Įdomu tai, kad savo profesinę kelionę V. Vogel pradėjo Šiauliuose, čia studijavo fiziką ir matematiką. Šis žingsnis jai, mergaitei iš Kelmės rajone esančio Želvių kaimo, tuomet atrodė labai svarbus ir gąsdinantis, tačiau galiausiai atvėrė kelius į visiškai kitokią kasdienybę.
Šiuo metu V. Vogel dirba didžiausioje Šveicarijos ligoninėje, o jos tyrimai yra tiesiogiai susiję ir su COVID-19 situacijos valdymu, ir su gydytojų administracinės apkrovos mažinimu – tai viena svarbiausių medikų perdegimo priežasčių.
„Jei bent viena mergina po mūsų pokalbio pasirinks IT arba net dirbtinį intelektą, aš būsiu pasiekusi savo tikslą. Ir, žinoma, vaikinai. Mums trūksta, mums trūksta žmonių“, – DELFI TV laidoje „Mergaitės taip nedaro“ pripažino pašnekovė.
Pataria auginti naują vyrų kartą
Pasak V. Vogel, TECH srityje yra labai daug specialybių, kurios tarsi sumuštinio vidurys jungia klientus ir techninius darbuotojus, tačiau apie jas pamirštama.
„Trūksta komunikacijos ir žinių, kad ir tose vadinamosiose vyriškose profesijose yra labai daug specialybių, kurios nebėra tokios vyriškos. Aš manau, kad dar labai daug moterų galvoja: „Ten jie programuoja, užsidarę savo kambariuose, sėdi prie kompiuterio dieną naktį ir viskas tuo baigta“. Bet taip nėra“, – aiškino dirbtinio intelekto ir kompiuterinės lingvistikos ekspertė.
Jos teigimu, norint keisti įsigalėjusius stereotipus, ne tik svarbu kuo daugiau ir drąsiau apie tai kalbėti, rodyti pavyzdį ir aiškinti, kaip atrodo darbas TECH, bet ir auginti vyrų kartą, kuriai visiškai normalu, kad moterys dirba kompiuteriu.
Matematinius galvosūkius galėdavo spręsti valandų valandas
Paprašyta prisiminti save vaikystėje, V. Vogel juokavo anuomet niekaip nesuprasdavusi, kodėl turi rašyti rašinius apie Hamletą – ką ir kodėl jis pasakė, visuomet labiau mėgusi tiksliuosius mokslus, svajojusi tapti gydytoja.
„Matematiniai galvosūkiai man buvo labai įdomu. Aš galėdavau valandų valandas prie jų praleisti ir tai buvo labai įdomus pasaulis. Aš paskui, studijuodama matematiką, suvokiau, kad tai greičiausiai buvo todėl, kad jie labai logiški, matematinė logika – toks labai gražus, mielas dalykas“, – kalbėjo pašnekovė.
Baigusi Šiaulių universitetą, V. Vogel mokslus nuprendė tęsti elitiniame Vokietijos Heidelbergo universitete. Iš pradžių pasirinko ekonomiką, tačiau galiausiai perstojo į kompiuterinės lingvistikos studijas.
„Ir staiga visos studijos įgavo prasmę. Tai buvo mano pirmasis toks rimtas žingsnis su duomenimis, duomenų analize, gavyba, dirbtiniu intelektu ir t.t. Buvo labai įdomu, panašiai įdomu kaip sprendžiant matematinį galvosūkį – žiūrėti iš to paties kampo į duomenis ir galvoti, o ko aš ten ieškau, ką rasiu ir kas iš viso gali būti. Tai viena. Kita, kažką suradus yra įdomu, kaip tai paveiks tų, kurie su tais rezultatais dirbs, darbą, gyvenimą ar elgesį. Tai yra du aspektai, kurie man labai svarbūs mano darbe“, – pasakojo dirbtinio intelekto ir kompiuterinės lingvistikos ekspertė.
Dirbo ir SAP įkūrėjo mokslinių tyrimų institute, ir Šveicarijos banke
Pasak V. Vogel, kompiuterinė lingvistika yra tai, ką daro „Google“. Ir anuomet šis mokslas buvo, ir dabar išliko gana nišinis – reikia suprasti kalbą, mokėti programuoti ir išmanyti matematiką.
„Tai yra trys dalykai, kurie labai sunkiai suderinami vieni su kitais. Informatika ir matematika labiau, bet su kalba yra sunku. Be to, kai mes visi kalbame, atrodo, kas čia tokio – mažas vaikas gali kalbėti, bet, kai pradedi su kalba dirbti, suvoki, kad paaiškinti kompiuteriui, kas yra kalba, gali 60, geriausiu atveju – 80 proc. Tai yra be galo sunki užduotis“, – patikino pašnekovė.
Dar studijų metu lietuvei pavyko įsidarbinti privačiame Vokietijos programinės įrangos milžinės SAP įkūrėjo Klaus Tschira tyrimų institute. Viena iš V. Vogel čia tekusių užduočių – padėti rasti klausimus ir atsakymus tekste, kurį po pokalbio išrašė programa. Nors žmogui tai padaryti gana lengva, kompiuteriui paaiškinti, kur pokalbis baigiasi ir kur prasideda, kada vienos mintys papildo kitas, kartu atsakydamos į tą patį klausimą – iššūkis. Jai taip pat yra tekę dirbti ir trečiame pagal dydį Šveicarijos banke.
„Banke pradėjau beveik nuo nulio, nes 2011 m. dirbtinis intelektas ir viskas, kas su tuo susiję, buvo žinomi tik akademinėje visuomenėje. Versle tai buvo didžiulė naujovė. Pradėjau nuo paprastų prognozių pardavimų ir marketingo skyriui: tikimybių, kad klientas užsakys mūsų banko kortelę, prognozės, kaip vystysis mūsų banko verslo klientų kapitalas. Produktai buvo sėkmingi, tada atsirado galimybė sukurti paslaugą, skirtą privatiems klientams, kitą, susijusią su sukčiavimu, vėliau – personalo skyriumi… Galiausiai mus žinojo visas bankas“, – „Delfi“ pasakojo V. Vogel.
Kodėl moterys vengia darbo TECH?
Nors mokslo srityje moterų ir vyrų gretos yra apylygės, neriant giliau į TECH, pastebėjo V. Vogel, moterų dirba daug mažiau. Pavyzdžiui, naujausi tyrimai sako, kad šiuo metu Šveicarijoje darbuotojos moterys su aukštuoju išsilavinimu informacijos ir komunikacijos technologijų (ICT) srityje sudaro 17 proc., Lietuvoje – 11 proc.
„Dauguma moterų sako: „Ai, ten vieni nerdai (liet. moksliukai), jie su niekuo nesišneka, su jais neatsigersi kavos ir aš nenoriu tokia tapti. Nerd tipo akiniai gražu, gali būti madinga, bet daugiau – tai ne mano pasaulis.“ Tik vėliau supranti, kiek tai – kažkokie stereotipai, kuriais mes gyvename, o kiek – realus pasaulis“, – pasakojo ji.
Pašnekovė aiškino tikinti, kad egzistuoja du komunikacijos tipai – vertikalusis ir horizontalusis. Vertikalioje komunikacijoje esą dominuoja hierarchija, ji labiau būdinga vyrams, o horizontalioje – priklausomybės ir turinys, ji būdingesnė moterims.
„Jei kalbiesi su vyrais, kuriem būdingesnė vertikali komunikacija, jie net patys patvirtina, pavyzdžiui, atėję į susitikimą, visų pirma, išsiaiškinantys, kas jam vadovauja, kur tas asmuo sėdi, su juo ir pasisveikintys. Moterys mėgsta kalbėti apie turinį, joms svarbu išspręsti turinio problemas. Galima diskutuoti, kokie abiejų komunikacijos tipų trūkumai ir privalumai, bet faktas – reikia abiejų, kad įmonė būtų sėkminga arba galėtume sėkmingai išspręsti problemas“, – situaciją analizavo V. Vogel.
Kylantys iššūkiai nesustabdo: rūpinasi COVID-19 pacientais, gydytojais
Paklausta, ar jai asmeniškai kada teko susidurti su iššūkiais dėl to, kad yra moteris ir dirba TECH srityje, pašnekovė patikino, kad stereotipinis požiūris dažniau būdingas vyresnei kartai, labiau pratusiai prie tradicinių vaidmenų visuomenėje.
„Jie nieko nesako, bet žiūri, tikrina ir jauti, kad klausia savęs, ką pasakysi, koks yra tavo vaidmuo. Toks požiūris aktualus ne tik IT, bet ir vadovaujant. Šveicarijoje dar nėra normalu, kad moteris užimtų vadovaujamas pareigas. Todėl taip, tenka įrodyti, kad tu esi pajėgi, gali, žinai, moki. Kita vertus, galbūt yra ir noras tave tarsi apgaubti, apsaugoti. Nors tai lyg ir miela, gali pajusti, kad už tave kažkas lyg ir kalba. Tai – tokie minkštieji faktoriai, su kuriais susiduri. Jie – kasdienybė ir reikia tiesiog išmokti gyventi“, – patikino pašnekovė.
Šiuo metu V. Vogel dirba didžiausioje Šveicarijos ligoninėje. Pagrindinis jos rūpestis – kad tyrėjai gautų visus moksliniams tyrimams reikalingus duomenis, nepažeisdami mokslinių tyrimų medicinos srityje įstatymų. Kovojant su COVID-19 pandemija, lietuvei taip pat teko prisidėti stebint ir apdorojant statistinius duomenis. Pavyzdžiui, sukurti neurologijos pacientų rizikos vertinimo sistemą, išanalizuoti, kiek laiko pacientas praleido intensyvios terapijos skyriuje.
„Šiuo metu ruošiu projektą, kuris padėtų sumažinti gydytojų administracinę apkrovą. Tai yra viena svarbiausių gydytojų perdegimo priežasčių. Po Covid-19 ši tema vėl taps labai aktuali“, – ateities planais pasidalijo pašnekovė.
