Ambicingi planai vaizdingoje sostinės vietoje statyti daugiabučius namus ir iš to uždirbti dešimtis ar net šimtus milijonų eurų žlugo, kai koncerno „MG Baltic“ valdomos bendrovės „MG Valda“ sudarytu sandoriu susidomėjo DELFI žurnalistai. Tokie duomenys aiškėja iš pareigūnų ištirtos politinės korupcijos bylos, atskleidžiančios, kaip koncernui dėl pinigų ir televizijos eterio nusilenkdavo ne tik politikai, bet ir daugybė aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų.

Jeigu ne 2015 m. rugsėjį DELFI paviešinti straipsniai apie tai, kaip, prisidengdama įstatymų spragomis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG Valda“ iš valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro („Telecentro“) Vilniuje, šalia Karoliniškių draustinio, įsigijo 7,26 hektaro sklypą su jame esančiais statiniais, greičiausiai šiandien koncernas sėkmingai vykdytų brangių daugiabučių statybas. Bet paviešinta skandalinga informacija susidomėjo tie, kurie nebuvo palankūs koncernui – apie naują koncerno pirkinį buvo informuota Generalinė prokuratūra, viešai paskelbta informacija sudomino ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Žurnalistų paskelbta informacija sujaukė ambicingus planus – politinės korupcijos byloje prokurorai nustatė, kad po naujienų portale paskelbto straipsnio pasirodymo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas ir valdybos narys Raimondas Kurlianskis ėmėsi aktyvių žingsnių išsaugoti pelningą projektą, kuriam iškilo reali grėsmė: per tuometį Darbo partijos pirmininko pavaduotoją Vytautą Gapšį bandė paveikti į žemės ūkio ministrės pareigas deleguotą partijos narę Virginiją Baltraitienę.

Ši prokuratūroje prisipažino, kad ne kartą sulaukė V. Gapšio prašymų padėti koncernui, be to, ministrę prie sienos spaudė ir tuometis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, domėjęsis, kodėl verslui sudaromos problemos dėl sklypų nuomos.

Maža to, kaip rodo teismui perduotos bylos duomenys, aktyviai „MG Baltic“ valdomą nekilnojamojo turto plėtros bendrovę stojo ginti ir girta prie vairo avariją sukėlusi bei ją nuslėpti bandžiusi tuometė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos direktorė Daiva Gineikaitė bei jos patarėjas, anksčiau ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas Gintaras Furmanavičius. Jis šiuo metu kitoje byloje yra teisiamas dėl prekybos poveikiu, kai iš vieno sostinės verslininko susitarė priimti 20 tūkst. eurų, o už tai žadėdamas paveikti NŽT darbuotojus, kad šie leistų Vilniuje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie kito sklypo.

Itin brangiai koncernui „MG Baltic“ kainavusioje istorijoje minimas ir buvęs susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, su kuriuo, aiškėja, R. Kurlianskis taip pat palaikė ryšius.

Sandoris, dėl kurio kilo problemų

Be daugybės koncernui „MG Baltic“, dabar jau buvusiam jo viceprezidentui R. Kurlianskiui bei ištikimai Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui tarnavusiam V. Gapšiui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, apie kurias DELFI rašė ankstesniuose „MG Baltic“ bylos straipsniuose, prokurorai taip pat jiems pateikė kaltinimus dėl bandymo paveikti žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę.

Objektas Tujų g. 2
© DELFI / Mindaugas Ažušilis
Objektas Tujų g. 2

Prokurorų duomenimis, V. Baltraitienė turėjo duoti nurodymus NŽT ir šios tarnybos Vilniaus skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su „MG Valda“ dėl sostinės Tujų g. esančio daugiau kaip 7 ha žemės sklypo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.

Dar 2014 m. vasarį NŽT Vilniaus skyrius „Telecentrui“ 58 metams išnuomojo Tujų g. 2 esantį žemės sklypą, o po poros mėnesių išdavė sutikimą perleisti žemės sklypo dalies nuomos teisę. Šiame sklype anksčiau stovėjo dvi 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenos, kurios pardavimo metu jau buvo nugriautos.

2015 m. rugsėjo 2 d. „Telecentras“ su „MG Valda“ sudarė sutartį dėl 7,26 ha sklype esančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo – tarp jų ir nugriautų radijo antenų. Šioje sutartyje buvo nurodyta, kad kartu su parduodamais nekilnojamaisiais daiktais yra perleidžiama ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė. Už tai „MG Valda“ sumokėjo 6 mln. 177 tūkst. Eur.

Be to, sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad kaina padidės 1 mln. Eur, jeigu koncerno valdoma bendrovė iš NŽT Vilniaus skyriaus gaus leidimą pakeisti pirkėjo statusą iš nuomininko į pirkėją bei bus išduoti leidimai nuosavybės teise priklausančioje žemėje statyti pastatus, kurių bendras antžeminis plotas siekia 150 tūkst. kv metrų ir daugiau.

Prokurorų paprašė ginti viešąjį interesą

Kitą dieną po sutarties pasirašymo buvo sudarytas nekilnojamųjų daiktų priėmimo ir perdavimo aktas, o dar po dienos naujienų portale DELFI buvo paskelbtas pirmasis straipsnis, kuriame pasakojama apie strateginėje Vilniaus vietoje parduotą buvusią radijo siuntimo stotį, taip pat apie tai, kad už pardavimą gautas lėšas „Telecentras“ planuoja investuoti konkurencingoje mobiliojo ryšio operatorių rinkoje.

Nacionalinė žemės tarnyba
© DELFI / Domantas Pipas
Nacionalinė žemės tarnyba

Šiame straipsnyje išdėstyti faktai sudomino tuometį NŽT Vilniaus skyriaus vedėją Arvydą Jušką (vėliau jis iš pareigų pasitraukė), kuris netrukus inicijavo patikrinimą ir konstatavo, kad „Telecentras“ pardavinėjo ne statinius, o teisę į žemės nuomą. Be to, anot jo, norėdama šioje teritorijoje statyti daugiabučius, „MG Valda“ turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir prašyti, kad būtų pakeista sklypo naudojimo paskirtis, nes tuomet ji buvo kaip administracinė, sandėliavimo, pagalbinio ūkio ir kita.

Anot A. Juškos tokie apsimestiniai sandoriai – ne naujiena valstybėje, kuri iš to negauna naudos, o kai tik jie yra pastebimi, nurodoma anuliuoti sudarytas sutartis.

NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo išsakyti teiginiai apie galimai neteisėtą sandorį vėl buvo publikuoti DELFI. Žurnalistų parengti straipsniai sudomino ir Seimo narį Naglį Puteikį, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir susigrąžinti valstybei priklausančią žemę bei uždrausti prie Spaudos rūmų esančioje miškingoje vietovėje statyti daugiabučius. Šis politiko pareiškimas vėl buvo paskelbtas DELFI – dabar jau aišku, kad tokios naujienos kaip reikiant sukėlė paniką koncerne „MG Baltic“.

Specialiųjų tarnybų pareigūnai jau tuomet slapta fiksavo koncerno viceprezidento R. Kurlianskio susitikimus ne tik su vėliau į politinio korupcijos skandalo sūkurį patekusiais Liberalų Sąjūdžio lyderiais Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi ir Šarūnu Gustainiu, bet ir po finansinių machinacijų teismo proceso atsigaunančios Darbo partijos pirmininko pavaduotoju V. Gapšiu.

Būtent R. Kurlianskio ir V. Gapšio susikimų metu slapta įrašyti pokalbiai atskleidė, kaip, įtariama, buvo siekiama išsaugoti didelį pelną turėjusį atnešti sandorį, kurio išlikumui grėsmę iškėlė DELFI publikuota informacija.

Kurlianskis: geriau priešų neturėti

Dar rugsėjo 28 d., prieš vidurdienį, R. Kurlianskis su V. Gapšiu susitiko Gedimino pr. esančiame restorane – iš slapta įrašyto pokalbio aiškėja, kad verslininkas ir politikas jau ne pirmą kartą kalbasi apie „MG Valdos“ pasirašytą sutartį.

Vytautas Gapšys, Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Vytautas Gapšys, Raimondas Kurlianskis

„Vieną dalyką, kur man davei, atidaviau ministrei (V. Baltraitienei – DELFI), – sako V. Gapšys. – Nusprendžiau, nes ten biškį, kadangi pradėjo lįsti per žiniasklaidą, žinai, kad nuo viršaus būtų. Ir viskas tvarkoj, jinai sakė pasižiūrės. Dar sakė, jeigu ten su įstatymais nesikerta. Bet aš manau, kad ten... po to, kiek domėjausi, tai ten viskas tvarkingai yra iš principo. Ta prasme, ten labiau, jeigu nori prisikabint, tai aš dar patikrinsiu, šią savaitę su ja pasikalbėsiu, ar ten jai pavyko pasižiūrėti, visą kitą. Bet ji normaliai buvo nusiteikus, sakė... žinai, sako, dabar aišku, visi tikrina viską... Ir panašiai. Bet, sako, jeigu su įstatymais nesikerta iš principo, tai, sako, aš nematau problemos.“

Išgirdęs, kad dėl milijonus kainavusio sandorio koncernui lyg ir neturėtų kilti problemų, R. Kurlianskis pateikė kitą pavyzdį, kaip sostinėje niekam nesukėlė įtarimų kitas „lygiai toks pats“ projektas, kai Žvėryne buvo išnuomotas beveik pusės hektaro žemės sklypas, kuriame leista vykdyti statybas „iš vieno betoninio bloko“. Ir NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas A. Juška esą tam neprieštaravo: „Užformino sklypą ir tiek.“

„Mačiau surinktą teismų praktiką ir visą kitą teisinę bazę, kur yra duota, nu, normali išvada, kad, ta prasme, ten niekam neprieštarauja, – atkerta V. Gapšys. – Ir visą kitą, tai dėl to tikiuosi, kad viskas tvarkoj. Bet tikrinu, laikau pulsą. Ant rankos. Jeigu matysiu, kad kažkas... pasakysiu.“

„Aš tau dar dadėsiu truputį, dapildysiu, – priduria R. Kurlianskis. – Kodėl iškilo žiniasklaidoj. Žiniasklaidoj iškilo dėl LRTC („Telecentro“ – DELFI) ambicijų prasiinvestuoti. Konkretus šio sklypo, nu, vadinkim taip, užsakymas mums buvo. Čia yra „Bitės“ (mobiliojo ryšio operatorius – DELFI) iniciatyva. Bet aš išgaudžiau visus, ta prasme, pasakiau, kad, chebra, jeigu jūs norit turėt dar vieną priešą ir rimtesnį, tai jūs toliau sėkmingai tai darykit. Nes jai aš išreguliavau, kad daugiau taip nedarys, ta prasme. Po „Delfio“ straipsnio aš tą pačią dieną gaudžiau visus. Tai vat... Po „Delfio“ straipsnio irgi gal kitą dieną, iš ryto.“

Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Karolina Pansevič
Raimondas Kurlianskis

Tai V. Gapšiui jau nebuvo naujiena – jis irgi nutarė pasidalinti įžvalgomis, kas esą DELFI užsakė koncernui nepalankų straipsnį: „Jie tą užsuko. Ir aš matau, kad juda, bet ten buvo, tarp kitko, kad žinotum, pas mus atšliaužę. Sako, o matai, kaip jėga vyksta. Sakau, taigi jūs visai ne dėl to pergyvenat. Sakau, jūs pergyvenat dėl naujo operatoriaus, o maišot visiškai kitą temą. Bet po to dingo, tai gal jau po to nurimo. Po „Delfio“ straipsnio irgi gal kitą dieną iš ryto... Bet su juo išsiskyrėm, žinai, irgi tokia tema... Klausyk, sakau, vis tiek... Tam, kad sakau, jeigu ne taip jie padarys, nenorės tą operatorių įsisteigt, tai kaip įsisteigs, sakau. Jūs ne su tuo kovojat. Sakau, jūs kovokit su LRTC centru, tai iš kur jie gauna pinigus, kaip jie naudoja, tegul jie atiduoda valstybei tuos pinigus, jeigu jiems jų nereikia.“

Gapšys: valstybėj taip neturėtų būti

O tada R. Kurlianskis, dar kartą priminęs istoriją, kaip Žvėryne leista vykdyti statybas „iš vieno betoninio bloko“, V. Gapšiui išdėstė konkretų prašymą: „Tai, jeigu gali, palaikyk ant pulso, kaip ten atrodo. Jeigu labai reiktų, tai turbūt nereiktų žaist tų žaidimų. Aš galėčiau paprašyt, kad Sinkevičius (tuometis susisiekimo ministras – DELFI) nueitų pas Baltraitienę, bet... su oficialia versija, maždaug, kad čia...“

Bet V. Gapšys ragina neskubėti: „Pakolkas nereikia, aš Baltraitienei, nu, sakiau, kad, sakau, turėk omeny. Matai, kol žiniasklaidoj nebuvo, aš galvojau pakalbėsiu su NŽT, bet po to išsigandau, žinai, kad nekiltų tokių, žinai, po to įtampų, kad sakys, čia įsivėlęs kažkur, kažką turiu. Noriu ir panašiai, o ministrė nežino. (...) Tai aš tiesiai nuėjau pas ją. Sakau, Virginija, kausyk, sakau, va, yra problema, sakau. Sakau, nu, manau, kad turėtų išsispręst, bet, sakau, čia yra visai kita tema. Koks, sakau, skirtumas, kur jie naudos pinigus, čia jau ne tas reikalas, sakau. Jeigu pagal teisės aktus jie gali, tada ji atsakė: „O jeigu viskas ten, kaip sakai, pagal teisės aktus sutinka, tai, sako... aš nematau jokių problemų, bet, sako, duodu, sako, pažiūrėt viską. Na ir panašiai.“ Tai aš dabar jos ir paklausiu: kaip, kaip ten sekasi?“

„Supratau, – atsako R. Kurlianskis. – Bet kaip sekasi?“

Vytautas Gapšys
© DELFI / Karolina Pansevič
Vytautas Gapšys

„Sakau, aš jai dar po to kitur mačiau, kur yra teismų praktika, irgi atidaviau, kad, sakau, nu, žiūrėk, – tęsia V. Gapšys. – Kad čia, nu, tikrai nėra kažkokio kriminalo, kad... Kad jin nesijaustų ten panašiai. Nes ten sako, tą NŽT, sako, krečia iš visų pusių, žinai...Iš principo, aišku, valstybėj taip neturėtų būt, jeigu taip žiūrint. Bet kaip jau nukrypo, taip ir nukrypo jau, žinai. Valstybė turėtų paimti. Pati tuos sklypus pasiimti ir normaliai žiūrėti. O čia dabar LRTC centras ar dar kažkokios įstaigėlės. Kai jos valdo, bet čia jau ne, ne šiandienos klausimas.“

„Iš tikrųjų, – pritaria R. Kurlianskis. – Tai, žinai, kaip yra. A, buvo aukcionas, mes išlošėm. O dabar, kaip sako, teisėto įgijėjo nesinorėtų ginti teisių.“

Neišgąsdino STT vizitai

R. Kurlianskis ir V. Gapšys, kaip nustatė pareigūnai, susitiko ir po savaitės – kaip tik tuo metu žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie STT kratomą NŽT: į apklausą buvo iškviestas Vilniaus skyriaus vedėjas A. Juška, kuris tvirtino, jog norima su juo susidoroti, apie tai kalbėjo ir NŽT vadovė D. Gineikaitė, viešai pareiškusi, jog užčiuopė korupciją savo valdomoje institucijoje, todėl kerštaujantys darbuotojai esą nepagrįstai rašo įvairius skundus tarnyboms.

NŽT drebinantys neramumai nebuvo nepastebėti ir šiame susitikime, tačiau nuo planų „prasukti koncernui reikalingą reikalą“ tai nesustabdė.

„Dėl tų, kur buvai davęs lapų, niekaip negaliu sutikrint, aš ministrės klausiau, – sako V. Gapšys. – Aš jai atidaviau, o ji sako, aš perdaviau, bet, sako, ta vadovė... dabar nespėja. STT tiria, nu tai kitam ji ten... supranti, tai sako – aš jos tiesiog negaliu paklaust, ar viskas tvarkoj. Na, tai sako, atiduot atidavė, tai, žinai.“

Virginija Baltraitienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Virginija Baltraitienė

„A, nu tai suprantu, jeigu atidavė, tai – gerai“, – R. Kurlianskis užsimena, kad ryt ar po kelių dienų bus atliekamas patikrinimas, susijęs su įsigytu sklypu.

„Kas čia yra? – piktinasi V. Gapšys. – Nu, aš vakar jos dar užklausiau, sakė jin ketvirtadienį dar turėtų, matyt, žinai... Tai... nu žinai, kas nuo manęs priklauso, aš padariau, o po to ten žiūrim. Nors, žinai, kol pabandys įsikišti, kad kažkas... Taigi, matys, kad kažkas dar ne taip... (...) Aš tada pabandysiu... jau tiesiogiai tenais pasiklaust, kas ten jiems nepatinka, kas ten kliūva. Bet, manau, kad būtų logiškiausia turėtų būt per ją, nes įprastai labai taip jau atsakingai pas ją.“

Kurlianskis: mes ten nevogėm

Po šių susitikimų koncernui „MG Baltic“ svarbūs klausimai buvo pradėti spręsti – NŽT ir jos kontroliuojamoje ministerijoje surengti svarbūs valstybės tarnautojų susitikimai, o NŽT parengė valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą, kurioje buvo įrašytas naujasis nuomininkas – „MG Valda“. Bet šis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas, nes viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra kreipėsi į NŽT.

Prokurorai nutarė įspėti NŽT direktorę ir Vilniaus skyriaus vedėją – nurodyta nedaryti teisės pažeidimų: nepasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, joje įrašant naująjį nuomininką – bendrovę „MG Valda“ – bei nekeisti sudarytos sutarties sąlygų. Be to, iš NŽT pareikalauta imtis priemonių padarytiems pažeidimams ištaisyti – teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti „MG Valda“ priklausantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalį, į kurią perleidžiama nuomos teisė „MG Valda“, atitinkamai sumažinant ankstesniam nuomininkui „Telecentrui“ išuomoto žemės sklypo dalį.

O netrukus koncerno įsigyto sklypo klausimas atsidūrė Seime – Antikorupcijos komisija gavo laišką. Būtent apie jį R. Kurlianskis su V. Gapšiu kalbėjosi kito susitikimo, vykusio 2016 m. sausio pradžioje, metu.

„MG Baltic“ byla. Apie blogus žurnalistus, „lepę iš tarnybos“ ir prarastus milijonus
© DELFI / Domantas Pipas

„Iš klausimų, tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina, – sako R. Kurlianskis. – Čia laiškas Antikorupcijos komisijai, bet apie tą patį – Tujas. Aš ką tik su Vitalijum kalbėjau (greičiausiai kalba apie Liberalų Sąjūdžio frakcijai Seime priklausiusį V. Gailių – DELFI), tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą. Ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes ten nevogėm, sumokėjom 7 mln. eurų, tai aš tik galvoju, kadangi, pasidomėk truputį, kadangi Daivos, Daivos (Gineikaitės – DELFI) nebėra (po skandalo, kai girta sukėlė avariją, atsistatydino iš pareigų – DELFI), yra kažkokia lepė (laikinai einanti NŽT direktorės pareigas – DELFI), ta prasme, kas ten per situacija.“

Baltraitienė „ant kilimėlio“ išsikvietė Gineikaitę

O situacija buvo ne kokia, nors valstybės mokesčių išlaikomi tarnautojai ir stojo piestu už koncerną. Per apklausą prokuratūroje tuometė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė prisipažino, kad partijos pirmininko pareigas ėjęs V. Gapšys į ją kreipėsi du kartus dėl Tujų g. esančio žemės sklypo.

„V. Gapšys prašė pasižiūrėti, ar šį sklypą galima sutvarkyti taip, kaip nori koncernas „MG Baltic“, – sakė buvusi ministrė. – V. Gapšys minėjo, kad jie (koncernas – DELFI) nori išsinuomoti šį sklypą ir ar jie gali išnuomoti tokį, kokį nori. Taip pat jis buvo pateikęs žemės sklypo kadastrinį brėžinį iš vieno lapo. Po šių pokalbių tuometės NŽT direktorės D. Gineikaitės pasiklausiau, ar tokį sklypą galima išnuomoti, be to, jai perdaviau tą brėžinį. O D. Gineikaitė pasakė, kad įstatymas yra dviprasmiškas ir galima daryti dvejopą sprendimą.“

Anot V. Baltraitienės, kadangi D. Gineikaitės „atsakymas buvo dvejopas“, ji pasikvietė pasikalbėti ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoją Aušrą Kalantaitę.

Daiva Gineikaitė
© DELFI / Rafael Achmedov
Daiva Gineikaitė

„Ji paaiškino, kad koncernui „MG Baltic“ teisiškai išnuomoti norimo dydžio sklypą nėra galimybės – kalba ėjo apie sklypo dalį hektarais, – sakė V. Baltraitienė. – Tokia galimybė buvo iki tol, kol sklype nebuvo nuversti statiniai – radijo bokštai. O nesant pastato, tokio dydžio sklypo nuoma buvo negalima.“

„Norėjo „įrodyti savo tiesą“

Buvusi Žemės ūkio ministerijos vadovė per apklausą taip pat atskleidė, jog į jos darbo kabinetą iškviesta pavaldinė labai bijojo sulaukti klausimo apie „MG Baltic.“

„A. Kalantaitė man pasakė, kad eidama pas mane bijojo, jog aš liepsiu daryti ką nors neteisėto, ji minėjo, kad girdėjo gandus, jog „ministrei bus liepta ir ji turės padaryti“, – pasakojo V. Baltraitienė. – Kai paklausiau, kas tai sakė, A. Kalantaitė nurodė, kad – aukšti Darbo partijos vadovai.“

Be to, V. Baltraitienė prisipažino, kad patyrė ir tuomečio Darbo partijos pirmininko V. Mazuronio spaudimą: „Kadangi dėl koncernui „MG Baltic“ pageidautino sklypo nuomos jokių veiksmų nedariau, ir tuometinis partijos pirmininkas V. Mazuronis manęs klausė, kodėl Vilniuje verslui sudaromos problemos dėl sklypų nuomos.“

Svarbi liudytoja politinės korupcijos bylos taip pat prokurorams sakė, kad V. Gapšys 2016 m. pradžioje bandė tarpininkauti, jog su ministerijos specialistais galėtų susitikti koncerno atstovai, kurie „nori įrodyti savo tiesą“. Tačiau ministrė tokiame susitikime nepanoro dalyvauti – bendrapartiečiui perdavė, kad šie kontaktuotų su laikinąja NŽT vadove. O ja tuo metu jau laikinai buvo paskirta „ministrės bijojusi“ A. Kalantaitė.

Iš vadovybės – tiesioginis spaudimas

Daugiau detalių apie gerokai anksčiau ministrės kabinete vykusį pokalbį, kuriame dalyvavo ir tuo metu dar iš pareigų nepasitraukusi D. Gineikaitė, prokurorams pateikė nemaloniais epitetais R. Kurlianskio išvadinta A. Kalantaitė.

Aušra Kalantaitė
© DELFI / Domantas Pipas
Aušra Kalantaitė

„Ministrės kabinete buvo tuometinė NŽT direktorė D. Gineikaitė ir jos patarėjas G. Furmanavičius, – apklausos metu pasakojo liudytoja. – Man buvo parodyti Tujų g. esančio sklypo dokumentai – kadastrinis planas, galimai ir detalusis planas, ir tada paklausta, ar tokio dydžio sklypas, koks suformuotas ir yra nubraižytas prie plane esamų pastatų, gali būti išnuomotas pastatų eksploatacijai.“

A. Kalantaitė prisiminė, kad plane matė tik atvaizduotą administracinį ir ūkinį pastatus, todėl iš karto pareiškė, jog pastatų yra per mažai, o pats sklypas – per didelis.

„Tada manęs buvo paklausta, ar ministerijos oficiali pozicija gali būti kitokia, bet pasakiau, kad ne, nes pagal tai, kokie yra nubraižyti statiniai, šis sklypas jiems buvo ženkliai per didelis, – sakė ji. – Tada D. Gineikaitė pasakė, kad, jos manymu, galima išnuomoti tokio dydžio sklypą ir po to rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, sumažinant sklypą. Tačiau pagal teisinį reglamentavimą tokių veiksmų atlikti nebuvo galima, nes sklypas turi būti išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis esamų pastatų eksploatavimui.“

Anot A. Kalantaitės, jos atsakymu nebuvo patenkintas ir D. Gineikaitės patarėjas G. Furmanavičius.

„Jis pradėjo aiškinti, kad žmonės yra įsigiję statinius, o NŽT pareiga yra išnuomoti sklypą, bet aš atsakiau, kad NŽT, sudarydama sutartį su nauju pastatų savininku, turi įsitikinti, ar sklypas yra išnuomojamas esamų pastatų naudojimui, o šiuo metu ten pastatų yra tiek, kiek yra“, – sakė A. Kalantaitė.

Gintaras Furmanavičius
© DELFI / Andrius Ufartas
Gintaras Furmanavičius

Pasak jos, vėliau D. Gineikaitė minėjo, kad sklypas yra didelis dėl to, jog jame anksčiau yra buvusios radijo antenos, todėl tarnybos darbuotojai specialiai nuvyko į Tujų g., bet jokių antenų nesurado – jos gerokai anksčiau buvo demontuotos.

D. Gineikaitę laikinai NŽT vadovės poste pakeitusi valstybės tarnautoja prokuratūroje taip pat prisipažino, kad iš koncerno „MG Baltic“ patyrė netiesioginį spaudimą: „2016 m. pradžioje man į tarnybinį laidinį telefono numerį paskambino nepažįstamas vyras, kuris nurodė, jog nori su manimi susitikti ir atnešti papildomų didelės apimties dokumentų dėl Tujų g. esančio sklypo. Aš pasakiau, kad turiu visus sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus, o kitus jis gali pateikti į dokumentų registravimo skyrių. Tada pašnekovas pasakė, kad su manimi sunku kalbėtis ir tuo šis pokalbis pasibaigė.“

Gineikaitė: negalima žlugdyti verslininkų

Tuo metu pareigūnų apklausta D. Gineikaitė net neslėpė, kad palaikė koncerno „MG Baltic“ poziciją, o vėliau jai net buvo suorganizuotas susitikimas su R. Kurlianskiu.

STT apklausta tuometė NŽT direktorė sakė, kad dar 2015 m. rudenį ministerijoje dirbusi A. Kalantaitė buvo parašiusi raštą NŽT, kuriame reikalavo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp „Telecentro“ ir „MG Valdos“.

„Aš abejojau tokiu sprendimu ir atrašiau raštą atgal, – sakė D. Gineikaitė. – Vėliau šis klausimas buvo svarstomas pas žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę, aš išsakiau savo poziciją, kad negalima atiminėti iš verslininkų žemės ir žlugdyti verslą. Kiek prisimenu, V. Baltraitienė galimai palaikė šią mano poziciją.“

Ji neslėpė, kad pokalbių su ministre metu „buvo kalbama apie V. Gapšio domėjimąsi“ koncernui svarbiu žemės sklypu, tačiau ji su politiku apie tai esą niekada nesikalbėjo ir jo niekaip nesiejo su „MG Baltic“.

„MG Baltic“ byla. Apie blogus žurnalistus, „lepę iš tarnybos“ ir prarastus milijonus
© DELFI / Domantas Pipas

„2015 m. gruodį man buvo suorganizuotas susitikimas su LNK televizijų vadovu R. Kurlianskiu, – prisipažino D. Gineikaitė, tačiau negalėjo nurodyti, kas buvo šio susitikimo iniciatorius. – Su juo bendravau kaip su viešųjų ryšių specialistu, kalbėjomės apie viešosios nuomonės suvaldymą, kai puola politikai, nes kaip tik tuo metu aš buvau puolama dėl savo darbo NŽT. Šio susitikimo metu man taip pat buvo pristatytas statybų bendrovės „Mitnija“ direktorius, R. Kurlianskis taip pat sakė, kad Seimo narys Naglis Puteikis parašė skundą prokuratūrai dėl sklypo Tujų g. nuomos, nes iš koncerno „MG Baltic“ negavo paramos.“

Mockus: dėl skundų įšaldyta investicija

Kad D. Gineikaitė palaikė koncerną, per apklausą nurodė ir tuo metu NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos pareigas laikinai ėjusi Giedrė Girdenytė – esą tarnybos direktorė nurodė, jog „MG Valda“ turi būti išnuomotas visas žemės sklypas, o po to paprašyta sudaryti naują planą, nes sklype nebuvo antenų.

„Kodėl buvo tokia NŽT direktorės D. Gineikaitės nuomonė, negaliu pasakyti, bet manau, kad „MG Valda“ norėjo vystyti veiklą visame sklype ir jiems reikėjo sutarties“, – sakė G. Girdenytė, vykdydama D. Gineikaitės prašymą savo pavaldinei nurodė sutvarkyti reikalingus dokumentus.

Tai, jog milijoninės vertės Tujų g. esantis sklypas buvo svarbus koncernui, prokuratūroje neslėpė ir vienintelis „MG Baltic“ akcininkas Darius Juozas Mockus. Atlikę kratą jo darbo kabinete pareigūnai rado užrašų knygelę, kurio viename puslapyje buvo aptiktas užrašas „NŽT“.

„Knygutėje esantys užrašai žymi 2015 metų probleminius klausimus, – sakė jis. – Įrašas „NŽT“ reiškia tuo metu egzistavusią problemą dėl Tujų g. iš „Telecentro“ koncerno įmonės „MG Valda“ už apie 6 mln. eurų nupirkto sklypo. Nupirkus šį sklypą pagal gautus skundus NŽT sustabdė pastatų projektavimo ir statymo šiame sklype procesą, o prokuratūra kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl ši koncerno įmonės investicija tapo įšaldyta ir dėl to „MG Valda“ bylinėjasi teisme.“

Darius Mockus
© DELFI / Andrius Ufartas
Darius Mockus

D. Mockus nemelavo – išties iki šiol teismas nagrinėja bylą, kurioje „MG Valda“ siekia iš valstybės valdomo „Telecentro“ prisiteisti beveik 7,23 mln. Eur. Prieš tris savaites Vilniaus apygardos teismas atmetė koncerno prašymą reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinyje pareikštai sumai.

„MG Valda“ siekia, kad būtų pripažintas negaliojančiu su „Telecentru“ sudarytas sandoris dėl statinių ir slypo nuomos teisės perleidimo. Dar prieš metus Lietuvos apeliacinis teismas yra nutaręs panaikinti sandorio dalį, kuria buvo perleistos išmontuotos antenos, dėl to „Telecentras“ koncerno valdomai nekilnojamojo turto vystymo bendrovei grąžino beveik 250 tūkst. Eur. Koncernas nori atgauti visus investuotus pinigus.

Koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus su R. Kurlianskiu svarbiais verslo ir politiniais klausimais kalbėjosi ne tik darbo vietoje, bet ir poilsinėse kelionėse. Apie tai – kitoje straipsnių apie „MG Baltic“ bylą dalyje.


www.DELFI.lt
73