Versle sėkmė šypsosis tik tuomet, jeigu palaikysi santykius su politikais. Tokia taisykle vadovavęsis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis mėgdavo pasigirti savo įtaka, tačiau vis dėlto ne viską, ko siekė, Seime jam pavyko gauti. Ir už tai jis turėjo skaudžiai sumokėti.

„Nenoriu rašyti paštu pagrindinio prakolo, nes mano paštą skaitančių yra ir daugiau, – dar 2015 m. lapkričio 11 d. elektroniniame laiške rašė R. Kurlianskis. – Kalbant futbolo terminais, jaučiuosi kaip tas kairiojo krašto gynėjas, kuris apgynė savo kraštą, tačiau visos „bankės“ įmuštos per dešinįjį kraštą. Vis vien – lūzeris, nes pralaimėjęs.“

Dabar jau buvusiam Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkui, greitųjų kreditų bendrovės „4finance“ generaliniam direktoriui Gediminui Veličkai laišką parašęs R. Kurlianskis turėjo pripažinti nesėkmę – Seime fiasko patyrė per Liberalų Sąjūdį ir jo valdybos narį Šarūną Gustainį bandytas „prastumti“ Vartojimo kreditų įstatymo projektas, kurį palaikė tik nedidelė dalis parlamentarų.

Vieninteliai liberalai vienbalsiai balsavo „už“ projekto pateikimą – šiandien jau žinoma, kad Seimo narys Kęstutis Glaveckas balsavimo metu išėjo iš posėdžių salės, nes „subtiliai išreiškė nepritarimą tokiai Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime pozicijai“.

„Pagal nerašytus Seimo papročius, savo trumpu pasišalinimu iš salės faktiškai visiems dalyvavusiems balsavime Seimo nariams nebyliai daviau suprasti, jog esu prieš šią mūsų frakcijos nario pateiktą įstatymo pataisą“, – per apklausą ikiteisminio tyrimo metu prisipažino K. Glaveckas, iš posėdžių salės išėjęs kartu su Vitalijumi Gailiumi.

Išeiti iš Seimo posėdžių salės vykstant balsavimui liberalams buvo įprasta, jeigu jie nepritardavo išankstinei frakcijos nuomonei ir nesutikdavo balsuoti pagal dabar baudžiamojon atsakomybėn patraukto Gintaro Steponavičiaus sugalvotą šviesoforo spalvų sistemą – ją teisiamas politikas pasiūlė taikyti tą patį rudenį, nes, kaip sakė Andrius Mazuronis, Seimo naujokas Š. Gustainis „liberalams svarbiu klausimu – dėl progresinių mokesčių įvedimo – nubalsavo visiškai kitaip, negu buvo suderinta vieninga frakcijos pozicija“.

Kęstutis Glaveckas ir Vitalijus Gailius
© DELFI montažas
Kęstutis Glaveckas ir Vitalijus Gailius

Balsavimo metu išeidamas iš Seimo salės liberalų frakcijos narys išsaugodavo savo nuomonę ir nepakenkdavo frakcijos pozicijos vieningumui.

Teišerskytė: buvau apgauta

Už Š. Gustainio pateiktą įstatymo projektą balsavo ir dabar jau buvusi Seimo narė Dalia Teišerskytė, kuri anksčiau pateikė visiškai priešingą pataisą, nes labai dažnai sulaukdavo greituosius kreditus paėmusių nepilnamečių, neįgaliųjų ir alkoholikų šeimos narių, kurie papasakodavo, kokias socialines ir gyvybines problemas sukelia neatsakingai dalinami kreditai.

„Jie būdavo išduodami telefonu, už žvėriškas palūkanas, visiškai nesidomint, ar jį paėmę asmenys sugebės tokį kreditą grąžinti“, – per apklausą kalbėjo D. Teišerskytė.

Tik tada, kai liberalų vedlys Eligijus Masiulis specialiųjų tarnybų pareigūnams įkliuvo dėl 106,2 tūkst. eurų paėmimo iš R. Kurlianskio ir žiniasklaida pranešė apie jiems pareikštus įtarimus, politikė suprato, kad ir ji pateko į partijos frakcijos lyderių spąstus.

„Jeigu būčiau suvokusi, kad ši Š. Gustainio pateikta Vartojimo kreditų įstatymo pataisa sušvelnina vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, būčiau balsavusi „prieš“ šią pataisą, nes mano pozicija ir anksčiau pateiktos pataisos šiuo klausimu liudija, jog aš buvau griežtai „prieš“ vartojimo kreditų industrijos liberalizavimą, – prokurorui prisipažino liberalų apgauta pasijutusi D. Teišerskytė. – Pasitikėjau prieš plenarinį posėdį vykusiame frakcijos pasitarime suformuluota kolegų nuomone, kad reikia palaikyti šią pataisą.“

Dalia Teišerskytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Dalia Teišerskytė

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad liberalas Š. Gustainis Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seime užregistravo dar 2015 m. spalio 13 d. Nors po kilusio korupcijos skandalo iš Seimo pasitraukęs liberalas per apklausas dievagojosi, kad būtent jis išanalizavęs teisės aktus ir Europos praktiką sukūrė įstatymo projektą, tačiau pareigūnams patikrinus R. Kurlianskio ir G. Veličkos susirašinėjimus paaiškėjo, jog Š. Gustainio pateiktos pataisos žodis žodin yra identiškos toms, kurias greitųjų kreditų bendrovės vadovas atsiuntė R. Kurlianskiui. O prieš tai šis projektas buvo suderintais su lobistais ir advokatais.

Pateiktame projekte Š. Gustainis, kuris anksčiau yra dirbęs R. Kurlianskio vadovaujamame interneto portale apžvalgininku, įrašė tik vieną naują dalyką – projekto pateikimo datą.

Parlamento teikiamu įstatymo projektu buvo siekiama kredito davėjams priimti palankesnes sąlygas vertinant greituosius kreditus imančius asmenis – gerokai anksčiau Lietuvos bankas buvo pateikęs įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma griežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Šiomis pataisomis buvo siūloma riboti palūkanas (nuo 200 iki 75 proc.), nustatyti delspinigius iki 0,5 proc. per dieną, taip pat nustatyti masimalų 180 d. terminą delspinigiams skaičiuoti, dėl greitųjų bendrovių reklamos laiko, vietų ir turinio apribojimų.

Raimondas Kurlianskis, Šarūnas Gustainis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Raimondas Kurlianskis, Šarūnas Gustainis

O labiausiai kreditus išduodančioms bendrovėms nepatiko vadinamoji „40 proc. taisyklė“, kuri skelbė, kad jei kreditas „suvalgo“ 40 proc. kredito gavėjo pajamų, jis nebegali imti daugiau kreditų.

Už palaikymą – parama liberalų pamokėlėms

„Lietuvos banko pateiktas Vartojimo kredito įstatymo projektas buvo labai griežtinantis vartojimo kreditų industrijos būklę, o šiame teisėkūros procese „pagrindiniu smuiku grojo“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai ir Lietuvos banko atstovai“, – sakė įstatymo pataisas derinęs advokatas, lobistas Linas Seciskas. Jis ruošė ir derino pataisas, kurias Seime užregistravo Š. Gustainis.

Prokurorai įtaria, kad politikas taip atsidėkojo koncernui už jo įsteigtai ir faktiškai valdomai viešajai įstaigai Taikomosios politikos institutas skirtą 8,7 tūkst. Eur paramą – ji buvo pervesta 2015 m. liepos viduryje. Šie pinigai buvo išleisti projektui „Ready to Win“ – institutas rengė mokymus Seimo rinkimuose dalyvauti planuojantiems liberalams, taip pat buvo mokomi partijos nariai darbui rinkimų štabuose.

2015 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi konservatorė Ingrida Šimonytė per apklausą sakė, kad Lietuvos bankui Seime įregistravus Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ilgą laiką Finansų ministerija ir Seimas nieko nedarė, o į projektą pasižiūrėjo tik po kelių vienas po kito nutikusių nelaimingų atsitikimų, susijusių su greitųjų kreditų paėmimu.

Ingrida Šimonytė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Ingrida Šimonytė

Pasak jos, greitųjų kreditų bendrovių atstovai buvo labai aršiai nusiteikę ir bandė įrodyti, kad nieko nereikia daryti.

„Jų pozicija buvo puolamoji, viešojoje erdvėje buvo daug užsakomųjų straipsnių, nukreiptų prieš Lietuvos banko pasiūlymą, – sakė I. Šimonytė. – Buvo tiek procedūrinių, tiek techninių bandymų stabdyti pataisų priėmimo procesą, priėmimas buvo vilkinamas, be to, įstatymo projektas ne kartą buvo išimamas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės. Š. Gustainis įregistravo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos lobuotus pasiūlymus, tačiau darbo grupė jų nepriėmė. Ypatingai jis „stūmė“ pataisas dėl kredito gavėjų mokumo vertinimo, bet Biudžeto ir finansų komitetas joms nepritarė.“

Gyrėsi, kad dalyvauja priimant įstatymus Seime

Kodėl koncernui „MG Baltic“ buvo nenaudingos Lietuvos banko pateiktos svarstyti greitųjų kreditų bendrovių veiklą ribojančios pataisos? Į šį klausimą prokurorams atsakė didžiausios kreditų bendrovės „4finance“ tuometis direktorius G. Velička.

„Nuo 2009 m. iki 2015 m. lapkričio 15 d., kai buvo priimtas naujos redakcijos Vartojimo kreditų įstatymas, mūsų bendrovė buvo viena iš pagrindinių reklamos televizijoje pirkėjų ir iki pat 2015 m. pabaigos užėmė 6-7 vietą Lietuvoje tarp daugiausia reklamos perkančių verslo subjektų“, – G. Veličkos teigimu, teisinio reglamentavimo griežtinimas suponavo vartojimo kredito rinkos pajamų mažėjimą, automatiškai – ir reklamos televizijoje.

Apie Seime planuojamą priimti įstatymą G. Velička 2015 m. rudenį papasakojo R. Kurlianskiui, kuris kontroliavo koncernui „MG Baltic“ priklausančias žiniasklaidos bendroves.

Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Raimondas Kurlianskis

„Kadangi kalbėjome apie 2016 m. reklamos užpirkimo galimybę LNK grupės televizijose, pasakiau, kad reklamos apimtis tiesiogiai priklausys nuo to, kokios redakcijos Vartojimo kreditų įstatymas bus priimtas Seime, – teigė jis. – Tada R. Kurlianskis man pasakė, kad jog jis „gali bendrauti su visomis partijomis“, todėl „irgi pasidomės tuo įstatymu“, nes nuolat domisi dėl su koncerno „MG Baltic“ veikla susijusiais įstatymais, dalyvauja jų priėmimo procesuose ir turi „patirties teisėkūroje“. Jis buvo suinteresuotas, kad LNK grupės kanalai ir toliau gautų dideles pajamas iš vartojimo kreditų reklamos.“

Su kuo bendraus ir kokių žingsnių imsis, kad nebūtų priimtos Lietuvos banko pasiūlytos pataisos, R. Kurlianskis nesakė.

„To R. Kurlianskis ir neturėjo sakyti, nes pagal Lietuvos verslo pasaulyje užimamą padėtį jis yra daug stambesnis ir įtakingesnis verslininkas nei aš“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Kad Seime svarstomas įstatymas tikrai buvo svarbus koncernui ir jo vadovams, patvirtina specialiųjų tarnybų pareigūnų surinkta informacija – užfiksuota, kaip R. Kurlianskis prašo pagalbos liberalų E. Masiulio, Š. Gustainio ir „darbiečio“ Vytauto Gapšio. O šie pažadėjo padaryti viską, kad tik verslininkams nenaudingas įstatymas nebūtų priimtas.

Bet pažadai nebuvo išpildyti, todėl, kaip per apklausą sakė G. Velička, įsigaliojusi nauja Vartojimų kreditų įstatymo redakcija esą „sužlugdė tiek vartojimo kreditų rinką, tiek stipriai sumažino reklamos apimtis žiniasklaidos priemonėms“ (LNK grupei – daugiau kaip 30 proc.).

Paprašė pasirūpinti, kad Glaveckas nebalsuotų

Kai liberalas Š. Gustainis koncerno viceprezidento prašymu sutiko Seime įregistruoti greitųjų kreditų bendrovėms palankias pataisas, apie jas R. Kurlianskis į prie Seimo esantį restoraną „Stebuklai“ pakvietė pasikalbėti E. Masiulį.

„Turiu vieną darbinį prašymą, – į E. Masiulį kreipėsi R. Kurlianskis. – Aš buvau prašęs Šarūno (Gustainio – DELFI), jis turėjo su tavimi suderinti vieną pataisą dėl vartojimo kreditų.“

Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Andrius Ufartas
Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis

„Okey, – atsakė Liberalų Sąjūdžio pirmininkas. – Ten buvo keli failai, vienu žodžiu. Vienas failas yra kad žmogus... Ten esmę, kad tenai nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų.“

„Nu kažkaip taip, aštuntas punktas, dėl... – aiškina R. Kurlianskis. – Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs, todėl aš į jus ir kreipiausi.“

„Bet šiaip Šarūnas (Gustainis – DELFI) užregistravo?“ – domisi E. Masiulis. Ir čia pat sulaukia verslininko patvirtinimo: „Jis užregistravo. Komitetas (Seimo Biudžeto ir finansų – DELFI) ją nukirto Glavecko vardu. (...) Tai aš paprašiau Šarūno, kad kai jis bus salėje, jis neatsisakytų (pristatyti pataisas Seimo nariams – DELFI). Ir tada prašymas palaikyti (įstatymą – DELFI), o aš tada jau pažiūrėsiu visus kitus ta prasme, nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais (greitųjų kreditų bendrovių atstovais – DELFI)“.

Liberalų lyderis pažada padėti: „Kaip tik, mes palaikysim! Kaip tau!“

Ir čia pat paaiškina, kad nebus sudėtinga, nes pataisos esą susijusios su liberalais: „Mums biškį liberališkai ideologijai dera, žinai. Nu negali taip, žinai, nu... Tai ką, reiškia, žinai, nu viską tikrinti, čia palieki rizikai to žmogaus ir to, su kuo jis bendrauja, žinai.“

Bus lengviau, jeigu išeis iš Seimo salės

Netrukus tarp vyrų vėl pasisuka kalba apie K. Glavecką. „Kęstutis ten, suprantu, turi savo valią kažkokią“, – sako R. Kurlianskis.

„Griežtą Lietuvos bankui, taip sakant“, – paaiškina E. Masiulis.

„Jo, jeigu jį sugebėsit nuimti iš salės balsavimo metu, bus lengviau, aišku“, – R. Kurlianskis prašo pasistengti, kad priimant įstatymą nebūtų K. Glavecko.

Prašymas bus įvykdytas, pažada E. Masiulis: „Jo, jo, tai mes su juo pakalbėsim, su Kęstučiu. Tai va, žodžiu, gerai, gerai. Viskas tvarkoj.“

Ir, kaip žinia, K. Glavecko Seimo plenarinių posėdžių salėje, kai buvo svarstomas Vartojimo kredito įstatymo pataisų projektas, nebuvo.

Pažadėjo viską sutvarkyti dar frakcijoje

Nors R. Kurlianskio prašymu Š. Gustainis Seime ir užregistravo Lietuvos banko pasiūlytoms priešingas įstatymo pataisas, tačiau, kaip aiškėja iš baudžiamosios bylos medžiagos, parlamentaras nepuolė jų ginti – tiesa, kai pirmą kartą jo pateiktas pasiūlymas buvo atmestas, politikas netrukus pateikė dar vieną projektą. Bet jis beveik niekuo nesiskyrė nuo atmesto – buvo atlikti tik kosmetiniai pataisymai.

<span style="color: #ff0000;">„MG Baltic“ byla.</span> Kurlianskio „prakolas“, verslo kosmonautai ir prarasti milijonai
© DELFI / Domantas Pipas

„Tai padariau įpykęs, nes, mano nuomone, mano pateiktos pataisos buvo atmestos nepagrįstai“, – prokuratūroje sakė Š. Gustainis (tiesa, byloje yra duomenų, kad vos pakoreguotas projektas vėl buvo užregistruotas R. Kurlianskio iniciatyva).

Tokiai jo iniciatyvai pritarė E. Masiulis – vyrai sutarė, kad jeigu dar kartą projektas bus atmestas komitete, jie pareikalaus, kad dėl jų būtų balsuojama Seimo posėdyje. Tačiau ir antrą kartą pataisos buvo atmestos – neatėjo „gyvi pristatinėtojai“ : projektą pateikęs Š. Gustainis net nedalyvavo posėdyje.

Ši žinia nemaloniai nustebino R. Kurlianskį – prieš pat balsavimą Seime su E. Masiuliu susitikęs koncerno viceprezidentas vėl priminė, kaip jam yra svarbus įstatymas.

„Klausyk, aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą kartą kalbėjome – vartojimo kreditus, – tarp kitų aptartų temų į E. Masiulį kreipėsi R. Kurlianskis. – Tai Šarūnas įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. Gaila, kad tik neeiliniame posėdy, nes rytdienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi Kęstučiui (Glaveckui – DELFI) žodį pasakyti, pasakyk. Kad... nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. Nu jeigu galėsi kažkaip.“

„Gerai, – pažada E. Masiulis. – Nes Kęstutis kartais mėgsta. Gerai. Aš tada duosiu žinią, nes aš dabar... grįšiu iki vienuoliktos (tuo metu suplanuotas posėdis – DELFI), prieš vienuoliktą į Seimą. Aš jam pasakysiu, kad išeitų trumpam.“

„Ir ketvirtadienį į salę turėtų eiti“, – informuoja R. Kurlianskis.

„Tai mes frakcijoje susi...susi... – turinys ten, neatsimeni apie ką?“ – sako E. Masiulis.

Susipyko net su verslininku iš Latvijos

„Apie duomenų patikrinimą, pagrįstas įrodymais turi... pagrįstas..., kai, reiškias, patikrina pagrįstus duomenis, – aiškina R. Kurlianskis. – Pagrįstus įrodymus. Tai ten praeitą sykį buvo Šarūno pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. Jis tiesiog patikslino.“

Vytautas Gapšys, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Andrius Ufartas
Vytautas Gapšys, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis

Dėl to, kad greitųjų kreditų bendrovėms Seime nepriimamas palankus sprendimas, padėti žadėjusiam R. Kurlianskiui teko net sulaukti priekaištų iš verslo atstovų – bendrovės „4finance“ akcininkas iš Latvijos Uldis Arnicans net susipyko su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi. Vis dėlto vėliau verslininkai susitaikė, o tuometis bendrovės vadovas vėl prašė R. Kurlianskio padėti priimti greitųjų kreditų bendrovėms palankų įstatymą.

Tačiau atsirasdavo netikėtų kliūčių – siūlomomis pataisomis susidomėdavo žurnalistai, o straipsnių atsiradimas žiniasklaidoje šioms bendrovėms buvo labai nepalankus. Kai projektas buvo ruošiamas svarstyti Seime, R. Kurlianskis atsiuntė elektroninį laišką kreditų asociacijos prezidentui G. Veličkai. Jame buvo pridėta žurnalisto Tomo Balžeko vadovaujamame naujienų portale išspausdinto straipsnio nuoroda apie greitųjų kreditų žalą.

„Tikiuosi, kad tai nėra tas portalas, kurį labiausiai skaito komiteto nariai, – rašė R. Kurlianskis. – Įdomu, kokius reklaminius biudžetus vartojimo kreditų verslas skiria šiam portalui. Verta didesnius...“

Šį straipsnį G. Velička jau buvo matęs – ir ne tik šį. „Antra diena iš eilės vedamąjį įsidėjo, o dar lemiamą savaitę, – piktinosi greitųjų kreditų bendrovės vadovas. – O Tomas, tipo, draugas, kartu keliauja, aš apšalęs.“

Stebėjosi, kodėl įstatymas taip rūpi socialdemokratui

Kai Š. Gustainio projektui Biudžeto ir finansų komitete nebuvo pritarta, jis po poros dienų atkeliavo į Seimo salę. Čia jau Š. Gustainis dalyvavo ir trumpai pristatė savo projektą, bet iš karto sulaukė socialdemokrato Andriaus Palionio pareiškimo, jog Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria pataisoms.

Iš karto po jo prie mikrofono priėjo E. Masiulis: „Kviečiu pritarti šiai pataisai, nes ji eliminuoja perteklinius reikalavimus. Iš esmės reikalavimas tikrinti duomenis išlieka įstatyme, tačiau yra galimybė pasitikrinti – arba yra tikrinami duomenys per visas esamas sistemas, arba yra remiamasi žmogaus pateiktomis pažymomis ir duomenimis. Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas, ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas.“

Bet E. Masiulis parlamentarų neįtikino – vienbalsiai už pataisas balsavo liberalai (8 balsai), tuo metu K. Glaveckas „nebyliai protestuodamas“ buvo išėjęs iš Seimo salės. Kaip rodo per kratą R. Kurlianskio darbo kabinete paimti užrašai, projektą palaikė ir konservatorius Mantas Adomėnas, kuris prokuratūroje buvo prisipažinęs, kad koncerno prašymu ne tik dalyvavo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose, siekdamas „atimti“ balsų iš Gabrieliaus Landsbergio, bet ir palaikė pataisas, nes jį įtikino R. Kurlianskis.

Vytautas Gapšys, Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Vytautas Gapšys, Raimondas Kurlianskis

Daug palaikymo balsų projektas sulaukė ir iš Darbo partijos, tačiau jų buvo gerokai per mažai, todėl pataisos buvo atmestos, o netrukus priimtos tos, kurias pasiūlė Lietuvos bankas.

Kad šis greitųjų kreditų bendrovėms reikalingas projektas būtų priimtas Seime, ypatingai rūpinosi ir kartą jau teistas Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho augintinis Vytautas Gapšys, kurį R. Kurlianskis vadindavo Vytuku – tai buvo tas žmogus, kuris visada šoko pagal verslininko grojamą dūdelę.

Iš slapta įrašytų pareigūnų pokalbių aiškėja, kad Lietuvos banko pasiūlytas įstatymas labai rūpėjo socialdemokratui Broniui Bradauskui.

„Dabar dėl to įstatymo – Bradauskas baisiai šoka į eterį ir skubina, – slapta įrašyto susitikimo su R. Kurlianskiu Gedimino pr. esančioje kavinėje kalbėjo V. Gapšys. – Ir jis baisiai skubina. Dabar pateikimą pavarėm, bet jisai nori svarstymo. Aš ten bandau pristabdyti, bet jį jau šitą savaitę nori Bradauskas baisingai įdėti. Tai jeigu tu turi kontaktą su Bradausku, kad jisai nu neskubintų, ta prasme. Nes net patys socialdemokratai aš nematau, kad norėtų jį skubinti, bet matau, Bradauskas, jis ten... jam kažkas užmynė ar panašiai. Labai yra sudėtinga, stabdyt, kaip vis tiek jisai darbo grupės vadovas buvo. Tai aš su komiteto pirmininku Petru Narkevičiuimi pakalbėjau, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog paprotink, žinai, svarstyk. O šis sakė, kad jokių problemų.“

Verslininkai – kosmonautai

V. Gapšys taip pat pažymėjo, kad jeigu „Bradauskas toliau rėks“, P. Narkevičius išsigąs: „Nes ten dar ir be Bradausko bus, žinai, kurie rėkia, supranti. Tai tada nueis jau svarstymui. Aišku, priėmimo dar nėra, bet vis tiek biškutį per greitai. Nes mes dar spėsim sužiūrėt ir pataisų normalių, žinai. Reikia turėt omeny, kad yra kai kurių prisiregistravusių nenormalių pataisų. Tai ten konservatoriai priregistravo visokių, žinai. Jie jau ten Seime net ir nelabai baisiai norėjo to iš vis dar dėti. (...) Visi suregistravo tas tokias, kur sunaikins tą (vartojimo kreditų – DELFI) verslą. Sako, jeigu mes šito nededam, tai teks su anom eiti. Tai sakom, geriau jau viską dabar dedam į krūvą ir visas apsvarstom. Bet jūs iš savo pusės pasižiūrėkit, ar jūs turite dar kažkokio turinio dalykų. Irgi svarbu, po to žinai, jau bus dėl turinio dalykų... sudėtinga, žinai, eigoj.“

„Turininiai dalykai iš esmės, kurie mums rūpi, yra labiau atspindėti asociacijos, – aiškina R. Kurlianskis. – Ten jau ką jie duoda, tai iš esmės tas turinys mums kaip ir tinka. Čia klausimas stovi taip, ta prasme. Asociacija, mano vertinimu, yra šiek tiek kosmonautai, ta prasme. Tai jiems ir liko... rūpinkitės jūs turiniu. (...) Ta prasme, kas jiems tiks, mums tiks. Mums terminai svarbesni.“

V. Gapšys pritaria: „Jo, tai vat su tais terminais, žinai. Kaip sakyt, bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet žinai – ne Dievas.“

Po to jie kalbėjosi apie galimas įstatymo pataisų priėmimo datas, V. Gapšys taip pat ėmė kritikuoti koncerno palaikomus liberalus, kurie irgi negali vieningai priimti sprendimo, o galop vėl ėmė kalbėti apie didžiausią problemą – B. Bradauską.

„Nu, okei, nu vat stebiu aš tą situaciją, ji būtų gera, jei nebūtų Bradausko“, – sako R. Kurlianskis.

O V. Gapšys toliau aiškina: „Kas buvo įdomiausia, žinai, nes Sysas (Algirdas, socialdemokratas – DELFI), ir tas neskubėjo, žinai, Jis ten sakė spalio pabaigoj, visą kitą. O ten, žinai, biudžetas ir panašiai. O Bradauskas atsistojęs – greičiau. Greičiau. Iš tribūnos. Nu, tai, žinai, Aš tada galvojau arba, žinai, salėj stabdyt ar nestabdyt. Bet, žinai, salėj stabdant, po to irgi ten tokie... Kad, nu, atsiras, kurie kitaip mąsto, visą kitą. Tai aš pagalvojau, geriau grįžtam į komitetą, tenais žiūrimės.“

Bradauskas yra Bradauskas, bet štai Sabatauskas...

„Kad Petras (Narkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas – DELFI) nepasimestų, bet, jeigu, jeigu pasakyti, na, ta prasme, reiškia Kęstas Daukšys (tuo metu Darbo partijos frakcijos seniūnas – DELFI), promino mums Petrą kaip tik praeitą savaitę, – sako R. Kurlianskis. – (...) Kaip sakyt, mes prie visko pripratę, bet prie netvarkingų žmonių ypatingai sunku priprast, aišku. Bet nieko. Tai... jeigu šnypštelsi Petrui, kad čia yra mūsų interesas, aš manau, jam padės. Apsispręsit šitą.“

Bet jau nėra ką čia apsisprendinėti, aiškina V. Gapšys, nes apie tai su P. Narkevičiumi jau buvo kalbėta.

Be to, „darbietis“ prisipažįsta, kad, ko gero, buvo padaryta didelė klaida, jį paskiriant Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku: „Na, žinai, dar su Kęstu padiskutuojam, ar čia buvo pats teisingiausias sprendimas jį pastatyt, nes jisai, žinai, Kęstas tuo metu pabijojo, aš jam siūliau vieną jauną bachūrą, žinai, statyti. Ir turbūt jisai tiesiog labai aiškia linija ir... procedūrose greitai susiorientuojantis. O Petras ne tai, kad linijos, nes jis laikosi procedūrose, žinai, susiorientuoja. Ta prasme, kiek jis turi ginklų arsenalą. Ir, supranti, jisai mosikuoja su vienu kalaviju... O tai jis turi ir skydą, ir visą kitą. Pagal statutą, kur jis gali sakyt, klausykit, chebra... Va dabar vat Bradauskas atsistojo. Aš, aišku, jam dar pasakysiu, sakysiu, o kokią jis teisę išvis turėjo atsistoti, komiteto vardu kalbėti. Jisai neturėjo tokios teisės. Sakau, tu turėjai atsistoti, arba tu sėdėjai, reiškias, turėjo vykti taip, kaip suplanuota. Atsistoja Bradauskas ir kalba komiteto vardu.“

„Mh, nu ne kultūra, – pritaria R. Kurlianskis. – Nu, ta prasme, kaip – Bradauskas yra Bradauskas. Viena vertus, antra vertus...“

Toliau jį petraukia ypatingai daug susitikimų metu su R. Kurlianskiu kalbėjęs V. Gapšys: „Žinai, ten tokiam, kokiam Sabatauskui (Julius, tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas – DELFI) taip atsistotų pavaduotojas ir taip sukalbėtų, tai tas klausimas artimiausiu metu nepasirodytų jokiose darbotvarkėse. Jam jau, žinai... Jisai komiteto pirmininkas, jisai nustato, žinai, tempą. Jisai nustato tuos dalykus. Jisai negali nustatyti turinio, bet tempas tai yra jo rankose. Tai va čia vat toks yra, bet, na, mokosi žmogus (P. Narkevičius – DELFI), jisai toks geras kartais nori su visais būt. Jisai nori draugauti su visais komiteto nariais, aš sakau – tai niekur neveda, ta prasme. Tu turi būt visų draugas, bet visi turi savo interesus. Sakau ir vienintelis, sakau, variantas – tu su visais būsi, jeigu visų tenkinsi interesus ir savų neturėsi. Bet, sakau, ar tavo tai, žinai, yra tikslas?“

Graužinienė – lyg nuolanki tarnaitė

Apie su greitaisiais kreditais susijusį įstatymą ir atsiradusias kliūtis V. Gapšys su R. Kurlianskiu kalbėjosi ir kito susitikimo, vykusio maždaug po mėnesio metu. Tada „darbietis“ užsimena, kad lobistai taip ir nesusitarė su B. Bradausku, o jis jiems aiškino, kad gali palaikyti projektą, bet juk yra daugiau narių: „Bet, sakau, nu kiek aš galiu būti durnelio vietoj, kaip pionierius, žinai. Sakau, palaikau jūsų nuostatą – Bradauskas vis atmeta. Tai aš instruktavau mūsiškius – sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir Bradauskas ten palaiko, visi kiti, tai, sakau, ir jūs palaikykit. Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten veržtis į pirmas gretas ir po to, žinai, vaidinti. Tai mes jiems nekenkiam, padedam, bet protingai, žinai, ta prasme. Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit, dar aš...“

Koncerno viceprezidentas, žinoma, neatsisako: „Tai noriu vat, turėčiau šiandien ar ryt pasižiūrėt, kas ten mums netiesiogiai paliktų daugiau erdvės. Čia aš galbūt pasižiūrėsiu tuos punktus, netgi pasiformuluosiu. Paskui pasitarsim, kaip daryt, jeigu teikimus daryt.“

Loreta Graužinienė ir Kęstutis Daukšys
© DELFI / Domantas Pipas
Loreta Graužinienė ir Kęstutis Daukšys

Po to R. Kurlianskis aiškina, kad reikia pasiūlymus pateikti per savaitę, nes komitete yra neapsvarstytų pasiūlymų, kuriuos privalu įvertinti. Ir prisipažįsta, kad kai reikia, tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė patalkina – ji lyg nuolanki V. Gapšio tarnaitė.

„Supranti, kas yra, – sako V. Gapšys. – Esmė yra tokia: Graužinienė susitaria, kad... ir išima iš darbotvarkės. Bet ateina kokia Šiaulienė (Irena, tuometė socialdemokratė – DELFI) ir per naują, nu tiesiog... Žinai, neturim ką padaryti, nes aš ir dabar va kur buvo prieš tai darbotvarkė... Komitetas padavė, žinai, kad išnagrinėt, aš su Loreta atėjau, susitariau, sakau – klausyk, traukiam. Sakau, nu žinai, sakau, ką tu gali padaryt, jei jie yra išbraukti. Bet jeigu į seniūnų sueigą ateina vienas iš seniūnų ir jį palaiko visa armija, kas buvo – nu net Seimo pirmininkas ten nieko negali padaryt, nes ten dėl procedūrinių dalykų tą išbraukėm ten, žinai, sukūrėme patys...“

V. Gapšys prasitaria, kad dėl vartojimo kredito pataisų asmeniškai kalbėjosi su B. Bradausku ir priėjo bendro sutarimo, kad jas svarstys „lapkričio mėnesį be streso“. Bet tokia naujiena netenkina R. Kurlianskio – jis norėtų, kad įstatymas būtų priimtas kuo vėliau, geriausiai po 2016 m. sausio.

Sutvarkė reikalus ir be viso Seimo įsikišimo

„Jeigu tai priklausytų nuo manęs, tai kitaip būtų, – pareiškia V. Gapšys. Ir tada pradeda kalbėti pašnibždomis: – Kaip sako, kai yra aplinka draugiška, tai tu gali nuveikti žymiai daugiau. Ten, žinai, ten jau ten priėmėme specialiais... ir darbo grupė ir irgi panašiai ten nu ir kaip... Ten ką norėjom, tą padarėm, bet dabar jau žinai, kur ten nebuvo viso Seimo įsikišimo. Dabar, supranti, iššoko konservatoriai, iššoko socialdemokratai. Jeigu jie nešoktų, jokių problemų.“

„Aš tau be priekaištų“, – patikina R. Kurlianskis, o V. Gapšys toliau be perstojo kalba: “ (...) Bet dabar jau žinai, patys socdemai iššoko su tuo projektu. Aš nelabai suprantu, kam jiems jis ten baisiai taip reikalingas.“

O R. Kurlianskis pradeda domėtis, ar pagrindinė kliūtis nebus S. Daukanto aikštėje: „Gal Prezidentūrai ką nors keičia? Greičiausiai nerūpi...“

„Lietuvos banko kamikadzės, čia Lietuvos bankas taip, jie ten dėl turinio buvo, bet kai darbo grupė baigė darbą, jie buvo patenkinti“, – patikina V. Gapšys.

Itin draugiškus santykius su R. Kurlianskiu palaikęs V. Gapšys yra minimas ir kituos baudžiamosios bylos epizoduose. Juose minimi ir valstybės vadovai – kitoje dalyje DELFI skaitykite ne tik kuo R. Kurlianskiui neįtiko ir kodėl jis bijojo prezidentės Dalios Grybauskaitės, bet ir apie itin netikėtą E. Masiulio prisipažinimą.


www.DELFI.lt
81