Šiuo metu B. Matuliauskienė dirba programinės įrangos inžiniere ir kone kasdien savo kasdienybės užkulisiais dalinasi instagrame. Paskyrą „berta.codes“ seka beveik 30 tūkst. programavimo entuziastų.

Įdomu tai, kad programuoti B. Matuliauskienė mokėsi visiškai savarankiškai. Sukurti pirmąją interneto svetainę jai užtruko 5 dienas ir tuomet į galvą, juokiasi, net toptelėjo mintis: „Vau, čia taip lengva?“. Vis dėlto realybė pasirodė gerokai kartesnė.

„Žmogus yra toks įdomus kūrinys, kuris dažniausiai bijo dalykų. Bet tų dalykų, kurių jis nėra išbandęs, arba su kuriais jis nėra susidūręs. Programavimas, atrodo, toks gigantas, bet tas gigantas turi labai labai daug sričių ir jos visos yra skirtingos. Jeigu tik kažkam kyla mintis pabandyti, pirmiausia aš siūlyčiau atlikti rinkos tyrimą apie tai, kokios egzistuoja sritys, specialybės, programavimo kalbos. Ir tiesiog nebijoti nerti. Tikrai bus dienų, kai bus sunku. Ir tikrai bus dienų, kai pradėsite abejoti, ar tai yra teisingas kelias. Bet juo eiti verta, nes mokslo šaknys karčios, o vaisiai visuomet saldūs“, – užtikrino laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.

Nusprendė galiausiai išpildyti seną svajonę

Dirbti kompiuterių srityje B. Matuliauskienė svajojo dar paauglystėje, bandė rinktis ir su tuo susijusias studijas, tačiau galutiniame sąraše liko pirma už brūkšnio ir galų gale baigė finansų vadybos mokslus.

„Po universiteto baigimo labai pasisekė – gavau darbą visiškai pagal specialybę. Ir iš tikrųjų ketverius metus dirbau toje srityje. Labai gerai sekėsi, labai patiko, nes buvo pirmas darbas, buvo daug naujų dalykų, galimybės mokytis. Buvau labai patenkinta. Ir po to taip nutiko, kad tapau mama, ir praleidau motinystės atostogose beveik 6 metus, nes turiu 2 vaikučius“, – pasakojo pašnekovė.

Augindama mažus vaikus, ji atrado rankdarbius, o ieškodama, kaip galėtų juos parduoti, įgijo ir SEO, internetinio marketingo, pardavimų žinių.

„Tiesiog vieną dieną kilo mintis, kad galbūt man rankdarbiams reikėtų susikurti interneto svetainę. Pradėjau ieškoti įrankių. Yra labai daug įrankių, kuriais gali naudotis žmonės, kurie nemoka programuoti, bet aš nusprendžiau tai padaryti pati. Ir tai buvo turbūt pati pirma diena, kada aš supratau, kad gal vis dėlto nedrąsiai reikėtų pabandyti įgyvendinti savo labai seną svajonę – dirbti kažkur kompiuterių srityje. Nes nuo pat mokyklos, gal 8–9 klasės, aš visuomet labai norėjau būti kuo arčiau kompiuterių“, – prasitarė B. Matuliauskienė.

Svarbiausiomis savybėmis išskiria kruopštumą, kantrybę ir atidumą

Pastebėjus, kad finansai, rankdarbiai ir programavimas – visiškai skirtingos sritys, ji patikino, kad taip tik atrodo iš pradžių. Pati B. Matuliauskienė programuotojus vadina menininkais, nes išspręsti problemą neretai nėra vieno būdo.

„Tas turbūt labiausiai ir žavi, kalbant apie programavimą, nes tu turi būti kruopštus, kantrus, atidus. Faktiškai tinka beveik visos savybės, kurias aš pasitelkiau prieš tai buvusiose veiklose. Todėl manau, kad tie, kurie turi hobių, reikalaujančių kruopštumo ir kantrybės, ir tie, kurie turi aistrą galbūt visokiems loginiams stalo žaidimams, ir kurie galbūt net neturėjo minties pabandyti programuoti, nes galvoja, kad tai – ne jiems, tai labai siūlyčiau pabandyt, nes žmonės tiesiog gali likti nustebinti“, – pastebėjo pašnekovė.

Pasak jos, jei darbas finansuose yra gana monotoniškas, nes po kurio laiko kartoji praktiškai tą patį, tai programuojant atrodo, kad tas nežinojimas turbūt niekada nesibaigs. Jai ypač patinka situacijos, kai kartais į problemas turi nerti aklai, nepasiduoti, ieškoti sprendimo ir tiesiog bandyti vėl ir vėl įveikti kylančius iššūkius.

„Labai dažnai būna situacijų, kai tiesiog nesiseka, o tu turi kantriai sėdėti, ieškoti sprendimo, galvoti ir tas sprendimas galų gale vis tiek visąlaik ateina. Anksčiau ar vėliau. Man nebuvo minčių, kad aš norėčiau tai mesti. Aš galbūt esu per daug užsispyrusi. Instagrame po šiek tiek laiko susiradau bendraminčių. Ir kai tu nesi vienas, galbūt tada atsiranda visas smagumas ir tu tiesiog pasineri į tą“, – svarstė programuotoja.

Netrūko ir bemiegių naktų: kaip atrodo darbas TECH?

Visa jos kelionė į TECH nuo pirmosios kodo eilutės iki pirmojo darbo truko maždaug metus, į šį laiką įsiterpė ir pandemija. Pasauliui stabtelėjus, B. Matuliauskienė naujos aistros nemetė, plėtė savo kompetencijas ir kūrė asmeninius projektus. Pirmąjį savo darbą ji gavo praėjusių metų rugpjūtį.

„Pastangų įdėti teko. Buvo ir bemiegių naktų, bet aš labai norėjau ir labai tuo mėgavausi. Tai nebuvo kažkoks procesas, daromas per prievartą, ar kažkas ką man tiesiog reikia daryti. Man buvo smagu. Tai gal todėl taip ganėtinai greitai ir pavyko susirasti pirmąjį darbą“, – svarstė B. Matuliauskienė.

Paprašyta daugiau papasakoti apie dabartinį savo darbą, pašnekovė pripažino, kad programinės įrangos inžinerija yra labai plati sritis, apima daug skirtingų kategorijų.

„Aš pati asmeniškai kol kas specializuojuosi front end srityje. Nors dabartiniame darbe esu skatinama tapti full stack programuotoja, kas irgi labai traukia, aš labai džiaugiuosi šia galimybe. Mano darbas yra susijęs su UI, user interfaces, ir faktiškai aš atsakinga už dalykus, kuriuos mato klientas ekrane. Ir atsakinga už dalykus, kad jie ne tik atrodytų gerai, bet kad jie būtų patogūs ir kad klientas neturėtų nusiskundimų naudodamasis mūsų produktu“, – aiškino programuotoja.

Darbo pasiūlymų sulaukia net instagrame

Pasakodama, kaip kilo mintis savo kasdienybe dalintis ir instagrame, B. Matuliauskienė patikino, kad ši idėja gimė dar pirmojo karantino metu. Ji buvo ką tik baigusi programavimo mokyklą, o pasaulis, atrodo, sustojo, tad socialiniai tinklai pasirodė geras būdas įsitvirtinti TECH bendruomenėje.

„Mane labai nustebino, kad instagrame galima rasti tokio turinio, nes instagramas dažniausiai atrodo susijęs su linksmybėmis, atostogomis, sportu, sveikata, maistu ir pan. Bet, iš tikrųjų, ten yra nuostabi programuotojų bendruomenė. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau prisijungti, nes iki tol niekada nebuvau socialinių tinklų žmogus“, – patikino pašnekovė.

Dabar instagrame ji sulaukia net darbo pasiūlymų. Dažniausiai šį kanalą įdarbinimui, pastebėjo B. Matuliauskienė, naudoja startuoliai, pastaruoju metu labai išpopuliarėjo ir įvairios nuotolinio mokymosi platformos. Besikreipiantieji vertina, kad ji turi ne tik programavimo, bet ir internetinio marketingo žinių.

Atrado mentorių, mentoryste užsiima ir pati

Pati ji instagramui yra dėkinga ir už tai, kad čia susipažino su daug programuotojų, atrado mentorių, kurie gelbsti ne tik programavimo klausimais, bet ir dalijasi patarimais, kaip tapti patraukliu darbo rinkoje. Pavyzdžiui, atnaujinti savo „Linkedin“ ar paruošti pavyzdinių darbų rinkinį.

Paklausta, kaip galėtume pritraukti daugiau moterų dirbti TECH srityje, ji patikino, kad situacija pamažu keičiasi. B. Matuliauskienė pasakojo ir pati sulaukianti nemažai žinučių iš programuoti pradedančių moterų, besistengianti joms padėti.

„Pradedama kurti instagramo profilį neturėjau jokios vizijos, tiesiog norėjau susirasti bendraminčių. Tačiau laikui bėgant pastebėjau, kad labai svarbu – tiesiog paprastas, žmogiškas bendravimas, paprasti patarimai. Ir ypač moterims. Šiuo metu mentoriauju su trimis panelėmis iš skirtingų regionų ir tiesiog labai žavi, nes aš matau, kad mano skleidžiama žinutė skleidžiasi jų dėka toliau. Manau, kad moterims tiesiog reikėtų tapti šiek tiek drąsesnėmis galbūt, arba šiek tiek labiau matomomis ir bandyti platinti šitą žinutę. Tai turbūt gera nuotaika ir geri pavyzdžiai labiausiai užkrečia“, – svarstė ji.