Nors su stereotipiniu mąstymu mokytoja susiduria neretai, tačiau programavimo vyriška profesija tikrai nelaiko. R. Šimkuvienės teigimu, mergaitės yra stropesnės ir daug greičiau supranta programavimo medžiagą. Be to, jos paprastai nesiblaško ir tikslingai siekia užsibrėžto tikslo – kaip ir ji pati.

„Mano charakteris toks – aš nepasiduosiu. Tai ir nepasidaviau“, – pastebėjus, kad ieškant darbo jos išgirstos pastabos kitam galėjo ir pakirsti žemę iš po kojų, patikino pašnekovė.

Paklausta, ką reikėtų daryti, kad TECH srityje turėtume daugiau specialistų, kurių čia taip trūksta, R. Šimkuvienė minėjo šeimos ir artimųjų indėlį į tolesnius vaiko pasirinkimus, gerų pavyzdžių stoką.

„Šeima neturėtų taikyti stereotipų. Tada galbūt mergaitės atsipalaiduoja ir pasirenka tą įdomesnę sferą. Be to, aišku, reikėtų kuo daugiau kalbėti apie moterų pasiekimus TECH srityje. Ir ne tik pasiekimus, bet ir galimybes“, – tikino mokytoja.

Išgirdo, kad ją priimti tiesiog neapsimoka: darbinausi ne į vieną įmonę

Pati ji TECH susidomėjo dar vaikystėje – mokykla viena pirmųjų gavo kompiuterius, dirbo labai gera šios srities mokytoja. Tiesa, bene paskutinį tašką renkantis studijas padėjo R. Šimkuvienės sesuo, kuri pasiūlė pasidomėti nauja studijų programa.

„Aš įstojau į informatiką. Baigiau. Tačiau aš nedirbau mokytoja, nes mūsų neruošė kaip informatikos mokytojų. Ruošė informatikos specialistus. Žinoma, stereotipai jau ir tuomet buvo. Ir aš daug ką suvokiau, kaip ir patyrus tų stereotipų, nes darbinausi ne į vieną įmonę kaip IT specialistas, bet manęs nepriėmė, nes pasakė: „Mes pasirinkome vyrą, nes tu gimdysi vaikus, tu tekėsi ir tu čia mums ilgai nedirbsi. Neapsimoka tavęs priimti“. Ir, iš tikrųjų, aš tada dirbau vadybininke. Visiškai nesusiję su informacinėmis technologijomis, nors jas ir taikiau tame darbe“, – prisiminė pašnekovė.

Vis dėlto vadybininkės darbas jai atsibodo, tuomet ir kilo mintis pasukti į mokyklą. Patiko, aiškino R. Šimkuvienė, su IT susijusi nuolatinė kaita, galimybė ir pačiai mokytis, tobulėti.

Programa mokyklose jau keičiama: mokys ir pirmokus

„Informacinių technologijų mokyklose mokoma nuo 5 iki 12 klasės. Penktokai, šeštokai kaip ir turi privalomą dalyką – informatiką. 7-oje, 8-oje klasėje jie gali rinktis, ar ta informatika bus vienerius metus privaloma, ar vienus metus privaloma, o kitus – integruota. Yra tokių mokyklų, kur ir dvejus metus privalomai moko.

Kai mokiniai pereina į vidurinį ugdymą, 9-oje, 10-oje klasėje, jie taip pat privalomai mokosi informacinių technologijų. O jau 11-oje, 12-oje klasėje renkasi kryptį, ką jie nori veikti. Ar jie nori tapti programuotojais, ar jie nori išbandyti elektroninės leidybos profesiją, gal duomenų bazės juos sudomino. Yra ir pasirinkimas tiesiog informacinės technologijos, B kursas, kur mokiniai supažindinami su „Microsoft Office“ paketu išsamiau“, – kaip šiandien mokyklose organizuojamas informacinių technologijų mokymasis, pasakojo pašnekovė.

Tiesa, ši programa jau keičiama. Planuojama informacinių technologijų mokyti nuo pat pirmos klasės, šiuo metu naują programą testuoja kelios Lietuvos mokyklos. Šios srities žinias ketinama integruoti kituose mokomuosiuose dalykuose, pamokose taikyti ir algoritmavimo pagrindus.

Integruoja į kitas pamokas: nuo dailės iki chemijos

R. Šimkuvienės teigimu, mokiniai TECH šiandien svarsto kaip ateities karjeros kelią, palankiai žiūri ne tik į programavimą, bet ir į kitas šios sferos sritis.

„TECH tai gali būti ir elektroninė leidyba. Ir tos pačios duomenų bazės. Ir netgi dizainas gali būti TECH. Iš tikrųjų, tai yra labai plati sritis ir pas mus mokykloje gana daug vaikų renkasi. Ne 100 proc., bet mes visą laiką jiems pasakojame, rodome, kad ten yra visai įdomu. Ir jie renkasi tai“, – pabrėžė pašnekovė.

Mokykla, kurioje ji dirba, informacines technologijas integruoja į dailės, fizikos ir chemijos pamokas. Taip siekiama parodyti, koks plačiai pritaikomas ir universalus yra šis mokslas.

„Aš stengiuosi sudominti programavimu dalyvaudama konkursuose, varžybose, kur yra būtent parodoma ta sritis. Kuo ji įdomi, kūrybiška“, – pasakojo R. Šimkuvienė.

Nepritaria žaislų skirstymui: vaikai kopijuoja mus

Paklausta, ar čia pastebimas susiskirstymas lyties pagrindu, mokytoja patikino, kad, iš tiesų, programavimą vis dar daugiau renkasi berniukai, mergaitėms patrauklesni tokie TECH srities mokslai kaip el. leidyba ir grafinis dizainas.

„Galbūt tai susiję su tuo, kad el. leidyba ir dizainas yra kūrybiškesnės profesijos ir merginos čia labiau gali atsiverti. Programuojant reikia vykdyti komandas, laikytis tam tikrų taisyklių ir galbūt joms tai nepatinka. Arba vėlgi galime sugrįžti prie to paties stereotipinio mąstymo“, – svarstė R. Šimkuvienė.

Jos teigimu, tėvai ir kiti suaugusieji, supantys vaiką, turėtų leisti jam išbandyti viską. Jei mergaitės nori žaisti su mašinėlėmis ar berniukai – su virtuvinių indų komplektu, tebūnie.

„Vaikai kopijuoja mus. Jie rodo, kaip mes gyvename. Ir jeigu mes namuose tą ir darome, kodėl negali vaikai to žaisti? Reikia tai leisti, reikia nedrausti jiems ir skatinti elgtis taip, kaip mes elgiamės. Be to, pasiūlyčiau, aišku, tėveliams kartu pažaisti su vaikais. Kalbant apie mažesniuosius. O jeigu vyresnieji domisi robotika arba programavimu, tai būtinai paklausti, pasidomėti, kaip jiems sekasi. Jeigu vaikas konstruoja robotą, atsisėsti šalia ir pasižiūrėti, kaip tas robotas yra konstruojamas. Galbūt kažką patarti, kitaip padaryti. Nes jeigu mes domimės, vaikas ir stengiasi tai daryti. Bet, jeigu mes ignoruojame vaiko pomėgius, vaikas tiesiog numes tą dalyką, jis nebesidomės juo. Mūsų, tėvų, labai didelis indėlis yra, kad vaikai eitų į TECH sritį“, – užtikrino ji.

Turi patarimą tėvams: jei duodu priemonę, turiu ir išmokyti, kaip ja naudotis

Tiesa, mokytojos teigimu, vaikus svarbu ne tik supažindinti su TECH ar šios srities įrankiais, bet ir paaiškinti, kaip jais naudotis.

„Reikia nepainioti ugdymo su žaidimu. Jeigu tėveliai įsivaizduoja, kad duosiu telefoną ir leisiu jam pažaisti, ir vaikas sėdės tyliai, ramiai, tai nėra ugdymas. Jeigu aš duodu priemonę, aš turiu ir išmokyti, kaip ta priemone naudotis, kam ta priemonė yra duodama. Jeigu tėvai neturi laiko ar polinkio ugdyti vaiką, tai yra puikių būrelių, kurie priima mažus vaikus ir ugdo juos būtent dirbti su tomis priemonėmis. Juk yra ir robotikos, ir programavimo būrelių tikrai nuo ankstyvo amžiaus“, – pasakojo R. Šimkuvienė.

Ji ir pati organizuoja programavimo būrelį. Tiesa, mergaičių čia nėra daug, nes jų, pasirodo, tokiuose būreliuose, visų pirma, tiesiog nemato tėvai.

„Į programavimo būrelį ateina daugiausiai berniukai. Ir netgi galiu pasakyti priežastį, kodėl. Todėl, kad dažniausiai vaikai neateina patys. Juos atveda tėvai. Ir jeigu tėvai mano, kad mergaitė neprogramuos, tai ir neatveda. Viena, kita mergaitė tik yra atvedama tėvelių, nes jie mato perspektyvą šitame dalyke ir sako norintys, kad vaikas išbandytų tai“, – aiškino R. Šimkuvienė.

Bent dalį IT srities įgūdžių verta pritaikyti kiekvienam

Paklausta, ar pati nesusigundo mintimi grįžti dirbti IT specialiste, pašnekovė patikino save radusi mokykloje, ji džiaugiasi ir mėgaujasi darbu su vaikais.

„Tikriausiai, tas spindesys vaikų akyse, kai jie atranda, kad tai yra gera, kad tai veža. IT pasaulis yra labai platus, ir surasti vaikams tai, kas juos veža, yra, ką veikti. Bet džiaugiuosi, kad yra daug konkursų, kuriuose mes galime dalyvauti, ir jie atranda save juose. Tose būtent specialybėse“, – kas jai labiausiai patinka dabartiniame darbe, pasakojo R. Šimkuvienė.

Anot jos, tikrai ne visi vaikai turi ir gali ateityje dirbti TECH, tačiau bent dalį IT srities įgūdžių savo darbe verta pritaikyti kiekvienam.

„Manau, kad integracija kuo toliau, tuo labiau didės. Nes ir šiuo metu, kiek matau, mokykloje, iš tikrųjų, informacinės technologijos yra visuose dalykuose integruotos. Mokytojai prašo ir referatų, ir apklausų, ir taip toliau. Tai visam tam jie naudoja informacines technologijas. Ir jie turi tai mokytis“, – kad ateityje IT mokslų svarba tik augs, pabrėžė R. Šimkuvienė.