Kad ir kuo pasibaigtų Brexit, tikrąsias šio proceso ir jo galutinio rezultato pasekmes dar ne vieną dešimtmetį analizuos istorikai ir politologai, tačiau jau dabar galima įvertinti kai kurias pastarųjų dvejų metų tendencijas.

Vienybė

Kartais atrodo, kad ES labai išsiplėtė, ir jau visai sunku rasti telefono numerį, kuriuo reikia skambinti turint problemą. Tačiau kaip ir įkūrimo metu, taip ir dabar ES pasižymi ypatingu gebėjimu susitelkti krizių akivaizdoje. Tai darkart pademonstruota po Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES. Nepaisant specifinių nacionalinių interesų, kurių neabejotinai turėjo kiekviena ES valstybė narė, sugebėjome nustatyti aiškius ir visai ES svarbius prioritetus ir jų kantriai siekti derybose su Jungtine Karalyste. ES institucijų susitelkimas ir gebėjimas išgirsti bei atstovauti visų ES narių interesus irgi nusipelno pagyrų. Vargu ar pavyktų rasti kitą klausimą, kuriuo taip viena kitą remtų ir vienu balsu kalbėtų ES Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija.

Jovita Neliupšienė
© DELFI / Andrius Ufartas
Jovita Neliupšienė

Derybų sudėtingumas

Derybos dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES buvo ypatingai sunkios dėl to, kad deramasi ne su konkurente, o su labai svarbia esama sąjungininke ir būsima partnere, ginančia tokias pačias vertybes kaip ES. ES ir Jungtinės Karalystės strateginės ir kasdieninės, horizontalios ir sektorinės, politinės, ekonominės, socialinės ir visos kitos sąsajos yra tokios tamprios, kad skyrybos yra sudėtingos ir skausmingos. Tačiau neįmanoma išstoti iš ES ir tuo pačiu naudotis narystės privilegijomis. Neabejotina, kad pasekmes pajus visi – žmonės, verslas, institucijos. Airijos sienos klausimas yra ne tik apie laisva rinką, prekybą ar judėjimo laisvę, tai apie saugumą ir žmonių gyvybes. Šio Gordijaus mazgo išrišimas yra svarbus ne tik vienybės išbandymas, bet ir įrodymas, kad ES tvirtai stovi už kiekvienos savo šalies narės. Todėl apgalvotas ir su išstojimo susitarimu Jungtinės Karalystės pasitraukimas yra esminis.

ES ateitis

Brexit paskatino europiečius aktyviau kalbėti apie ES ateitį. Visose valstybėse narėse vykusiose diskusijose su piliečiais politikai turėjo galimybę išgirsti, kurie klausimai europiečiams kelia nerimą, ir atitinkamai brėžti mūsų bendros ateities gaires. Brexit referendumas buvo priminimas, kiek atsakomybės yra lyderių rankose ir kiek jos tenka piliečiams. Kaltųjų Briuselyje, o ne sprendimų namuose ieškojimas, bei pasirinkimas tikėti tuščiais pažadais susigražinti mistinę kontrolę ir gąsdinimu laisvu žmonių judėjimu, kurį pati Jungtinė Karalystė iki tol gynė ir puoselėjo, europiečius kontinente permąstyti ES vertybes ir sąjungos kuriamą naudą.

„Brexit“ demonstracija prie JK parlamento
© PA / Scanpix
„Brexit“ demonstracija prie JK parlamento

Apklausos visoje Europoje rodo, kad buvo verta atsisukti atgal, nes praktiškai visur išaugo pasitikėjimas ES ir jos institucijomis. Visgi tenka pripažinti, kad jau kurį laiką ES priėmėme kaip duotybę, tačiau pamiršome ir nebedėjome didesnių pastangų aktyviau ginti vertybes ir siekti tikslų, dėl kurių ši organizacija buvo sukurta ir dėl kurių taip aktyviai siekėme narystės joje – taika, gerovė, saugumas, teisės viršenybės principas, valstybių sanglauda, visos keturios laisvės. Už poros savaičių minima Lietuvos narystės ES penkiolikos metų sukaktis puikus laikas įvertinti pasiekimus, dar kartą apgalvoti kokios Europos norime.

Priemonės netikroms naujienoms suvaldyti

Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES rėmėjų referendumo kampanijoje buvo nemažai netikrų naujienų pavyzdžių. Be to, kartu vis daugiau valstybių narių patirtas trečiųjų šalių kišimasis į nacionalinių rinkimų procesus, sutelkė ES ir paskatino ieškoti europinio lygmens priemonių kovai su dezinformacija. Artėjant Europos Parlamento rinkimams pradėti kurti įrankiai dalintis informacija apie kylančias grėsmes, taip pat laiku užkirsti joms kelią, kad ES piliečių pasirinkimas būtų laisvas, pagrįstas objektyvia, visapusiška ir išsamia informacija. Kita vertus, kaip tik šis klausimas yra pavyzdys, kad mums trūks britų, kurių supratimas apie bendrąją užsienio ir saugumo politiką mums visada buvo artimas.

Jovita Neliupšienė
© DELFI / Andrius Ufartas
Jovita Neliupšienė

Brexit rezultatas

Jei kas paklaustų, koks scenarijus dėl Jungtinės Karalystės labiausiai laukiamas, dažnas europietis neabejodamas pasakytų – „jokio Brexit“. Gerbiame britų referendumo rezultatus, tačiau, kaip sakė Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donald Tusk, „viltis miršta paskutinė“. Paskutinis derybų etapas persikėlė į pačią Jungtinę Karalystę – viltis suprasti, kas ten vyksta irgi tikriausiai numirs paskutinė. Akivaizdu, kad išsiskyrimas turi būti kaip galima tvarkingesnis ir mažiau skausmingas, nes tiesiog išmetus partnerį už durų, ar už savęs išeinant užtrenkti duris būtų necivilizuota jokiose skyrybose, o ypač strateginių partnerių. Išstojimo sutarties reikia, nes kitaip bus sunku ateityje kurti ir strategiją, ir partnerystę.

Kitas rytas po „Brexit“: Europai teks pabusti iš po sunkaus sapno ir kibti į darbus
© AFP / Scanpix

Rytas po Brexit?

Brexit norisi palyginti su įtempto siužeto filmu, kuris kol kas neturi aiškios pabaigos. Ir vargu ar rasime bent vieną „režisierių“, kuris šią akimirką tokio filmo scenarijaus pabaigoje drįstų padėti tašką. Juo labiau, kad taškas labiau primena judantį taikinį.

Pasibaigus šiam skausmingam procesui, visi turėsime pabusti po sunkaus sapno, atsikelti ir kibti į darbą. Svarbiausia užduotis bus išlaikyti vienybę dėl esminio tikslo – taikios, saugios, klestinčios ir konkurencingos Europos. Tai, kokiais keliais šio tikslo sieksime, parodys ES piliečių pasirinkimas per Europos Parlamento rinkimus ir Europos Vadovų Tarybos nubrėžtos strateginės ateities gairės.



www.DELFI.lt
1