Į šiuos klausimus laidoje „Delfi diena“ ieškojo atsakymų maltiečių vaikų ir jaunimo programų vadovė Agnė Naujokaitytė, „Raisingfreekids“ įkūrėja, finansinio raštingumo koučerė, rašytoja Lina Banytė-Surplienė ir DELFI vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

Kas yra tas finansinis raštingumas ar kada pradėti su vaikais apie tai kalbėti?

Vaikų finansinio raštingumo mokymasis vyksta etapais: pirmiausia vaikai stebi kitus, dažniausiai tėvus, klausinėja, domisi, vėliau patys ima veikti. Rašytoja, knygos „Apie pinigus ir vaikus“ autorė Lina Banytė-Surplienė sako: „Finansinio raštingumo vaikus reikia mokyti to nuo pat mažų dienų. Jeigu klausiate, kada pradėti, o mes šiandien kalbame apie paauglius, tai yra jau gana per vėlu. Jau trejų metų vaikui verta aiškinti, kad nusipirkti prekių galima parduotuvėje, kartu su juo eiti į parduotuvę. O nuo septynerių metų jau galima duoti kišenpinigių ir tartis, ką jis už juos nusipirks. Mokantis finansinio raštingumo yra dvi pagrindinės taisyklės: pirmoji pradėti kuo anksčiau, antra – jeigu dar nepradėjai, pradėti dabar.“

Lina Banytė – Surplienė

Apie tai, kaip reikėtų lavinti finansinio raštingumo įgūdžius ir kiek tame turėtų dalyvauti tėvai, Lina Banytė-Surplienė atsako: „Aš daugiausia kalbu su tėvais apie tai, kaip jiems kalbėti su vaikais. Bet problema, kurią matau, – patiems tėvams kartais trūksta įgūdžių. Yra trys pagrindiniai principai: pirma, duoti vaikams pinigų kaip įmanoma anksčiau. Jeigu tu nesi pradėjęs nuo nedidelių sumų, nuo kišenpinigių (penki, trys, du eurai), nuo mažų dienų, nežinai, ką su tais pinigais daryti vėliau, ir tavo klaidos daug daugiau kainuoja. Antra, tėvams reikia nebijoti kalbėti apie pinigus, net įgarsinti savo klaidas, nes mes gi netobuli kaip tėvai, mes irgi darome klaidų. Tai kodėl nepasidalinus? Vaikams tos istorijos dažniausiai įdomiausios, jiems smagu, kad ir mes kartais nusiperkame kokių kvailų dalykų arba pasiduodame kokiai kvailai reklamai. Na, o trečia – reikia leisti vaikams klysti. Aišku, tam tikrose ribose. Jie turi suprasti, kaip, leisdami pinigus, gali tas klaidas padaryti, ir ką reiškia pritrūkti pinigų kažkam, kam galbūt taupė ilgą laiką, o nelemtą akimirką tiesiog pasidavė įgeidžiui.“

Jaunimas

Apie tradicijas šeimoje – ar reikėtų vaikams atlyginti pinigais už namuose atliktą darbą

DELFI vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, paklausta apie tradicijas – ar kalbasi su savo vaikais apie pinigus, atsakė: „Be abejo, svarbu kalbėtis. Ir ne tik šeimoje – mes, DELFI, kaip žiniasklaidos organizacija, palaikome įvairias finansinio raštingumo akcijas, nukreiptas pirmiausiai į vaikus ir paauglius. Tapome maltiečių akcijos „Drąsiau į gyvenimą“ informaciniais partneriais, palaikome kitas organizacijas, kurios vaikus ir paauglius moko verslumo, nes manome, kad reikia ir medijų raštingumo mokytis kuo anksčiau, na, o jeigu nepradėjai, tai pradėti dabar, nes geriau dabar, negu niekada. Esu verslo žurnalistė, baigusi ir ekonomiką, perskaičiusi ne vieną knygą ir apie finansinį raštingumą, ir apie ekonomiką, tai su savo vaikais kalbu apie tai, gal net pernelyg dažnai, nusibostu. Kartais reikia nusistatyti ribą, nes pamatau, kad jau vaikai varto akis, atseit „Mama, jau gal gana“. Šeimoje esame nusimatę, kaip su pinigais elgiamasi. Pavyzdžiui, mokėme vaikus rinkti depozito butelius, juos priduoti – surinkti pinigai yra tavo pinigai, gali neštis visą saują ir išleisti. Tada vaikas supranta, kiek už tą saują iš tikrųjų gali nupirkti – per tokias praktikas visai neblogai pajaučiama pinigo vertė. Ir dar ekologijai nauda.“

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė

Į klausimą, ar reikia vaikams atlyginti pinigais už namuose atliktą darbą, Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė išsakė tokią nuomonę: „Čia yra dvi skirtingos teorijos, jos aprašytos literatūroje. Aš pati nepraktikuoju tokių apmokėjimų. Man niekas nemoka už namų ruošą, manau, tai bendras indėlis į mūsų visų gerovę. Praktikoje taikome kitą dalyką – depozito pinigus ir kišenpinigius, kurie yra fiksuoti, jie visiškai vaiko dispozicijoje.“

Lina Banytė-Surplienė pritaria šiai nuomonei dėl atlygio vaikams už buities darbus namuose: „Galima mokėti tik už tuos darbus, už kuriuos mokame kažkam kitam. Tarkime, važiuojame nuplauti automobilio ir už tai mokame. Galime pasiūlyti vaikui: dabar nevažiuosiu į plovyklą, ten paslauga kainuoja dešimt ar penkiolika eurų, siūlau tau, vaike, nuplauti ir gauti tą atlygį. O už buities darbus – lovos klojimą, indaplovės ar skalbyklės sutvarkymą, pritariu, mokėti nereikia.“

Jaunimas

Ką daryti vaikams ir jaunimui, kurių šeimose nėra sektinų pavyzdžių ir orientyrų

Tokiems vaikams iš socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų, turintiems įvairaus pobūdžio sunkumų, globos patirčių, maltiečiai padeda ieškoti savo kelio į finansų valdymą. Maltiečiai jau antrus metus organizuoja vaikų ir jaunimo paramos akciją „Drąsiau į gyvenimą”, kurios tikslas padėti tokiam jaunimui. Maltiečių pagalba vaikams ir paaugliams apima visą ciklą paslaugų – nuo ugdymo ir maitinimo vaikų dienos centruose iki pilnamečio jaunas žmogus palydėjimo į savarankišką gyvenimą.

Maltiečių globojamų vaikų ir jaunimo finansinio raštingumo šeimoje patirtys būna ne itin sektinos arba jų visai nėra, tad šias spragas tenka užpildyti maltiečiams. Ieškoma praktinių metodų, kaip jaunimą, neturintį patirčių su pinigais, išmokyti juos planuoti ir valdyti.

Jaunimas

Maltiečių vaikų ir jaunimo programų vadovė Agnė Naujokaitytė papasakoja apie finansinio raštingo pamokas, kurias organizacija siūlo globojamiems vaikams: „Į vaikų dienos centrus dažniausiai patenka vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Jie savo namuose mato ne pačius geriausius pavyzdžius. Dažniausiai šeimos gyvena nuo vienos socialinės išmokos iki kitos, vaikai negauna kišenpinigių, neturi iš ko mokytis finansinio raštingumo pradmenų. Dažnai netgi perima šeimos modelį ir užaugę gyvena iš pašalpų. Matydami šią problemą, maltietiškuose vaikų dienos centruose finansinio raštingumo pamokas pradedame jau patiems mažiausiems – šešerių-septynerių metų vaikams. Pavyzdžiui, Raseinių dienos centre taikome programą, pilotinę kol kas, ir kiekvieną mėnesį mokomės vis naujos su pinigais susijusios temos – apie mokesčius, apie verslą, apie akcijas ir nuolaidas, apie aukojimą.“

Maltiečių vaikų dienos centruose – praktinės finansinio raštingumo pamokos

Ar vaikams iš iš socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų nesudėtinga kalbėti apie pinigų taupymą, pasakoti, kaip veikia ekonomika? Agnė Naujokaitytė pripažįsta: „Iš tikrųjų yra sudėtinga, nes dar ir kalbą reikia pasirinkti, suprantamą tokiems vaikams, – nepasisodinsime jų valandai pakalbėti: „mokesčiai yra tas ir tas“. Vaikų dienos centruose turime gana limituotą laiką – auklėtiniai čia ateina po pietų, jau po pamokų. Ir mes siekiame pokalbius apie pinigus patraukliai įvilkti į kažkokį rūbą ar žaidimą. Tarkim, Raseinių vaikų dienos centre rugpjūčio mėnesio finansinė tema buvo „akcijos ir nuolaidos“. Vaikai susiskirstė į dvi grupes ir sudarė trijų perkamų prekių krepšelį. Viena grupė keliavo į parduotuvę ir pirko tai, kas atrodė patraukliausia, o kita ieškojo tų pačių prekių su nuolaidomis ir akcijomis. Grįžę vaikai lygino, kas pigiau, o kas geriau. Tarkime, pigesnių vaisių, pirktų su akcija, pusę teko išmesti. Vaikai patys patyrė, kada ir kam verta taupyti.“

Jaunuoliams iš globos namų finansų valdymas kelia stresą – jie su tuo susiduria per vėlai
Šeimose augę jaunuoliai, sulaukę 18 m., jau supranta pinigų vertę, turi praktinės patirties, kaip su jais elgtis, o maltiečių palydėjimo paslaugą gaunantis jaunimas iš globos namų tokių metų tik pradeda pirmuosius finansų planavimo žingsnius. Palikusius globos sistemą jaunuolius globoti imasi maltiečiai – jaunimo palydėjimo koordinatoriai finansiniais klausimais bendrauja su kiekvienu jaunu žmogumi atskirai pagal jo poreikius: vieniems pagalbos reikia tiesiog planuojant pirkinius maisto parduotuvėje, kiti nori sutaupyti vairavimo pamokoms, treti – imti paskolą būstui. Visais atvejais maltiečiai reikalingi kaip šeimos nariai, kurie būna šalia ir kartu kuria jaunų žmonių ateitį.

„Maltiečių globojami vaikai, lankantys dienos centrus, dar turi nors kažkokį šeimos pavyzdį, o jaunuoliai, kurie gauna palydėjimo paslaugą, išvis neturi jokio šeimos modelio. Jie palieka globos namus, kur viskas už juos padaryta, mokesčiai sumokėti, maistas nupirktas, ir gavę pirmuosius pinigus neria į gyvenimą – tau aštuoniolika, esi suaugęs, eik ir gyvenk. O kaip tai padaryti, niekada to nepatyrus? Palydėjimo koordinatoriai padeda nuo pat mažų laiptelių sudėlioti, pamokyti, patarti, nes užgriūva daugybė iššūkių. Tokie jaunuoliai nesupranta elementarių dalykų, kad, gyvenant trise pigiau yra prekintis ir gaminti kartu, nei kiekvienam atskirai. Nuo tokių patarimų, kurie įprasti šeimose, pradeda palydėjimo koordinatoriai, kad jaunuolis įgautų drąsos, pasitikėjimo, klystų ir per tas klaidas augtų, stiprėtų, būtų saugus, užtikrintas ir keliautų drąsiau į gyvenimą“, – baigia diskusiją Agnė Naujokaitytė ir kviečia visuomenę padėti maltiečių globojamam jaunimui aukojant interneto puslapyje www.maltieciai.lt/drasiau-i-gyvenima pasirinkta suma arba aukoti reguliariai. Verslo įmonės gali savo paramą pervesti į Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų ir jaunimo banko sąskaitą LT294010051003992200 (Luminor Bank).

Maltiečių pagalba apima visus su problemomis susidūrusio jauno žmogaus raidos etapus: nuo ankstyvos vaikystės iki įsitvirtinimo savarankiškame gyvenime. Ji vykdoma visus metus: užimtumas ir maitinimas vaikų dienos centruose (13 įvairiose šalies vietovėse), pagalba sunkumus patiriantiems paaugliams dienos namuose (Kaune), vieta prasmingam laisvalaikiui ir savirealizacijai atviroje jaunimo erdvėje (Vyžuonose, Utenos r.), jaunimo palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslauga (Kaune, Marijampolėje, Telšiuose).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją