Palyginimui, Lietuvoje teisinės prielaidos tam buvo sudarytos 1998 m., o nuo 2000 m. į Lietuvos karo akademiją studijuoti pradėtos priimti ir moterys. Lietuvoje į privalomąją karo tarnybą moterys nėra šaukiamos, tačiau gali tapti karo prievolininkėmis savanoriškai.
Savo ruožtu Ukraina į galimybę tarnauti moterims atsigręžė tik prieš 6-erius metus ir tai buvo susiję būtent su Rusijos veiksmais. 2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karą Donbase, moterys į kovą įsitraukė nuo pat pirmų dienų. Jų liudijimai iš praeities – sukrečiantys.
Vis dėlto to meto Ukrainos teisės aktai neleido moterų skirti į kovines pozicijas. Nors buvo įdarbintos kaip virėjos, siuvėjos, valytojos ar buhalterės, realiai karinėse operacijose dalyvavo kaip snaiperės, žvalgybininkės ar artileristės.
Visos jos turėjo pravardes, kad priešai nesuprastų susidūrę su moterimis. Galiojo ir nerašyti susitarimai, kad, jei priešams į rankas patenka karė moteris, geriau ją tiesiog nušauti.
Už Ukrainą kovojančių moterų istorijos: neturiu teisės verkti
Pavyzdžiui, 38-erių Julija Matvienko civiliame gyvenime buvo ekonomistė, dviejų vaikų mama. Nuo 2015 m. ji kovojo kaip snaiperė, tačiau oficialiai kariniuose dokumentuose J. Matvienko pareigos nurodytos padrikai – antroji operatorė, padedančioji medikė, asistentė.
„Aš tiesiog neturiu teisės verkti“, – kalbėdama apie karo kasdienybę ukrainiečių režisierių pastatytame filme „Nematomas batalionas“ (2017 m.), patikino ji.
Anot J. Matvienko, vyrai nenori moterų kare, tačiau kiekviena moteris turi teisę ginti savo šalį. Filmo kūrėjų teigimu, Ukrainos moterys kovėsi, žuvo, laimėjo, bet tai nugulė istorijos dulkėse.
Sako, kad karas nėra nei vyriška, nei moteriška – tiesiog nežmogiška
Kitas pavyzdys – ukrainietė Darija Zubenko, sociologijos ir politikos profesorė, menininkė, muzikantė, šokėja su ugnimi. Po 2014–2015 m. įvykių ji tikino praradusi bet kokį susidomėjimą viskuo, kas nebuvo tiesiogiai susiję su karu. Todėl ir prisijungė į kariuomenę, kur tapo paramedike.
Nors iš pradžių aplinkiniai stebėjosi, ką mūšio lauke daro ji, moteris, D. Zubenko tikino visiems aiškinusi, kad šis dabar nėra nei moteriškas, nei vyriškas, nei išvis „žmogiškas“.
„Kai karas yra prie tavo durų, jie stengiasi tave nužudyti, apiplėšti, išžudyti tavo šeimą, tu turi rinktis. Arba žudai, arba būsi nužudytas“, – liudijo D. Zubenko.
Iš kovos pasitraukė tik nėščia
Savo ruožtu Adrijana Susak iš Ukrainos kariuomenės, kur tarnavo kartu su vyru, pasitraukė tik 5 mėnesį nėščia. Tarnauti ji atėjo kaip savanorė, prisijungė prie puolimo būrio.
„Bijau pagalvoti, kas bus, kai karas baigsis. Staiga viskas bus baigta. Tiesiog statistika istorijos vadovėliuose… X žmonės mirė Antrojo pasaulinio karo metu. Tai tik skaičius. Vaikai mokysis istorijos ir sakys: „20 ar 30 tūkst. buvo nužudyta „antiteroristinėje operacijoje“ Donbase“, – pasakojama minėtame filme.
Šiandien ji – karo veteranė, kurios asmeniniai daiktai saugomi muziejuje, nors pokalbio metu neturėjo nė 30-ies. Kai karo lauke buvo paaukštinta iki jaunesniojo seržanto, oficialiai brūkštelėta, kad ji tapo siuvimo departamento vadove. Kad buvo karė, patvirtinta tik 2015 m.
Prie kariuomenės ėmė jungtis tūkstančiais
Ukrainos Gynybos ministerijos 2015 m. spalio mėnesio duomenimis, moterų karinėse pajėgose galėjo būti apie 14 tūkst. Tai – po 1,5 metų nuo karo su Rusija pradžios, tačiau iki oficialaus kvietimo moterims jungtis į Ukrainos karines pajėgas.
2017 m. 2,4 tūkst. moterų užsirašė į Ukrainos kariuomenę. 2018 m. Ukrainos kariuomenėje tarnavo 24 tūkst., o bendrai kariuomenėje dirbo beveik 57 tūkst. moterų, skelbė naujienų agentūra „UA|TV“.
Kariškė iš Kanados Corporal Williamson tuomet dalinosi savo pastebėjimu, kad paneigti stigmas reikia laiko, tačiau pokytis – akivaizdus, o ukrainiečių moterų sugebėjimai jai kelia pagarbą.
Ginklai – visiems, pasiruošusiems kovai: dalijasi vaizdais
Praėjusių metų pabaigoje Ukraina išleido įsakymą, reikalaujanti visas tarnybai tinkamas moteris nuo 18 iki 60 metų, taip pat atskirų profesijų specialistes, registruotis Ukrainos ginkluotose pajėgose. Įspėta, kad išplėstas moterų rezervas gali būti mobilizuotas.
Savo ruožtu vasario 24 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenckis pateikė Aukščiausiajai Radai patvirtinti įstatymą, kuriuo šalyje skelbiama visuotinė mobilizacija, ir paskelbė, kad ginklai bus duodami visiems kovai pasiryžusiems ukrainiečiams.
Prie kovos su Rusija ukrainietės prisijungė masiškai, savo mintimis jos dalijasi ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, „Vice“ kalbinta Italijoje gyvenusi ukrainietė Kristina, kurios pavardė slepiama dėl saugumo sumetimų, patikino, kad grįžta į gimtinę, nes „mes nebijome mirties, bijome tapti vergais“.
Dar vasario pabaigoje internete paplito vaizdo įrašas, kaip kita ukrainietė karė džiaugiasi, kad yra gyva: „saulė šviečia, paukščiai gieda, viskas bus gerai. Šlovė Ukrainai“.
The enthusiasm of women in the #UkrainianArmedForces is also on the rise and currently 36,000 women are performing their duties in the #UkraineRussiaWar.
— Mian Mujeeb UR Rehman (@Mujeebtalks) February 28, 2022
According to a recent report, the #Ukrainian Army and the people have shattered to Russian forces & Putin's dream۔#Ukraine 🇺🇦 pic.twitter.com/s2AV7ZPIIp
Į kariuomenę įtraukė pats gyvenimas: svarbus visi frontai
Anot buvusios Lietuvos krašto apsaugos ministrės ir europarlamentarės Rasos Juknevičienės, Ukrainos moteris į kariuomenę šiandien įtraukė pats gyvenimas.
„Dabar akivaizdu, kad ir moterys, ir vyrai kovoja. Kariuomenėje yra svarbūs visi frontai – ir maisto ruošimas, ir logistinė pagalba, ir medicina. Gydytojos, slaugės, snaiperės. Kariuomenė yra daug daugiau nei vien tik ginklai. Visi dabar yra talkoje arba į teritorinę gynybą užsirašę, daug moterų tarp jų taip pat“, – sakė ji.
Anot R. Juknevičienės, Lietuvoje moterų tarnystė kariuomenėje – savaime suprantamas dalykas, dar akivaizdžiau tai Skandinavijos šalyse, tačiau, kuo labiau į Rytus, tuo daugiau požiūris skiriasi.
„Aš pati patyriau būdama krašto apsaugos ministre. Nors mano išsilavinimas, buvusi profesija – lygiai tokia pati kaip Juozo Oleko, ir amžius panašus, sovietinėje kariuomenėje mums vyr. leitenanto laipsnį buvo suteikę visiems medikams vienodai, vis tiek buvo skirtumas tarp mūsų tam tikrai visuomenės daliai. Buvo netikėta, kad moteris – krašto apsaugos ministrė. Panašiai turbūt yra toks pat požiūris į kares moteris“, – svarstė ji.
Įžvelgia galimus pokyčius ir Lietuvoje
Savo ruožtu Seimo narė Morgana Danielė patikino, kad dėl požiūrio į moteris kariuomenėje kalta ir įsigalėjusi tradicija laikyti moteris silpnąja lytimi, nes jos neva prastesnės, ir pamokos, dėstomos dar mergaitėms, kaip jos turi elgtis, atrodyti, kas yra svarbu.
„Kalbėti apie moters savirealizaciją, kas jai svarbu, vertybinį stuburą, jos asmenybę, ilgą laiką nebuvo taip svarbu, nebuvo matoma kaip prioritetas. Todėl turime suformuotas aiškias roles, kokia yra moteris, o koks – vyras“, – aiškino ji.
M. Danielė prasitarė, kad būdama paauglė svarstė idėją tarnauti kariuomenėje, stoti į Karo akademiją, tačiau išgirdo pamokymą, kad „moteris kare – tai ne vyras, bet jau ir ne moteris“.
„Kalbant apie Ukrainos kariuomenėje tarnaujančias moteris, skaičiai – daug didesni nei likusios Europos, net Rytų Europos. Rytų Europos šalyse turbūt natūralu, kad panašios mintys kyla kaip Izraelyje, kur karinė tarnyba privaloma nepriklausomai nuo lyties dėl geopolitinių priežasčių. Ukraina buvo priversta tą suvokti pirma, nes karas čia trunka ne pirmus metus. Suvokimas, kad visa visuomenė turi būti pasiruošusi atremti puolimą, gintis atėjo gana greitai. Lietuvoje šis suvokimas ateina vis labiau. Man atrodo, su šiuo karu mes turėsime visišką pokytį. Nebebus diskusijų, kurios dar iki šiol kildavo – ar čia reikia, gal tik vyrai turėtų tarnauti“, – svarstė ji.
