Šiais metais švenčiame 15-ąsias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines. Puiki proga pažvelgti ką mums pavyko pasiekti per šį laikotarpį ir kokie iššūkiai mūsų laukia ateityje. Viena vertus, laikotarpis atrodo neilgas, juk praėjusiais metais pažymėjome valstybingumo atkūrimo šimtmetį, o ne taip ir seniai šventėme Lietuvos tūkstantmetį.

Kita vertus, per penkiolika Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų užaugo visa karta jaunų ES piliečių, kurie ne tik įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau tikėtina tęsia savo mokslus universitete, o ne vienas iš jų galimai pasinaudojo švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto rėmimo Europoje programa „Erasmus“ bei pagilino savo žinias ir įgūdžius kitose ES šalyse.

Albinas Zananavičius
© DELFI / Andrius Ufartas
Albinas Zananavičius

Per šiuos 15 metų tapome visaverčiais ES nariais ir partneriais, prisijungėme prie Šengeno erdvės, tapome Euro zonos nariais. 2013 metais turėjome galimybę pirmininkauti ES Tarybai, su ES institucijomis ir valstybėmis narėmis dalyvavome ES teisėkūroje, taip pat sprendėme sudėtingus saugumo, migracijos ir ekonominius iššūkius. Pastaruoju metu susitelkę siekiame sklandaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES.

Daugiametis ES biudžetas: ar Europos burės ir toliau padės Lietuvai judėti pirmyn?
© Reuters / Scanpix

Akivaizdu – turėjome itin intensyvius, kartais gana sudėtingus, tačiau įdomius, naudingus ir vertingus patirtimi 15 ES narystės metų. Dabar gi, artėjant Europos Parlamento rinkimams bei derantis dėl būsimojo ES biudžeto ateinantiems septyneriems metams, verčiame naują ES narystės puslapį. Koks jis bus ir kaip ES veiks ateityje, priklauso nuo bendro ES valstybių narių susitelkimo, vienybės ir be abejo nuo to, kokie bus ES politikos prioritetai ir kiek finansinių išteklių bus skiriama jų įgyvendinimui.

Taigi, ES politikos prioritetų įgyvendinimas didžia dalimi priklauso nuo jiems skiriamų finansinių resursų – tai lyg simbolinės burės, padedančios siekti bendrų ES tikslų, skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, investicijas ir inovacijas, kurti darbo vietas, remti žemdirbius, vykdyti kaimo plėtrą, įgyvendinti infrastruktūros projektus, įgyvendinti Sąjungos globalius tikslus tokiose srityse kaip klimato kaita ar saugumas. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojami geriausių ES struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų rinkimai yra labai gražiai pavadinti „Europos burėmis“.

Daugiametis ES biudžetas: ar Europos burės ir toliau padės Lietuvai judėti pirmyn?
© Flickr.com nuotr.

ES investicijos matomos lyg burės, suteikiančios galimybę Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų judėti pirmyn, kurti patrauklesnį ir patogesnį gyvenimą Lietuvoje. Jei pažvelgsime į 15 metų retrospektyvą, galime pagrįstai didžiuotis, jog Lietuvai, panaudojant ES skiriamas investicijas, pavyko pasiekti tikrai gerų rezultatų: pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie ES vidurkio (BVP/1 gyventojui išaugo nuo 48 proc. (2004) iki 78 proc. (2018) ES vidurkio, buvo sukurta virš 266 tūkst. naujų darbo vietų, atlikti tyrimai rodo, kad daugelyje Lietuvos savivaldybių pagerėjo gyvenimo kokybė (42 iš 60)). Šie rezultatai yra įrodymas, kad Sanglaudos politika Lietuvoje veikia ir prisideda prie mūsų šalies ekonominės ir socialinės plėtros.

Šiuo metu ES vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių dėl naujojo ES biudžeto 2021-2027 metams. Europos Komisija pasiūlė 1279 mlrd. dydžio ES biudžetą, kas sudaro 1,11 proc. visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų. Tai nedidelis procentas, atsižvelgiant į poreikius ES finansuoti jau tradicinėmis tapusias ES politikas – tai Sanglaudos ir Bendroji žemės ūkio politikos bei naujus iššūkius, su kuriais susiduria Europa – tai migracija, klimato kaita, saugumas, gynyba.

Protestas prieš klimato kaitą Niujorke
© Reuters/Scanpix
Protestas prieš klimato kaitą Niujorke

Kartu ES turi išlikti konkurencinga tarptautiniu mastu, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, todėl šiems, taip vadinamiems naujiesiems, prioritetams ateityje reikės didesnių investicijų. Natūraliai kyla sudėtingas klausimas – kiek ambicingi privalome būti planuojant naująją ES daugiametę finansinę programą ir kaip tinkamai suderinti tradicinius ir naujuosius ES finansavimo prioritetus. Kadangi net 80 procentų ES biudžeto yra finansuojama nacionaliniais ES valstybių narių įnašais, klausimas dėl prioritetinių sričių tampa dar sudėtingesnes dėl vienos svarbiausių įnašų mokėtojų - Jungtinės Karalystės - pasitraukimo iš ES. Tad, ES laukia nemenkas iššūkis susitarti dėl būsimojo ES biudžeto apimties ir finansavimo sričių.

Tradiciškai didžiausia ES biudžeto dalis buvo skiriama Sanglaudos politikai ir Bendrajai žemės ūkio politikai – dabartinėje finansinėje perspektyvoje joms atiteko du trečdaliai viso ES biudžeto. Lietuva taip pat daugiausiai lėšų (apie 95 proc. nuo visų gaunamų lėšų iš ES) gauna iš pastarųjų dviejų politikų finansavimo. Todėl derybose dėl naujojo ES biudžeto Lietuvai svarbiausia užsitikrinti pakankamą finansavimą tolimesnei šalies ekonominei ir socialinei sanglaudai bei žemės ūkio ir kaimo plėtros politikų įgyvendinimui. Mums tai svarbu, nes ir toliau privalome įgyvendinti reformas tokiose srityse kaip švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, mažinti socialinę atskirtį ir nelygybę, plėtoti trūkstamas jungtis elektros, transporto, skaitmeninės infrastruktūros srityse.

Albinas Zananavičius
© DELFI / Andrius Ufartas
Albinas Zananavičius

Todėl negalime sutikti su EK pasiūlytu drastišku finansavimo mažinimu Sanglaudos politikai (Lietuvai siūloma sumažinti finansavimą 24 proc.) ir derybose siekiame, kad būtų atsižvelgiama į realią šalies socialinio-ekonominio išsivystymo situaciją, o galimas ES finansavimo mažinimas būtų palaipsniškas. Lietuva siekia, kad EK pasiūlyme būtų atsižvelgta į šalies teritorijos padalijimą į du statistinius regionus (Vilniaus ir likusi teritorija) tokiu būdu atspindint skirtingą šių regionų ekonominę ir socialinę situaciją. Ne mažiau svarbus yra siekis užsitikrinti ir palankias finansavimo sąlygas, kurios atitiktų realias šalies finansines galimybes. Taigi, kitame finansiniame laikotarpyje Lietuvai bus itin svarbu protingai ir efektyviai investuoti ES lėšas, kad jos kurtų pridėtinę vertę ir nebūtų „pravalgomos“.

Įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką ES šalių ūkininkams turi būti sudarytos vienodos konkuravimo sąlygos vidaus rinkoje, tad dabartinė situacija, kai tiesioginės išmokos ūkininkams atskirose ES šalyse skiriasi tris kartus, nėra teisinga politika ir yra taisytina. Žemės ūkis ekonominiu ir socialiniu požiūriu tebėra svarbus ūkio sektorius, tačiau Lietuvos žemės ūkio gamybos ekonominis efektyvumas palyginus su kitomis ES šalimis išlieka gan žemas, todėl derybose Lietuva siekia tolesnio ir spartesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo bei didesnio finansavimo kaimo plėtrai.

Daugiametis ES biudžetas: ar Europos burės ir toliau padės Lietuvai judėti pirmyn?
© DELFI / Orestas Gurevičius

Naujoje daugiametėje finansinėje programoje siūloma apie 30 proc. padidinti finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos Horizontas“. Tokiems planams Lietuva pritaria, nes ES konkurencingumo didinimas yra vienas iš pagrindinių ES uždavinių, siekiant ekonominio augimo. Tačiau Lietuva, kaip ir daugelis naujųjų ES valstybių narių (ES -13), negali pilnai pasinaudoti šios programos teikiama nauda dėl šios programos uždarumo. Pažymėtina, kad ES -13 gauna tik apie 5 proc. šios programos lėšų, o likusi dalis tenka didžiosioms valstybėms -Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Ispanijai. Todėl derybose Lietuva siekia, kad naujoje programoje būtų numatytos konkrečios priemonės, kurios užtikrintų platesnį visų ES šalių dalyvavimą programoje, būtų padidintas programos atvirumas ir prieinamumas, stiprinamas bendradarbiavimas tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Kadangi derybose daug diskutuojama apie naujuosius prioritetus, būtina pabrėžti, kad Lietuva sutinka su jų aktualumu ir poreikiu skirti jiems deramą finansavimą. Saugumas – vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų. Atsižvelgiant į Lietuvos geopolitinę situaciją, svarbiausios sritys mums yra išorės sienų valdymas, kibernetinis saugumas, saugus Ignalinos AE uždarymas, Europos gynybos pramonės stiprinimas, karinio mobilumo užtikrinimas, tad deramės dėl šių sričių tinkamo finansavimo. Dar vienas svarbus politinis prioritetas – Europos kaimynystės stiprinimas, suteikiant paramą Rytų partnerių vykdomoms reformoms ir remiant šių šalių europines aspiracijas. Derybose siekiame, kad naujajame ES biudžete būtų išlaikytas atitinkamas politinis dėmesys ir finansavimas Europos kaimynystės instrumentui, kuris įrodė savo aktualumą ir svarbą esamoje finansinėje programoje.

Vykstančios derybos yra sudėtingos, tad yra sunku prognozuoti jų galutinį rezultatą. Lietuva šiose derybose deda visas pastangas, kad aukščiau išvardintoms sritims būtų skiriamas deramas dėmesys, numatomos palankios finansavimo sąlygos bei užtikrinamas pakankamas finansavimas ateinančių septynerių metų laikotarpiui. Tikime, kad šios simbolinės Europos burės ir toliau padės Lietuvai judėti pirmyn, stiprėti, klestėti ir džiugiai po penkerių metų pasitikti jau 20-ąsias narystės ES metines.


www.DELFI.lt
4