Apie tai, kaip Lietuva perkama ir kokie jos „įkainiai“, kitoje – dvyliktoje straipsnių apie „MG Baltic“ bylą dalyje.


www.DELFI.lt
40