Nors nuo naujų metų įsigaliojusi nauja pensijų kaupimo tvarka paskatino daugiau gyventojų pagalvoti apie savo ateitį ir pajamas, iš kurių teks gyventi senatvėje, pasikeitimai nepakeitė realybės – valstybė ir toliau negalės užtikrinti pakankamai didelių pensijų gyventojams. Todėl visiems teks vis daugiau įdėti asmeniškų paskatų, norint senatvėje neskursti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis į rankas atlyginimas šalyje siekė 802,7 eur, o vidutinė senatvės pensija – 344,12 eur. Taigi vidutinis pensininkas šiuo metu Lietuvoje turi išgyventi už 44 proc. siekiančią vidutinio darbo užmokesčio sumą.

Ateities prognozės taip pat nedžiugina. Skaičiuojama, kad ateityje „Sodros“ pensija vidutiniškai gali sudaryti vos 30 proc. buvusių pajamų. Kad gyventojas suprastų, kaip gali pasikeisti gyvenimas išėjus į pensiją, jis galėtų įsivaizduoti, kad, jei šiuo metu jo piniginę kas mėnesį papildo 1000 eur, išėjęs į pensiją jis gautų tik 300 eur į savo sąskaitą.

Tuo metu asmeninių finansų ekspertai rekomenduoja, kad norint išėjus į pensiją per daug finansiškai savęs nenuskriausti pavyktų kas mėnesį turint bent 70–80 proc. buvusių pajamų.

Pasiteirauti atlyginimo į rankas neužtenka

Kalbant apie pensijas, svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus situacija individuali. Net ir visą gyvenimą už didelį atlyginimą, tačiau „juodais“ pinigais pradirbęs gyventojas, vėliau neturės teisės skųstis, kad iš valstybės gaunama pensija jam per maža.

Tai akcentuoja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.

„Svarbiausia ugdyti žmonių sąmoningumą, ypač jaunų. Atėjus į darbo pokalbį dėl darbo turėtų būti įprasta teirautis darbdavio ir apie socialines garantijas, o ne vien apie atlyginimo dydį į rankas, – kalbėjo ji. – Net tobuliausias teisės aktas neveiks ir nepadės, jei žmonės nesidomės ir nesirūpins savo socialinėmis garantijomis“.

Taigi ilgus metus nelegaliai pradirbęs darbuotojas galbūt ir džiaugsis tuometine savo finansine situacija, tačiau gali labai nustebti pradėjęs domėtis, kokios jam pensijos bus galima tikėtis senatvėje.

E. Samoškaitė primena, kad „Sodros“ puslapyje esančia skaičiuokle pasinaudoję gyventojai, gali sužinoti, kokias pensines teises yra sukaupę „Sodros“ sistemoje ir kokią pajamų dalį jos sudarytų ateityje. Jei gyventojas kaupia papildomai, jis gali sužinoti ir kokią buvusių pajamų dalį sudarytų jų pensija tiek iš „Sodros“, tiek iš papildomo kaupimo.

Kodėl vakariečių pensijos didesnės nei Lietuvoje: gerų žinių iš „Sodros“ nėra
© R. Guigos nuotr.

Socialinių reikalų ir darbo ministro patarėjos paklausus, kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad valstybės mokamos pensijos sparčiau didėtų, E. Samoškaitė įvardijo darbo našumą ir sumokamas įmokas.

„Norint, kad padėtis reikšmingai keistųsi esant dabartinei demografinei situacijai, reikėtų, kad gyventojų darbo našumas, taip pat pajamos ir sumokamos įmokos augtų dar sparčiau nei auga šiuo metu“, – kalbėjo ji.

Kokie dar galimi sprendimai oriai senatvei?

Kartu ministro patarėja pridėjo, kad dar vienas sprendimas būtų Lietuvos banko skaičiavimais sėkmingesnis emigrantų susigrąžinimas, tolimesnis pensinio amžiaus ilginimas arba mokesčių didinimas apie 12 proc.

„Kadangi nė vienas šių variantų nėra optimalus, pasirinktas ilgalaikio kaupimo skatinimo kelias – gyventojai raginami kaupti antroje pensijų pakopoje, kad galėtų džiaugtis jaukesne ir ramesne senatve“, – išvadomis dalijosi E. Samoškaitė.

Eglė Samoškaitė
© DELFI / Andrius Ufartas
Eglė Samoškaitė

Pagal dabartines ministerijos sudaromas projekcijas, atsižvelgiant į paskutinius demografinius rodiklius ir tendencijas, pavyzdžiui, darbo jėgos mažėjimą, vidutinę pensiją (iš valstybės ir antros pakopos pensijų fondų) vidutinė pensija 2060 m. siektų dabartinį lygį, o 2070 m. galėtų pasiekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė, paklausta, kokios dar alternatyvos, galėtų užtikrinti lengvesnį finansinį gyvenimą senyvo amžiaus žmonėms, įvardijo vyresnio amžiaus žmonių integraciją į darbo rinką.

„Tai yra svarbus tikslas, nes vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja, o vyresnio amžiaus gyventojai gana dažnai patys nori nepalikti darbo rinkos iškart sulaukę pensijos amžiaus. Viena vertus, tai užtikrina pajamas, antra vertus, sudaro sąlygas leisti laiką su įvairiais darbinėje veikloje sutinkamais žmonėmis – socializacija yra vienas iš esminių žmogaus poreikių“, – akcentavo ji.

Visgi, kaip jau minėta, esant dabartinei demografinei situacijai nėra vieno stebuklingo sprendimo, kuris padėtų išspręsti mažų pensijų problemos. Todėl, pasak E. Samoškaitės, valstybė ir pasirinko pensijų sistemos tvarumą užtikrinti per papildomą kaupimą ateičiai.

„Apskritai kalbant, kaupimas yra natūralus kiekvieno dirbančio žmogaus apsisprendimas daugelyje išsivysčiusių Vakarų šalių, kuriose jaučiamas gyventojų senėjimas“, – pridėjo ji.

Kodėl Vakaruose pensijos didesnės?

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui pastebi, kad nuo naujų metų pakeista pensijų kaupimo tvarka lėmė tai, kad gyventojai pradėjo aktyviau domėtis savo finansine ateitimi.

O tie, kurie ja nesidomi ir yra jaunesni nei 40 metų, į antrą pakopą įtraukiami automatiškai.

„Taip valstybė pasiuntė aiškią žinią, kad pradėti rūpintis tuo, kaip gyvensi pensijoje, reikia kuo jaunesniame amžiuje“, – kalbėjo ji.

Visgi D. Kolmatsui pridėjo, kad net ir kaupimas antroje pakopoje nepadės užsitikrinti ekspertų rekomenduojamų 70–80 proc. buvusių pajamų išėjus į pensiją. Skaičiuojama, kad su antra pakopa galima tikėtis 40–50 proc. buvusių pajamų siekiančios pensijos.

Tai, kokia pensijų pakeitimo dalis (vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos santykis) yra Lietuvoje, pasak specialistės, lemia tai, koks yra šalyje pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių asmenų santykis. Taip pat prie pakankamai nedidelių pensijų šalyje prisidėjo tai, kad papildomo pensijų kaupimo sistema yra pakankamai neseniai, o taip pat, D. Kolmatsui pastebėjimu, įmokos į privačius fondus yra nepakankamos.

Dalia Kolmatsui
© DELFI / Kiril Čachovskij
Dalia Kolmatsui

„Tuo metu šalyse, kurios išsiskiria aukšta pensijų pakeitimo norma, didelę dalį pensijos sudaro privataus pensijų kaupimo, o ne viešojo socialinio draudimo išmokos. Pavyzdžiui, Olandijoje ar Danijoje, kuriose vidutinės pensijos dydis atitinkamai siekia 97 ir 86 proc. iki pensijos buvusių pajamų, apie 70 proc. šios pakeitimo normos sudaro privataus pensijų kaupimo, o ne viešojo socialinio draudimo išmokos. Aukštą pakeitimo normą turinčiose šalyse privačios pensijų sistemos veikia jau ilgus metus, jose kaupime aktyviai dalyvauja tiek darbdaviai, tiek gyventojai“, – teigė ji.

Svajonių pensija pareikalaus daugiau išlaidų nei dirbant

Asmeninių finansų specialistė teigė, kad pradėjus kaupti dar iki 30 metų rekomenduojama pensijų kaupimui skirti mažiausiai 10 proc. savo pajamų, prie papildomo kaupimo prisijungus vėlesniame amžiuje – net 20 proc.

„Ar esame pakankamai apsirūpinę pensijai, galime paskaičiuoti ir dar vienu būdu – išeinančiam į pensiją žmogui rekomenduojama būti papildomai sukaupus 10 metinių atlyginimų. Remiantis skaičiavimais, tai leistų tikėtis papildomų 45 proc. dydžio pajamų pensijoje. Vidutinė šiemet šalies antros pakopos pensijų fonduose sukaupta suma siekia beveik 2 600 eurų arba apie du vidutinius mėnesio atlyginimus „ant popieriaus“. Tikėtina, kad pagal amžių šalies kaupiantieji yra palyginti jauni, tačiau jau esant 40 metų rekomenduojama būti pensijai susikaupus 3 metinius atlyginimus – o šiuo metu vidutinė sukaupta suma šalyje yra net 17 kartų mažesnė“, – pastebėjo pašnekovė.

Vyras deginasi
© Adobe Stock
Vyras deginasi

D. Kolmatsui pataria, kad patogiai senatvei reikėtų planuoti užsitikrinti 70–80 proc. pajamų. Nors išėjus į pensiją nebereikės mokėti paskolos nuosavam būstui, mokėti už vaikų mokslus, mažės drabužių ir kitų su darbu susijusių išlaidų, vis dėlto nutinka atvejų, kai pensijoje tenka išleisti ir daugiau nei dirbant.

„Yra vertinimų, kurie rodo, kad pensijoje žmonės būtų linkę išleisti ir didesnes sumas nei iki tol. Šis skaičius gaunamas vertinant, ką ir kiek norėtų veikti išėję į pensiją gyventojai. Tokiu atveju vertinama, kad pensijoje norėtųsi gyventi taip, kaip per atostogas – o per atostogas mes įprastai išleidžiame gerokai daugiau nei tuomet, kai einame į darbą“, – kalbėjo turto valdymo bendrovės atstovė.


www.DELFI.lt
51