Ar tikrai vasaros atostogas apsimoka leisti Lenkijoje? O kaipgi! Be to, nebūtina keliauti į turstais užgrūstą Vladyslavovą arba Škliarska Porembą. Išsiilgusiems malonių potyrių Lenkija gali pasiūlyti daug daugiau. Reta kuri šalis pasižymi tokia kraštovaizdžio įvairove ir tokia turtinga gamta. Platūs miškai, nuostabūs ežerai, aukšti kalnai, slenkančio smėlio kopos, didžiulės, beveik laukinės pelkės, sraunios upės... Argi sakysite, kad nėra iš ko rinktis?

Visgi kur konkrečiai vykti ir ką pamatyti, norint pajusti ir deramai įvertinti įstabų Lenkijos gamtos grožį? Toliau suminėtos penkios vietos, rekomenduojamos kuo įvairiausius lūkesčius puoselėjantiems žmonėms – prisiekusiems gamtos mylėtojams, pajūrio vėjo garbintojams ir trokštantiems pajusti gamtos galią kalnų papėdėje, rašo portalas „My Impact“.

Kreivasis miškas prie Gryfino – žadą atimanti keistenybė

Vakarų Pamario vaivadijoje netoli Gryfino miestelio auga magiškas miškas, vadinamas kreivuoju (lenk. Krzywy Las). Niekas tiksliai nežino, kaip jis toksai susiformavo: ši paslaptis ir toliau masina tyrinėtojus. Kreivajam miškui yra suteiktas gamtos paminklo statusas. Jame auga maždaug 50 neįprastai išlenktų, kreivų pušų (nuo čia ir vietovės pavadinimas). Medžių kamienai sudaro beveik 90 laipsnių kampu pakrypusį linkį, be to, visi yra pasikreipę į tą pačią pusę.

Kreivasis miškas prie Gryfino
Priklausomai nuo šviesos, miškas gali atrodyti fantastiškas, stebinantis arba bauginantis. Šį fenomeną tenka priskirti tokioms gamtos išdaigoms, kurias būtina pamatyti savomis akimis: nuotraukose užfiksuoti vaizdai, nors jų – visa galybė, tikram efektui nė iš tolo neprilygsta. Tai gal jau metas ruoštis į kelionę?

Išnykusių ugnikalnių žemė, menanti 500 milijonų metų istoriją

Šis turistinis maršrutas driekiasi Žemutinės Silezijos vaivadijoje tarp Javoro ir Wleno. Kačavos baseinas yra vienintelė vieta Lenkijoje, kurioje galima pamatyti tiek daug kūgio pavidalo kalvų, primenančių apie kadaise išsiveržusius ugnikalnius.

Pasivaikščiojimas tarp šių darinių – tai lyg svajonės išsipildymas, jei domitės geologija ir trokštate savomis akimis pamatyti lavos kristalizavimosi ir virš horizonto iškilusius ugnikalnių kaminų pėdsakus.

Išnykusių ugnikalnių žemė, Lenkija

Turkio spalvos ežeras – užburiantis šviesos spektaklis

Didieji Mozūrijos ežerai (lenk. Kraina Wielkich Jezior Mazurskich) yra ir be galo gražūs ir įspūdingai platūs, tačiau jie nėra vieninteliai, prie kurių verta nuvažiuoti keliaujant po Lenkiją. Turkio spalvos ežeras (lenk. Jezioro Turkusowe), telkšantis Vakarų Pamario vaivadijoje, be jokio abejo vertas save gerbiančio turisto dėmesio, nors jis nėra nei pats didžiausias, nei pats giliausias.

Kodėl tas ežeras toks išskirtinis? Sufleruoja pats pavadinimas! Taip, ežeras išties neįprastos spalvos, pakerinčios kiekvieną, kas tiktai jį pamato. Ežero paviršius yra žalsvai melsvas. Tokį efektą sukuria šviesa, atsispindinti nuo ežero dugną nuklojusių baltų kreidinių nuosėdų. Vandens telkinys susidarė patvinus kreidos kasyklai, kitados veikusiai šioje vietoje.

Turkio spalvos ežeras, Lenkija

Blenduvo dykuma – žmogaus veiklos rezultatas

Blenduvo dykuma (lenk. Pustynia Bledowska) buvo atsitiktinai sukurta žmonių toje vietoje, kurioje ribojasi Mažosios Lenkijos ir Silezijos vaivadijos. Dėl beatodairiško medžių kirtimo šis žemės plotas visiškai nuskurdo. Nualinto dirvožemio vietoje liko plytėti smėlis, suneštas čia prieš 2–3 milijonus metų.

Dykumos teritorijoje nusistovėjo specifinis mikroklimatas: susiformavo kopos, o kartais kyla smėlio audros. Vis dėlto techniškai šis smėlio plotas nėra dykuma: čia tiesiog pernelyg drėgna, kad įsivyrautų tikrai dykumai būdingos sąlygos.

Blenduvo dykuma, Lenkija

Dunajeco tarpeklis – iššūkis drąsuoliams

Staigūs vingiai, srauni tėkmė ir abipus dunksančių kalnų keteros. Štai taip atrodo Dunajeco tarpeklis Peninų kalnuose. Perplaukti Dunajeco tarpeklį tiesiog privaloma, jei norite pajusti nepažabojamą gamtos galią.

Dunajeco tarpeklis, Lenkija

Iriantis žemyn upe vaizdai sparčiai mainosi – kalnų šlaitai tai apaugę medžiais, tai pliki. Tikėtina, kad jus lydės vietinis gidas, todėl upės vingiai nekels tokio pavojaus, kaip galbūt pasirodys. Aišku, svarbiausia atrakcijos dalis – kalnuoto regiono grožis.

Šie gamtos sukurti objektai Lenkijoje – jos ekoturizmo dalis. Lietuvoje tie, kurie nori patirti ir išbandyti ekoturizmą, dažniausiai lanko saugomas teritorijas – regioninius, nacionalinius parkus, draustinius ir rezervatus, į kuriuos galima patekti. Maža to, Lietuvos Vyriausybė dar 2014 metais patvirtino šešerių metų Lietuvos turizmo plėtros programą, kurios didelę dalį sudarė būtent ekoturizmas – gamtinių objektų populiarinimas ir išsaugojimas. Ekoturizmą bei gamtinių objektų puoselėjimą remia ir Europos Sąjunga, kuri kasmet skiria lėšų savo narėms atnaujinti senas arba suformuoti naujų ekoturizmo objektų.

Daugiau apie ekoturizmą, jo naudą ir svarbą Lietuvoje skaitykite kituose „Mano poveikio“ straipsniuose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją