Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ gavo kyšį ne tik prie Seimo rūmų, bet ir LNK televizijos eteryje, o politiko papirkimu kaltinamas verslininkas Raimondas Kurlianskis buvo sudaręs koncernui „idealių partijų trejetuką“. Tą, kurio lyderiai turėjo klusniai vykdyti neteisėtus, bet „labai reikalingus“ nurodymus.

Itin sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu prokurorai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai išsiaiškino, kad savo įtaka Lietuvos politiniame pasaulyje mėgdavęs girtis R. Kurlianskis nė neįtarė, jog 2016-2020 m. Seimo rinkimuose triumfuos ne „MG Baltic“ daugybę metų remiami liberalai, o Ramūno Karbiauskio vedami valstiečiai. Iš slapta įrašytų pokalbių aiškėja, kad koncernas „MG Baltic“ buvo apskaičiavęs, kad dabartiniam Seimui vadovaus trijų partijų koalicija – Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų ir Darbo partijos.

Būtent todėl R. Kurlianskis bandė palaikyti kuo glaudesnius ryšius su šių politinių jėgų atstovais – susitikinėjo ne tik su šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktais tuomečiais liberalais E. Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi, Šarūnu Gustainiu ir darbiečiu Vytautu Gapšiu, bet ir įtakingu socialdemokratu Rimantu Sinkevičiumi. Tuo metu jis taip pat ėjo susisiekimo ministro pareigas, o jo vadovaujama ministerija kuravo daugybę verslininkus dominusių stambių projektų.

Vienas tokių – net 169 mln. eurų įvertinta kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija. Koncernas „MG Baltic“ net nebandė slėpti, kad su partneriais susidomėjo šiuo pelningu užsakymu – apie tai R. Kurlianskis ne kartą kalbėjosi su R. Sinkevičiumi. Šie susitikimai vyko ne ministro darbo kabinete ar ministerijos posėdžių salėse, o sostinės Pilies g. esančio viešbučio restorane.

Šiandien buvęs ministras net neslepia, kad šių neoficialių susitikimų metu iš R. Kurlianskio sulaukė klausimų ne tik apie iš valstybės biudžeto finansuoti planuojamą milijoninės vertės projektą, politines aktualijas, bet ir domėjosi, ar jam, kaip politikui, nereikalinga finansinė parama.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) apklaustas R. Sinkevičius dievagojosi, kad koncerno paramos atsisakė: „Aš net nesupratau, apie kokią paramą R. Kurlianskis kalbėjo, nes konkreti pinigų suma nebuvo paminėta.“

Irena Šiaulienė, Rimantas Sinkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas
Irena Šiaulienė, Rimantas Sinkevičius

Bet kyšį už neteisėtą veikimą galima gauti ne tik pinigine išraiška: prokurorai koncernui „MG Baltic“ ir R. Kurlianskiui pateikė kaltinimus dėl kyšio davimo, o buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui ir Liberalų sąjūdžiui – dėl kyšio, išreikšto nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje, paėmimo.

Sveikinimai – TV eteryje

Kaip teigiama prokurorų Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, E. Masiuliui ir jo vadovaujamai partijai duotu kyšiu buvo didinamas E. Masiulio ir Liberalų sąjūdžio politinis autoritetas, taip pat buvo palankiai nušviesta jų veikla. Už tai E. Masiulis turėjo įvykdyti koncerno viceprezidento nurodymus – Seime balsuoti taip, kaip reikia stambiai verslo grupei.

Kyšio forma – koncernui priklausančios televizijos eteris ir publikacijos naujienų portale. Anot prokurorų, dar 2015 m. spalio 22 d. R. Kurlianskis suorganizavo, kad LNK ir „Info TV“ eteryje transliuojamoje ir žurnalisto Tomo Dapkaus vedamoje laidoje „Alfa Savaitė“ apie politines šalies aktualijas būtų pakalbintas E. Masiulis.

Ši laida buvo transliuojama spalio 25 d. – dieną po to, kai Liberalų sąjūdžio suvažiavime E. Masiulis buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Televizijos žiūrovai net neįtarė, kad žurnalistas ir politikas kalbėjosi netiesioginiame eteryje – laida buvo įrašyta prieš dvi dienas, kai dar net nebuvo žinoma, kas laimės rinkimus: ar būsimuoju premjeru koncerno įvardijamas E. Masiulis, ar jam pirštinę metęs europarlamentaras Antanas Guoga.

„Jeigu E. Masiulis nebūtų buvęs perrinktas partijos pirmininku, vieta laidoje dėl jo perrinkimo pirmininku būtų iškirpta“, – vėliau prokuratūroje aiškino prezidentės koncerno „skaliku“ išvadintas ir E. Masiulį su svarbia pergale savo laidoje sveikinęs T. Dapkus.

Jis neslėpė, kad pasikviesti E. Masiulį, kuriam simpatizavo, į laidą pasiūlė už koncerno žiniasklaidos veiklą atsakingas R. Kurlianskis: „Kartais paklausiu ir pasikonsultuoju su kolegomis, ką būtų įdomu pakalbinti laidose. Esu to klausęs ir R. Kurlianskio, jis yra siūlęs pašnekovus. Taip jis pasiūlė pakalbinti E. Masiulį, nes tuo metu vyko skandalai dėl Druskininkų vandens parko ir galimai tuometinio teisingumo ministro Juozo Bernatonio namo statybos aplinkybių.“

Padroš Juozuką ir bus išrinktas pirmininku

Teisėsauga užfiksavo R. Kurlianskio ir T. Dapkaus susirašinėjimą SMS žinutėmis, kai buvo pasiūlyta į televizijos laidą pasikviesti E. Masiulį.

„Yra pasiūlymų dėl interviu?“ – rašė T. Dapkus.

Tomas Dapkus
© DELFI / Kiril Čachovskij
Tomas Dapkus

„Jei neturi, imk Eligijų, – atsakė R. Kurlianskis. – Motyvai: padroš Juozuką, Aqwa parką. Be to, šeštadienį bus išrinktas LLS pirmininku.“

T. Dapkus taip pat pareigūnams atskleidė ir daugiau savo darbo užkulisių – kadangi laida „Alfa Savaitė“ buvo įrašyta prieš dvi dienas iki transliacijos, prieš eterį E. Masiulio buvo prašoma pasakyti „labas vakaras“ ir neminėti kokių nors datų, kad iš pokalbio nebūtų galima nustatyti įrašo datos.

Iš anksto įrašytos laidos metu E. Masiulis iš tikrųjų elgėsi, kaip ir planavo R. Kurlianskis – kritikavo situaciją Druskininkuose, kai aukšti valdininkai už dyką gyvendavo vandens parko viešbutyje, taip pat kritikavo situaciją dėl Vijūnėlės parko, į namo statybų skandalą įsivėlusį socialdemokratą J. Bernatonį, šį palaikantį ir taip pat iš skandalų neišbrendantį premjerą Algirdą Butkevičių. Kritikos strėlės skriejo ir į konservatorių Gabrielių Landsbergį, kurio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės vardas buvo minimas skandale, kai jos vadovaujamai įstaigai buvo perduotas savivaldybei priklausantis pastatas.

Po šios laidos vaizdo įrašo R. Kurlianskis atsiuntė SMS žinutę T. Dapkui: „Kaip partijos lyderis?“

Bet atsakymą gavo negreit – T. Dapkus atsakė beveik po paros: „Man patiko. Gerai pakalbėjo.“

Eligijus Masiulis
© DELFI / Domantas Pipas
Eligijus Masiulis

Belaukdamas atsakymo, R. Kurlianskis parašė ir E. Masiuliui – ką tik žiniasklaida buvo pranešusi, kad jis Liberalų sąjūdžio suvažiavime perrinktas partijos pirmininku: „Sveikinimai lyderiui!!! Sėkmės ir prasmingų darbų. R. K.“

„Ačiū, Raimondai!“ – R. Kurlianskiui padėkojo E. Masiulis, kurio konkurentą rinkimuose A. Guogą koncerno viceprezidentas bandė paveikti, kad šis nekonkuruotų su partijos lyderiu (apie tai buvo rašyta kituose straipsnių apie „MG Baltic“ korupcijos bylą dalyse).

Šios televizijos laidos įrašas bei iššifruotas interviu vėliau buvo patalpinti koncernui priklausiusiame naujienų portale.

Iš teigiamos pusės koncerno žiniasklaidoje pateikiamas E. Masiulis sėkmingai kilo reitingų lentelėse, tokio įvaizdžio jam pavydėjo konkuruojančios partijos – net konservatorių lyderis G. Landsbergis prokuratūroje prisipažino, kad „liberalai LNK kanaluose atrodo gerai“, todėl jis taip pat susitikimų su R. Kurlianskiu metu prašė objektyvaus požiūrio į savo vadovaujamą partiją ir jos darbus.

Už pagalbą – kyšis ir darbiečiams

Televizijos eterio norėjo ir tuometis Darbo partijos pirmininko pavaduotojas V. Gapšys – slapta pareigūnų įrašytuose pokalbiuose jau kartą teistas „darbietis“ R. Kurlianskiui yra pasakojęs, kaip svarbu, kad koncernui priklausančiose žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai pakalbintų partijos atstovus.

Be to, kaip rodo politinės korupcijos bylos duomenys, Darbo partija 2015 m. lapkritį buvo pradėjusi didelę priešrinkiminę reklaminę kampaniją, kurią transliavo koncernui „MG Baltic“ priklausančioje žiniasklaidoje. Už šią reklamą partija mokėjo, tačiau ne visą sumą – darbiečiams R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. Eur nuolaida, kurią prokurorai įvardija kaip kyšį V. Gapšiui ir Darbo partijai.

Kad dėl nuolaidų su televizijomis derėjosi būtent V. Gapšys, prokurorams nurodė ir tuometis partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis: „Į media planų detales aš nesigilinau, mano noras ir reikalavimas buvo patalpinti maksimaliai daug informacijos už minimalią kainą, dėl to V. Gapšys derėjosi su televizijomis dėl nuolaidų pritaikymo priešrinkiminio laikotarpio metu.“

Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Raimondas Kurlianskis

Įtariama, kad nuolaida partijai buvo duota ne už dyką: dar 2015 m. rugsėjo 28 d. Gedimino pr. esančiame restorane pareigūnai užfiksavo V. Gapšio ir R. Kurlianskio pokalbį. Jo metu „darbietis“ pažadėjo Seime palaikyti koncernui rūpimą ir Š. Gustainio pateiktą, bet iš R. Kurlianskio gautą Vartojimo kreditų įstatymo projektą.

Po šio duoto pažado V. Gapšys kreipėsi į R. Kurlianskį dėl paramos reklaminės kampanijos metu: „Aš ten galėsiu, tokių pasiruošęs jau šiek tiek idėjų, pas mus, pradedam. Žinai, sugalvot su rinkimais. Gal kažkada... su Zita (LNK generalinė direktorė Sarakienė – DELFI) galim kartu sėst?“.

„Galim su Zita, galim... Mes, vat keliaudami su Darium („MG Baltic“ prezidentu Mockumi – DELFI) palietėm tą bendrą temą. Galim su Zita. Galim, sakykim, sėst kokios vakarienės. Dabar labai sunku pasakyt, nes nežinom, kaip jūsų, jūsų formalųjį pirmininką vertint. Su pirmininku, be pirmininko? Su tavim, su dar kuo? Mes nenorim pervertinti, ta prasme. Ir sugriauti mūsų santykių įsiliejant naujiems žmonėms, kurį... Kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketinginį veiksmą.“

„Bet aš jį vertinu gerai, – apie V. Mazuronį atsiliepia V. Gapšys. – Galim kartu ir su juo, aš – ir šefas.“

Zita – antras etapas

„Žėk, mums jis nebūtinas, – nurodo R. Kurlianskis. – Tu nuspręsk, sakykim, su kuo keturiese galim pavakarieniaut. Tada Valentinas, Viktoras ne Viktoras, aš nežinau. Bet kas – Valentinas Bukauskas gal, ką jis, yra laikin... Jis buvo laikinasis. Tu pažiūrėk per tą laiką.“

Zita Sarakienė
© LNK
Zita Sarakienė

V. Gapšys pažada pagalvoti, bet vėl plėtoja temą apie partijos reklamą televizijoje: „Mes šią savaitę jau norim maždaug išsidėliot savo viduj, ką mes įsivaiduojam... Ta prasme. Ir mes norim lapkričio mėnesį... Turėsim jau pradėt. Norėsim pradėti šiek tiek... judėti. Tai man, va, būtų gerai spalį kažkada tai su Zita pavakarieniauti.“

Vis dėlto, kaip pažymėjo koncerno viceprezidentas, su Zita susitikti nereikia skubėti, tai „antras etapas“. „Jūs čia valdžia šitoj vietoj“, – nenori ginčytis V. Gapšys.

R. Kurlianskis siūlo pavakarieniauti su D. Mockumi: „O po to realizuojam. Kad mes rasim bendrą kalbą, aš neabejoju.“

„Darbietis“ sutinka su pašnekovu ir sako, kad būtų geriau, jeigu ši vakarienė įvyktų kuo greičiau.

„Nes aš tada galėčiau, žinai, visą strategiją, – tęsia jis. – Nes mes ten turim, žinai. Pas mus ir srautai jau prasideda finansiniai. Mes ten dotacijas gaunam. Norim paleist. Sudarinėt kontraktus. Ir visa kita.“

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje
© DELFI / Rytis Daukantas

Kol derino galimos vakarienės datą, V. Gapšys užsiminė, kad partijos pirmininkas gali joje ir nedalyvauti, jeigu bus užimtas, tačiau tai nėra jokia problema, nes jie tarpusavyje visus reikalus susiderina.

Sąjūdžio kosmonautai ir „24 valandos“

„Pas jus aš taip niekada nepastebėjau tokio pobūdžio problemų, bet objektyviai jūs esat mūsų artimi ir sąjūdiečiai (Liberalų sąjūdis – DELFI), – tęsia R. Kurlianskis. – Tai va, tie sąjūdžio kosmonautai, kur nu, nutolę. Kaip antai koks Grubliauskas (Vytautas, Klaipėdos meras – DELFI), pavyzdžiui, arba Šimašius (Remigijus, Vilniaus meras – DELFI) gal ne taip toli nutolęs, tai, tai jo supratimu niekas... Čia Masiulis nieko neveikia Vilniuje. Niekas nevyksta. E, pinigai kažkaip tai atsiranda iš niekur ir jis sau ramiai daro, ką nori, arba – nedaro to, ko reikia. Man tai jo, tai tas toks, e, kaip tas, tas, tas žinojimas kartu yra ir... Arba jautimas yra svarbu.“

Dar kito susitikimo metu, kuris vyko po dviejų savaičių, V. Gapšys toliau dalino pažadus Seime palaikyti koncernui rūpimus klausimus ir patikino, kad paveiks tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, jog ši dar į tuometinę Seimo rudens sesiją įtrauktų klausimą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos, taip pat žadėjo paveikti partijos frakcijos Seime narius, kad šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą.

Vytautas Gapšys
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Vytautas Gapšys

Darbo partijos reklamos reikalais rūpinosi „Omnicom Media Group“ priklausanti dukterinė reklamos agentūra „PHD“. Darbiečiai pageidavo, kad politinė reklama būtų transliuojama tikslinei grupei – tuo metu, kai televiziją žiūri moterys, vyresnės negu 20 metų, tačiau prašyta vengti tokių laidų kaip „24 valandos“.

Taip pat nustatyta, kad V. Gapšiui už koncernui palankių sprendimų priėmimą buvo suteikta 15 tūkst. Eur parama per viešąją įstaigą „Meno ir sporto projektai“. Jai vadovauja lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova. Dėl paramos į koncerną jai nurodė kreiptis komunikacijos bendrovės „Maniakai“ projektų vadovas Laurynas Filipavičius. Jis 2015-2016 m. Darbo partijai teikė komunikacijos konsultacijas ir kitas priešrinkiminės kampanijos planavimo paslaugas. Tiek L. Filipavičiaus, tiek Ž. Fomovos atžvilgiu iki šiol yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.

Neįtikėtina, bet bandydami pateisinti gautą paramą, jie sukūrė dar negirdėtą planą – Ž. Fomova iš L. Filipavičiaus už 7 tūkst. Eur turėjo išsinuomoti ir savo namuose demonstruoti meno kūrinių kolekciją.

Paramą, kuri iš tikrųjų turėjo būti kaip nuolaida partijos reklamai, skirti per viešąją įstaigą V. Gapšiui pasiūlė R. Kurlianskis. „Jeigu, jeigu žinai, kas mažiausiai kelia problemų – jūs turit kokių VšĮ (viešųjų įstaigų – DELFI), kur programas pildytų kažkokias tai“, – jau prasidėjus priešrinkiminei kampanijai vykusio pokalbio metu klausė koncerno viceprezidentas.

Remia, kai prabyla sąžinė

V. Gapšį toks pasiūlymas suglumino, nes jis bendravo tik su jaunimo organizacijomis, o paramos skyrimas joms sukeltų įtarimų, tačiau netrukus prisiminė, jog „yra konsultantai, jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija“.

Julius Gendvilis
© Bendrovės archyvas
Julius Gendvilis

Užslėptą paramą koncernas skyrė iš savo statybų bendrovės „Mitnija“. Jos direktorius Julius Gendvilis pareigūnams prisipažino, kad paramos skyrimo neturi derinti su koncerno vadovybe.

„Paprastai stengiamės paramos neskirti, tačiau kartais ją skiriame, o skirdami paramą nesiremiame jokiais kriterijais – remiame tada, kai prabyla sąžinė“, – sakė „Mitnijos“ vadovas.

Per didelė kaina

V. Gapšys, kaip rodo baudžiamosios bylos medžiaga, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui žadėjo paremti ne tik Š. Gustainio pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, bet ir palaikė nutarimą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos. Šį projektą ilgą laiką R. Kurlianskiui žadėjo paremti ir E. Masiulis, tačiau kažkodėl jis persigalvojo ir per balsavimą Seimo posėdyje susilaikė. Kaip ir dauguma liberalų, tik Š. Gustainis pritarė milijoninės vertės projektui.

Šiam valstybinės reikšmės projektui buvo numatyta skirti ne daugiau kaip 169 mln. Eur, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas buvo paskaičiavęs, kad kelio darbai negali kainuoti daugiau kaip 80 mln. Eur.

Kad kaina yra per didelė, R. Kurlianskiui yra užsiminęs ir pats E. Masiulis.

„Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo... sakiau, kad reikia daryti, žinai... – 2015 m. rugsėjį per susitikimą restorane kalbėjo E. Masiulis. – Reikia čia daryt. Čia aišku yra, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla įtarimas, kad čia yra, žinia, kažkas tai blogai. Bet nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau du metai tampomės su tuo keliu.“

„Bus trečias balsavimas dėl Utenos, – sako R. Kurlianskis. – Tai, jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją 2016 m.“

„Nenurimsim, kaip sakant“, – pažadėjo E. Masiulis ir užsiminė, kad šiuo klausimu K. Glaveckas turi kitokią nuomonę.

Tuo metu susitikimo su V. Gapšiu metu R. Kurlianskis prašė paraginti L. Graužinienę šį klausimą kuo greičiau įtraukti į Seimo darbotvarkę: „Ė, klausyk, jeigu bus proga, tiesa, paklausk Loretos, ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą, ar reikia socdemų paraginti.“

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Galima, – atsako „darbietis“. – Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai turėtume mes pa... patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp, tarp, mūsų ir socdemų ten toks. Kur mes jiems irgi įsipareigojom.“

„Gal socdemai pamiršo? – svarsto R. Kurlianskis. Gal man paragint, pavyzdžiui, Sinkevičių (Rimantą, tuometis susisiekimo ministras – DELFI), kad jis paragintų Šiaulienę (Irena, Seimo narė – DELFI)?“

Šio pokalbio metu R. Kurlianskis taip pat išsakė savo lūkesčius dėl 2016-2020 m. Seimo kadencijos sudėties: „Racionaliausia koalicija su iš to neišplaukiančiais privalumais tiek visai šaliai, tiek verslui, tiek mums, tai jūs (Darbo partija – DELFI), socdemai ir liberalai. Tai, aišku, mūsų požiūriu yra ideali, mūsų požiūriu tai yra žiauriai racionali... Būtų pakankamai stabili, būtų pakankamai daug balsų. Nebūtų psichų.“

Su ministru susitikinėjo viešbučio restorane

Seimo nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“ projektas buvo priimtas 2015 m. gruodžio 22 d., juo nustatyta, kad parengus projekto pirkimo dokumentus ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkcija įpareigota prieš skelbiant pirkimą pristatyti Seimo Ekonomikos ir Biudžeto komiteto nariams parengtus pirkimo dokumentus.

Buvęs susisiekimo ministras R. Sinkevičius per apklausą sakė, kad šis projektas Seime atsidūrė dar 2014 m., tačiau labai ilgą laiką nebuvo įtraukiamas į darbotvarkę, o tuo metu tam labiausiai priešinosi „darbietis“ V. Gapšys, teigęs, jog šis projektas yra per brangus valstybei ir nenaudingas. Kaip žinia, vėliau nuomonę pakeitė.

R. Sinkevičius neslėpė, kad su koncerno viceprezidentu R. Kurlianskiu darbo metu susitikinėjo viešbučio „Narutis“ restorane, šie susitikimai vyko verslininko iniciatyva.

„R. Kurlianskis domėjosi, kokią perspektyvą turi kelio Vilnius-Utena projektas, kada galima tikėtis konkurso ir ar išvis jis bus skelbiamas“, – socialdemokratas teigė, kad „MG Baltic“ neturi kelių tiesimo įmonių ir neatlieka kelių priežiūros darbų, todėl manė, jog verslininką esą domina tik projekto finansavimo klausimai.

Apie šį milijoninės vertės projektą R. Kurlianskis ir R. Sinkevičius kalbėjosi ir kito tame pačiame restorane vykusio susitikimo metu.

„Aš jam pasakiau, kad viena Lietuvoje veikianti įmonė tokių darbų apimčių per dvejus metus nepadarys, todėl bus skelbiamas tarptautinis konkursas“, – teigė liudytojas.

Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Andrius Ufartas
Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis

Jo teigimu, pokalbio metu taip pat buvo aptartos Lietuvos politinės aktualijos, taip pat verslininkas domėjosi R. Sinkevičiaus ateities perspektyvomis bei pasiūlė paramą.

Visas Seimas žinojo, kas laimės

Tuo metu projekto dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos nepalaikęs ilgametis socialdemokratas Bronius Bradauskas apklausos metu atsakė, kodėl taip R. Kurlianskiui rūpėjo valstybei itin brangus kelio remontas.

„Aš siūliau išleisti kelio statybai obligacijas, kad žmonės jas nupirktų, o iš gautų lėšų renovuoti kelią, tačiau tai nebuvo padaryta – Seime kalbėta, kad projekto ranga turėjo atitekti „MB Baltic“ koncernui“, – sakė B. Bradauskas.

Kaip bus įgyvendinamas projektas, turėjo rūpintis dar nuo studijų laikų R. Kurlianskį pažįstantis ir su juo šeimomis bendraujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Jis per apklausą prisipažino, kad kandidatuoti į šį postą jį rekomendavo tuometis susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Specialiai net į darbą priėmė

„Esu susipažinęs su kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos pirkimo dokumentais, nes man turėjo būti pavesta būti viešojo pirkimo komisijos pirmininku, o direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis netiesiogiai yra pasakęs, kad man tam reikia ruoštis, nes tuo tikslu aš ir buvau priimtas į darbą“, – prisipažino D. Zabulionis.

Jis tikino, kad su R. Kurlianskiu darbiniais klausimais niekada nesikalbėdavo, nors kartą į du mėnesius tradiciškai šeimomis vakarienaudavo, o kartą į dvi ar tris savaites su koncerno „MG Baltic“ viceprezidento iniciatyva eidavo pietauti.

„Kalbėdavomės apie žiniasklaidos ir politines aktualijas“, – tikino D. Zabulionis, kurį po kilusio skandalo buvo nutarta atleisti iš pareigų, bet teismas šį atleidimą pripažino neteisėtu ir jį grąžino atgal į darbą bei nurodė sumokėti kompensaciją. Bet D. Zabulionis ir vėl buvo atleistas, todėl dar kartą kreipėsi į teismą, byla dar neišnagrinėta.

Nerijus Eidukevičius
© DELFI / Dainius Sinkevičius
Nerijus Eidukevičius

D. Zabulioniui buvo kilę nemalonumų ne tik dėl santykių su R. Kurlianskiu, bet ir dėl bendravimo su kelių tiesimu užsiimančios bendrovės „Kauno tiltai“ vadovu Aldu Rusevičiumi bei valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi. Valstybės tarnautojas pripažino, kad su jais buvo susitikęs sostinės Nemenčinės pl. esančios parduotuvės „Iki“ kavinėje.

„Susitikimų metu kalbėjomės apie pokyčius viešųjų pirkimų srityje, N. Eidukevičius nuogąstavo, kad į rinką ateina Latvijos ir Lenkijos kelininkai, o Lietuvos rinka nėra saugoma“, – sakė D. Zabulionis.

Kad „Kauno keliai“ ir „MG Baltic“ priklausančios bendrovės ketino pasidalyti užsakymus darbams, jeigu laimėtų konkursą dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos, pareigūnai užfiksavo dar 2016 m. vasario pradžioje tarp R. Kurlianskio, A. Rusevičiaus ir N. Eidukevičiaus vykusio pokalbio metu. Šio susitikimo metu N. Eidukevičius klausė R. Kurlianskio patarimų, „kaip kalbėti su Daiviu, su kuriuo trečią valandą turi susitikimą“.

Netvirkino – tegul mato ranką, iš kurios valgo

„Nenoriu peršokt tų kartelių, kurių nereikia peršokt, – kalbėjo N. Eidukevičius. – Įgrūdom žmogų, įgrūdom, tai reikia vis tiek kažkaip tai pasiūlyti, kad nereikėtų keisų kažkokių laukt, žinai.“

„Žmogus jis protingas, bet vis tiek geriau suformuoti, – atsakė R. Kurlianskis. – Ten – kriterijai, nežinau, principai, ekonominiai naudingumai, ta prasme... Aš tai duočiau viso penkis. Du valdžia davė, aš duočiau dar tris. Jis nėra ištvirkintas, ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau. Ten būdavo keisas didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų... Bet nedariau to vat nuolatinio, kad matytų ranką, iš kurios valgo.“

Koncernui reikalingi žmonės dirbo ir kitose valstybės įstaigose, o politikai klusniai vykdė verslininkų nurodymus – kitoje „MG Baltic“ bylos dalyje skaitykite, kaip garsus Lietuvos politikas po R. Kurlianskio įsikišimo nustojo žiniasklaidoje kritikuoti koncernui pelningų užsakymų parūpinančios bendrovės vadovą.


www.DELFI.lt
77