Gerėjanti ekonominė situacija Lietuvoje, augantys atlyginimai verčia gyventojus šiek tiek atsipalaiduoti ir lengviau leisti pinigus. Nors asmeninių finansų ekspertai nuolat primena, kad net ir ekonominio pakilimo metu reikia nepamiršti taupyti, vis dėlto neretas gyventojas susivilioja paišlaidauti ateities sąskaita.

Nors apklausos ir statistiniai duomenys rodo, kad lietuviai taupo, finansų ekspertai sutinka, jog jie tai daro per mažai. Kaip skelbia „Eurostat“, 2016 m. Lietuvoje fiksuota neigiama taupymo norma (-0,5 proc.). Taupymo norma – tai santykis tarp santaupų ir pajamų.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad lietuvių taupymo pokyčiai yra stipriai susiję su verslo ciklu ir gyventojų lūkesčiais.

„Taupymo normos sumažėjimas ekonomikos pakilimo laikotarpiu nestebina – paprastai tokiu laikotarpiu namų ūkiai jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo finansinės situacijos ir pajamų augimo perspektyvų, tad yra linkę drąsiau ir plačiau atverti pinigines. Neigiama taupymo norma fiksuota ir prieš dešimtmetį, kai ekonomika augo netvariu tempu, o lūkesčiai skynė visų laikų aukštumas. Panaši situacija pastebima ir pastaraisiais metais – sparčiai augant ekonomikai ir gyventojų pajamoms taupymo norma vėl smuko žemiau nulio ribos. Nors kaip tik dabar galimybės sutaupyti yra palankiausios, lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba“, – kalbėjo ekonomistė.

Taupymo norma šiemet turėtų padidėti

Pasak jos, Lietuva taupymo klausimu išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Turime itin žemą taupymo normą.

Labiau išsivysčiusiose ir gilesnę taupymo patirtį turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, taupymo norma neretai viršija 15 proc. Visgi gali būti, jog lietuvių taupymo norma yra išskirtinai žema ir dėl techninių veiksnių, susijusių su privačiu kaupimu pensijai“, – svarstė L. Galdikienė.

Kaip aiškino ekonomistė, iki šių metų dalį pensijoms kaupti skirtų lėšų į pensijų fondus pervesdavo „Sodra“ ir šios lėšos nebuvo įtraukiamos skaičiuojant taupymo normą. Kadangi nuo šių metų pradžios pasikeitus pensijų kaupimo tvarkai lėšos iš „Sodros“ nebepervedamos, galima tikėtis, kad pensijai bus daugiau kaupiama savomis lėšomis ir tai padidins Lietuvos taupymo normos rodiklį.

Paprašyta pasidalinti savo pastebėjimais, kokios priežastys lemia tai, kad lietuviai taupo vangiai, L. Galdikienė paminėjo tiek psichologines, tiek finansinio raštingumo stokos veiksnius. Prie psichologinių priežasčių priskiriami tokie veiksmai kaip impulsyvus pirkimas, o finansinio raštingumo trūkumas neleidžia efektyviai planuoti išlaidų.

Laura Galdikienė
© Asmeninio albumo nuotr.
Laura Galdikienė

„Visgi būtina pastebėti, kad vis daugiau lietuvių planuoja pajamas ir išlaidas – pernai daugiau nei 82 proc. respondentų Lietuvos banko vykdomoje apklausoje atsakė planuojantys savo pajamas ir išlaidas, kai 2013–2015 m. taip atsakiusiųjų buvo tik apie pusę. Tačiau respondentų, kuriems pavyksta sutaupyti, dalis pernai vis dar siekė tik apie 60 proc. Gali būti, jog dalis gyventojų neįtraukia taupymo į planavimo procesą arba taupymui tiesiog nelieka lėšų dėl nepakankamų namų ūkių pajamų“, – svarstė ekonomistė.

Kas trečias netekęs pajamų išsilaikytų vos iki mėnesio

Nors kol kas lietuviai taupo nepakankamai, tendencija, kad vis didesnė dalis gyventojų planuoja savo pajamas ir išlaidas, leidžia nusiteikti optimistiškiau. Vis dėlto, specialistės nuomone, didelės dalies gyventojų santaupos vis dar yra per mažos, o didelio teigiamo pokyčio šioje srityje paskutiniais metais nėra matoma.

„Maždaug trečdalis respondentų pernai teigė, kad praradę pajamų šaltinį nesiskolindami galėtų išgyventi ne ilgiau nei vieną mėnesį, kai 2015 m. taip atsakiusiųjų buvo panaši dalis. Per minėtąjį laikotarpį beveik nepakito ir respondentų, kurie nesiskolindami išgyventų ilgiau nei šešis mėnesius, dalis – ji siekia apie 13 proc. Vis dėlto įdomu pastebėti, kad tarp tų respondentų, kurie sutaupo, vis didesnei daliai pavyksta sutaupyti didesnes sumas“, – apžvelgė Lietuvos banko atstovė.

Finansinio raštingumo stoką atspindi ir gyventojų konservatyvumas renkantis taupymo priemones. Daugiausia gyventojų santaupas laiko grynaisiais namuose ar banko sąskaitoje. Kita vertus, pastebima, kad paskutiniais metais šiek tiek sumažėjo santaupas namuose laikančių gyventojų dalis. Be to, stebimas ir augantis investuojančių į nekilnojamąjį turtą dalis. Pernai ji sudarė 7 proc.

„Daugiausia gyventojai taupo tam, kad turėtų pakankamai pinigų nenumatytoms išlaidoms ir apsisaugotų nuo galimo finansinės būklės pablogėjimo ateityje. Pastarajam tikslui pernai taupė kiek didesnė dalis respondentų nei anksčiau. Tuo metu taupančiųjų nenumatytoms išlaidoms ir planuojamiems trumpalaikiams pirkiniams dalis nuo 2015 m. sumenko. Ilgalaikius taupymo tikslus kelia apie 36 proc. respondentų ir, deja, ši dalis nuo 2015 m. menkai pakito“, – kalbėjo L. Galdikienė.

Kaip pradėti taupyti

Ekonomistė teigė, kad sėkmingam taupymui reikia savidisciplinos ir nuolat planuoti.

„Pinigai išeina lengviau nei ateina, tad reguliarus planavimas yra būtinas. Vargu, ar padrikas taupymas gali tvariai prisidėti prie šeimos ar asmeninės finansinės gerovės kūrimo, nes jis iš esmės būtų paremtas tiesiog sėkme. Turint aiškų finansinį tikslą, pavyzdžiui, sukaupti reikiamą sumą būsto paskolos pradiniam įnašui, didesniems pirkiniams arba finansinę pagalvę juodai dienai, reikalinga nusistatyti tarpinius tikslus. Pavyzdžiui, kokią dydžio sumą ir kaip dažnai asmuo atsidės nuo savo atlyginimo, kaip ta suma bus paskirstyta skirtingiems finansiniams tikslams ir panašiai“, – aiškino Lietuvos banko atstovė.

Didžiulė lietuvių yda: naują krizę atlaikytų tik nedaugelis
© Shutterstock nuotr.



Paprašyta pasidalinti patarimais, kaip gyventojams pradėti sėkmingai taupyti, L. Galdikienė visų pirma patarė išanalizuoti savo finansinę situaciją ir suprasti, kur išleidžiami pinigai. Patariama visą mėnesį pasižymėti visas išlaidas, o vėliau jas suskirstyti į kategorijas: maistas, pietūs darbe, laisvalaikis, dovanos, automobilio išlaikymas ir panašiai. Tokiu būdu galima pamatyti, kokios išlaidos pareikalauja daugiausiai pinigų, kuriose kategorijose būtų galima sumažinti išlaidas.

„Nuolat stebėti asmeninį biudžetą šiais laikais tikrai nėra sudėtinga – tam sukurta gausybė įvairių programėlių, kurios leidžia išlaidas registruoti čia ir dabar. Antras patarimas tiems gyventojams, kuriems sutaupyti net ir nedidelę sumą reguliariai atrodo misija neįmanoma, – pradėkite nuo mažų žingsnelių. Pavyzdžiui, atsidėkite po 1, 2, ar 5 eur per savaitę ir šią sumą didinkite pamažu. Taip nesunkiai pajausite ribą, ar suma pinigų, kurią nusprendėte sutaupyti per mėnesį, yra finansiškai pernelyg skausminga, o kartu stiprinsite ir savo drausmę. Trečia, nuo mūsų pačių finansinių „paslydimų“ gali apsaugoti automatinis dalies pajamų pervedimas į atskirą taupymui ar investavimui skirtą sąskaitą iškart gavus atlyginimą“, - patarė pašnekovė.

Taupoma tai, kas lieka

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui taip pat pastebi, kad nors gyventojų finansinė padėtis gerėja, galvoti apie ateitį vis dėlto pasiryžę dar ne visi.

„Paradoksalu, tačiau atliktos apklausos rodo, kad, nors nuo 2017 iki 2018 m. gyventojų, manančių, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius trejus metus gerėjo, daugėjo, tačiau taupančiųjų – ne. Tuo metu paprašius įvertinti per mėnesį sutaupomas sumas, labiausiai išsiskyrė gyventojai, sutaupę nuo 20 iki 50 eurų (beveik trečdalis) ir nuo 51 iki 100 eurų (trečdalis). Tai rodo, kad labiau taupoma tai, kas lieka, o taupymas nėra sąmoningas veiksmas“, – kalbėjo specialistė.

Pasak jos, tą patį patvirtina ir jau minėti „Eurostat“ duomenys apie šalies taupymo normą.

Asmeninių finansų ekspertė priminė, kad rekomenduojama turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupų, o žmonių, „INVL Asset Management“ užsakytos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, kurie galėtų nekeisdami gyvenimo būdo išgyventi tris mėnesius iš santaupų yra vos pusė. Tokių, kurie galėtų išsilaikyti pusmetį – tik kas ketvirtas.

Dalia Kolmatsui
© Asmeninio archyvo nuotr.
Dalia Kolmatsui

„Kad taupymas taptų prasmingas, išlaidas ir pirkinius reiktų planuoti – pradedant kasdienėmis ir baigiant didesnėmis, tokiomis kaip buitinė technika ar automobilis. Iš anksto reikėtų pasirūpinti ir tokiais ilgalaikiais finansiniais poreikiais, kaip kaupimas vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai ar studijoms bei sava pensija – šiems tikslams įgyvendinti gali prireikti keliolikos ar keliasdešimt metų“, – patarė pašnekovė.

Pasak D. Kolmatsui, galvojant apie ilgalaikius tikslus reikėtų apgalvoti ir daugiau alternatyvų – ne tik rinktis taupymą. Neretai išmintingu taupymu vadinamas investavimas – tuomet taupomi pinigai apsaugoti nuo infliacijos, o nauda ateis ir iš sudėtinių palūkanų efekto, kuris gaunamas, kai uždirbtos palūkanos vėl investuojamos“, – aiškino ji.

Asmeninių finansų ekspertė patarė planuojant savo finansinį planą jį reikėtų sudaryti mažiausiai 10 metų. Planui vykdyti reikia pasiruošti ir nuolat jį atnaujinti.

„Jį turint bus akivaizdu, kokios išlaidos yra būtinos ir kokią sumą jos sudaro, o kilus minčiai kažką įsigyti, toks planas padės įsivertinti, ar nėra kitų prioritetų, – pasakojo pašnekovė. – Be to, suplanavus pirkimą, natūraliai konkrečiu daiktu pradėsite domėtis iš anksto, tad tikėtina, kad labiau pasidomėsite ir kokia gali būti priimtina jo kaina – tai leis išvengti spontaniško pasirinkimo“.

Taupyti lengviau turint tikslą

D. Kolmatsui pritarė minčiai, kad konkrečius planus turinčiam gyventojui daug lengviau taupyti nei tiesiog atsidedant dalį pinigų be jokio tikslo.

„Tokiu atveju bus visai kitokia motyvacija, kai reiks, pavyzdžiui, rinktis tarp panašaus lygio, bet šiek tiek brangesnių atostogų ir galimybės keliauti taip, kaip norite, bet pigiau, o už likusią sumą greičiau įsigyti naują skalbimo mašiną. Šis pavyzdys gal nėra visiškai tipinis, tačiau jo mintis yra ta, kad poreikių turime daug ir įvairių, tačiau neplanuodami nežinome, kam skirti prioritetą“, – argumentavo pašnekovė.

Kita vertus, planuojant taupyti galima tai daryti ir nusistatant konkrečią sumą ar procentą nuo pajamų, kurį žadama nuolat atsidėti, o sukaupus tam tikrą sumą jau galima spręsti, kur ją išleisti. Bet ir šiuo atvejus teks įvardyti tikslus.

Didžiulė lietuvių yda: naują krizę atlaikytų tik nedaugelis
© DELFI / Karolina Pansevič

Taupymo planus bet kurią akimirką gali sujaukti netikėtas pajamų ar darbo netekimas ar sumažėjimas. Tokiu atveju D. Kolmatsui teigė ir reikalingos tam tikros santaupos grynaisiais, dažnai vadinamos finansine pagalve.

„Staiga sumažėjus pajamoms reiktų įvertinti ir tai, kaip pasikeitė kasdieniai poreikiai – galbūt, nebevykstant į darbą, galima sutaupyti degalams ar transportui, gaminant ir valgant namie – pietums kavinėje, tokiu būdu sukauptos pagalvės gali užtekti ilgesniam laikui. Taip pat tokiu atveju reiktų vengti nepamatuotų išlaidų“, – patarė specialistė.

Pasak jos, vėl pradėti taupyti reiktų iš karto vėl pradėjus gauti pajamas ir pradėti nuo naujos finansinės pagalvės, o tik vėliau pereiti prie didesnių tikslų.

„Beje apie tokias situacijas pagalvota ir antros pakopos pensijų kaupime – čia nuo šių metų galima pasiimti per visą kaupimo laikotarpį iki metų truksiančias kaupimo atostogas“, – priminė pašnekovė.

Kaip pradėti nuo nulio?

Paklausta, kaip gyventojui pradėti ugdyti taupymo įgūdžius, jei iki šiol jam niekada nesisekė susitaupyti, D. Kolmatsui pabrėžė, kad pirmiausiai reikia nusiteikti minčiai, kad taupymui reikės skirti laiko ir dėmesio.

„Tad pradėti galima nuo tam tikro ritualo, pavyzdžiui, paskirti savo biudžeto planavimui laiką, tarkime, kiekvieno šeštadienio rytą. Šį laiką reiktų išnaudoti savo išlaidoms ir pajamoms apskaičiuoti – tai padaryti padės arba įvairios programėlės – dažnai jas turi finansų įstaigos, kuriose turime sąskaitas. Kitas labai ūkiškas būdas – gaunamus pinigus išsiimti grynais ir paskirstyti į atskirus vokus ar piniginės skyrelius atskiroms išlaidoms. Popierinius pinigus visuomet lengviau ir apčiuopti ir valdyti“, – tęsė pašnekovė. Supratus, kur dingsta pinigai, rekomenduojama nustatyti tam tikroms išlaidoms limitus ir apsispręsti, kiek konkretų mėnesį norima sutaupyti.

„Dar vienas būdas pradėti taupyti – kasdien atidėti į taupyklę po vieną eurą. Bėgant laikui tai taps įpročiu, o metų pabaigoje sukaupta suma bus ne tokia jau maža – 365 eurai. Tikėtina, kad po metų kils pagunda susitaupyti ir daugiau. Ir ne mažiau svarbus dalykas – taupyti mokyti ir vaikus“, – akcentavo turto ir investicijų valdymo bendrovės atstovė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad taupyti gali didžioji dalis žmonių, tiesiog reikėtų tai daryti pagal savo išgales ir poreikius. O didžiausia kliūtis taupyti gali būti tiesiog netikėjimas, kad galima sutaupyti kažką reikšmingo.


Mano finansinė ateitis
36