Nuo naujų metų įsigaliojus naujai pensijų kaupimo tvarkai iki šiol antroje pakopoje nekaupę gyventojai bus įtraukti į kaupimą, o minimaliai prie antros pakopos prisidėję dirbantieji po truputį didins savo įmokas, kad pensijai kaupiama suma taptų reikšmingesnė. Portalas DELFI domisi, kada verta pradėti kaupti antroje pakopoje ir kaip pasirinkti pensijų fondą.


„Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu maksimalų (2+2+2) kaupimą antros pakopos pensijų fonduose yra pasirinkę apie 605 tūkst. gyventojų. Dar beveik 700 tūkst. gyventojų yra prisijungę prie minimalaus kaupimo (2+0+0). Vis dėlto apie 30 proc. antros pakopos pensijų dalyvių šiuo metu neturi draudžiamųjų pajamų ir įmokų nemoka. Gyventojų, turinčių draudžiamųjų pajamų, bet neprisijungusių prie antros pakopos kaupimo, skaičius siekia apie 441 tūkst.


Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus teigia, kad šiuo metu iš valstybės gaunama vidutinė pensija sudaro apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje, tačiau ateityje situacija gali būti liūdnesnė.



„Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rengiamas demografines prognozes Lietuvai, įvairūs vertinimai rodo, kad nesiimant veiksmų ateityje šis santykis gali sumažėti ir iki 30 proc. Būtent artėjantys demografiniai iššūkiai darys didžiausią spaudimą Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistemai – šalies populiacijoje vis didesnę dalį sudarys vyresnio amžiaus gyventojai, ir atitinkamai vis mažiau dirbančiųjų išlaikys vieną pensininką. Kad tokia tendencija pasikeistų, ilguoju laikotarpiu reikėtų gan reikšmingų pokyčių, pavyzdžiui, emigracijos ir imigracijos kontekste, kad darbo rinkos potencialas padidėtų ir mokėti „Sodros“ pensijas būtų lengviau“, – svarstė pašnekovas.

Efektyviausia pradėti kaupti kuo anksčiau

Gyventojai, bijantys, kad „Sodros“ gaunama pensija jiems neužtikrins norimo gyvenimo senatvėje, renkasi dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.



Kaip pastebėjo G. Šimkus, pavyzdžiui, pradėjęs kaupti antroje pakopoje 40 metų amžiaus vidutines pajamas gaunantis asmuo galėtų tikėtis gauti apie 30 proc. didesnę senatvės pensiją nei gautų nekaupdamas papildomai. „Tokio dydžio priedas laikytinas reikšmingu asmeniui, kad ateityje būtų išlaikyta panašaus dydžio kaip šiuo metu esanti pajamų pakeitimo norma“, – teigė jis.


Vis dėlto pasakyti, kiek konkrečiai padidės pajamos senatvėje pasirinkus papildomą kaupimą, sudėtinga, nes papildomo priedo iš antros pakopos pensijų fondų dydis priklauso nuo tokių veiksnių kaip kaupimo laikas, gaunamas atlyginimas, pasirinkto kaupimo rizikingumas, investicijų grąža.

Gediminas Šimkus
© DELFI / Kiril Čachovskij
Gediminas Šimkus

„Jauni asmenys, kaupdami senatvei ilgą laiko tarpą, turi didesnę galimybę reikšmingai padidinti savo senatvės pajamas. Pavyzdžiui, pradėjęs kaupti nuo 30 m. amžiaus, asmuo senatvėje galėtų tikėtis gauti daugiau nei 50 proc. didesnę pensiją nei gautų nekaupiant papildomai. Tai leistų užtikrinti reikšmingas nuolatines papildomas pajamas senatvėje. Jei asmuo pradėtų kaupimą sulaukęs 50 m. amžiaus, šis priedas dėl papildomo kaupimo siektų apie šeštadalį asmens prognozuojamos senatvės pensijos. Dėl to vyresnio amžiaus asmenų galimybės užsitikrinti reikšmingas nuolatines papildomas pajamas senatvėje yra mažesnės“, – pastebėjo G. Šimkus.

Nepaisant to, prie antros pakopos kaupimo vyresnio amžiaus žmonės gali prisijungti bet kada ir taip tikėtis pasididinti savo pajamas senatvėje. Be to, nuo naujų metų pasikeitus pensijų kaupimo tvarkai ir kaupiant antroje pakopoje nebebus mažinama „sodrinė“ pensija, nes į pensijų fondus pinigai nebebus pervedami iš „Sodros“.

Antros pakopos gali irgi neužtekti



Nuo naujų metų iki šiol maksimaliai kaupiantys antroje pakopoje gyventojai iš savo atlyginimų į pensijų fondus nukreips po 3 proc. savo darbo užmokesčio. Dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio į jų pensijų kaupiną kaip paskatą perves valstybė. Taip iki šiol buvęs 2+2+2 modelis taps 3+1,5 modeliu.

Asmenims, kurie iki šiol kaupė antroje pakopoje minimaliai (2+0+0), įmokos į pensijų fondą augs nuosekliai, kol 2023 m. pasieks 3 proc. nuo atlyginimo ir valstybės skiriamą 1,5 proc. nuo VDU.



Lietuvos banko atstovas G. Šimkus teigė, kad šis kaupimo modelis turėtų užtikrinti, kad prie kaupimo prisijungęs žmogus pensijoje galėtų tikėtis panašios dalies savo buvusių pajamų, kokią dabar gauna pensininkai. Kalbant apie pensijas, vienas pagrindinių naudojamų rodiklių – pakeitimo norma. Ji parodo, kiek vidutinio darbo užmokesčio į rankas sudaro vidutinė pensija. Kaip jau minėta, šiuo metu Lietuvoje ši norma siekia apie 47 proc.



Dėl demografinių iššūkių šis procentas vis mažės, todėl atnaujinta pensijų kaupimo tvarka, pašnekovo teigimu, turėtų užtikrinti, kad antroje pakopoje kaupiantys gyventojai galėtų tikėtis išlaikyti šiuo metu esantį darbo užmokesčio ir pensijos santykį.

„Neretai laikoma, kad „auksinis“ pajamų senatvėje ir buvusio atlyginimo santykis yra 60–70 proc. Atsižvelgus į pensijoje pasikeitusius kasdienio gyvenimo poreikius, pavyzdžiui, sumažėja transporto išlaidos kasdien keliaujant į darbą, toks santykis turėtų užtikrinti pernelyg nepasikeitusią gyvenimo kokybę senatvėje“, – komentavo pašnekovas.



G. Šimkus taip pat pastebėjo, kad didelė dalis gyventojų šiuo metu senatvei kaupia per mažai arba išvis to papildomai nedaro.



„Minėtą 60–70 proc. pensijos ir darbo užmokesčio santykį šiuo metu galėtume turėti, jeigu vidutinė senatvės pensija būtų apie 500 eur. Kad vidutinis gyventojas papildomą 160 eur priedą prie vidutinės 337 eur pensijos „susikauptų“ 40 metų dalyvaudamas antroje pakopoje, jam prie numatomų 3 proc. įmokos reikėtų papildomai prisidėti dar 3–4 proc. nuo savo pajamų“, – skaičiavo Lietuvos banko atstovas.

Todėl dalis gyventojų jau dabar prie antros pakopos kaupimo papildomai renkasi pensijai kaupti ir trečios pakopos kaupime, kuris yra laikomas visiškai privačiu kaupimu. Čia gyventojai gali kaupti sumas, kokias nori pagal savo finansines galimybes.

G. Šimkus paminėjo, kad kaupimas trečioje pakopoje yra lankstesnis nei antroje, tačiau kartu ir brangesnis.



Artėja metas apsispręsti, kaip toliau kaupsite savo pensijai: ką būtina žinoti?
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kaupiant trečioje pakopoje galima be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, be to, iš trečios pakopos pensijų sistemos galima bet kada pasitraukti arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, tačiau, tokiu atveju, būtų galimai prarandama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Išmokos iš trečios pakopos pensijų fondo sąskaitos nebus apmokestinamos tik tada, kai papildomai bus kaupiama ne mažiau kaip penkerius metus ir išmokos bus atsiimamos ne anksčiau kaip likus penkeriems metams iki pensinio amžiaus“, – komentavo jis. Vis dėlto pašnekovas įspėjo, kad nėra garantijų, jog GPM lengvata nebus panaikinta ateityje.



„Galiausiai, asmenims gali būti sudėtingiau pasirinkti tinkamos investavimo rizikos trečios pakopos pensijų fondą, nes trečios pakopos pensijų sistemoje veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms negalioja reikalavimas nuo kitų metų įdiegti gyvenimo ciklo fondus, kuriuose investavimo rizika būtų automatiškai mažinama, fondo dalyviams artėjant iki pensinio amžiaus. Gyvenimo ciklo fondų įdiegimas antroje pakopoje yra privalomas“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.

Laukia apsisprendimo metas



Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio atstovė spaudai Eglė Samoškaitė taip pat akcentavo, kad kaupimas antroje pakopoje įgauna didesnę prasmę, kai yra kaupiama ilgesnį laikotarpį. Todėl pašnekovė patarė jaunimui kuo anksčiau pradėti galvoti apie savo senatvę.



„Dalyvavimas antroje pakopoje prasmingas, kai asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus yra likę pakankamai laiko. Laikomasi nuostatos, kad bendras kaupimas turi trukti apie 25–30 metų. Taigi žmogus gali paskaičiuoti, kad, jeigu jis kaupė prisidėdamas nuo savo darbo užmokesčio 14 metų, tai iki senatvės pensijos amžiaus jam turi būti likę apie 10–11 metų“, – kalbėjo ji.



Ministro atstovė spaudai taip pat pabrėžė, kad nors gyventojai deda daug vilčių į papildomą kaupimą, „Sodros“ mokama pensija ir toliau sudarys liūto dalį, o papildomas kaupimas tik prisidės prie žmogaus gerovės senatvėje.

Kaip jau minėta, nuo naujų metų iki šiol antroje pakopoje nedalyvaujantys dirbantieji iki 40 metų amžiaus bus įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą. Kartu gyventojams paliekama teisė atsisakyti dalyvauti antroje pakopoje.



„Ši priemonė daugelį jaunų žmonių paskatins susimąstyti, ar jie nori kaupti papildomai, ar jiems tai nepriimtina. Sprendimo priėmimas skatina domėjimąsi savo ateitimi. Tokių jaunų žmonių yra apie 160 tūkst., jie bus asmeniškai informuojami „Sodros“ apie laukiamus pasikeitimus. Kiek žmonių pasitrauks iš kaupimo, tiksliai prognozuoti būtų netikslu. 2013 m. sustabdžiusių kaupimą buvo apie 24 tūkst.“, – kalbėjo E. Samoškaitė.



Linas Kukuraitis, Eglė Samoškaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Linas Kukuraitis, Eglė Samoškaitė

Galvojantiems apie ateities pensiją pašnekovė taip pat patarė pamąstyti ne tik apie papildomą kaupimą, bet ir apie tai, ar teisingai mokami mokesčiai valstybei.



„Pirmiausia norėtume patarti tik pradėjus dirbti pradėti galvoti apie visas socialines garantijas, įskaitant pensijas. Dažnai jauni žmonės sako, kad iki pensijos jiems dar toli, dar anksti apie ją galvoti, kad nežinia, ar jos sulauks ir panašiai. Tačiau gyvenimo praktika rodo, kad kuo anksčiau žmogus pradeda galvoti apie savo garantijas senatvėje, tuo geriau jis pasiruošia senatvei, – kalbėjo E. Samoškaitė. – Kitas svarbus patarimas – nesutikti dirbti nelegaliai, neslėpti mokesčių. Tenka girdėti nusiskundimų, kad štai dirbau už minimalų atlyginimą, darbdavys mokėjo dar „vokelyje“, o dabar maža pensija. Taip, įmokų nemokėjimas „Sodrai“ atsiliepia skaudžiai, kai kalbame apie šios sistemos teikiamų socialinių garantijų apimtį“.



Kaip pasirinkti pensijų fondą?



Lietuvos banko atstovas G. Šimkus, kalbėdamas apie papildomą kaupimą ir pensijų fondų pasirinkimą, teigė, kad antros pakopos atveju vienas svarbiausių kriterijų – teisingai pagal amžių pasirinkti rizikos fondą, nes nuo to priklauso, kiek iš viso bus sukaupta išeinant į pensiją. Būtent šiuo metu įgyvendinama pensijų reforma sprendžia šią galimų per daug rizikingų ar per daug konservatyvių pasirinkimų problemą. Nuo kitų metų visoms pensijų kaupimo bendrovėms reikės įdiegti gyvenimo ciklo fondus, kuriuose investavimo rizika bus mažinama, fondo dalyviams artėjant iki pensijos.

„Renkantis trečios pakopos pensijų fondą, būtina atkreipti dėmesį į fondo rizikingumą, nes nuo to priklauso ne tik galima grąža, bet ir galimas investicijų svyravimas. Dėl to vertėtų atsižvelgti į fondo investavimo strategiją, kurioje nurodoma, kur bus investuojamos pensijų fondo lėšos ir kokių reikalavimų laikomasi investuojant“, – patarė G. Šimkus.

Artėja metas apsispręsti, kaip toliau kaupsite savo pensijai: ką būtina žinoti?
© DELFI / Karolina Pansevič

Norėdamas apsaugoti lėšas nuo svyravimų, asmuo turėtų rinktis gyvenimo ciklo strategiją – pradėti kaupti rizikingame fonde, investuojančiame daugiausia į akcijas, o artėjant pensiniam amžiui mažinti investicijų riziką ir kaupti fonde, investuojančiame į mažiau rizikingus ir mažiau jautrius įvairiems svyravimams aktyvus, pavyzdžiui, vyriausybės vertybinius popierius.



Jei gyventojas neteisingai pasirenka trečios pakopos pensijų fondą, jis visuomet gali fondą pakeisti toje pačioje bendrovėje arba savo lėšas perkelti į kitos valdymo įmonės valdomą fondą. Nereikėtų pamiršti, kad už tai gali būti imamas mokestis.

„Ne mažiau svarbus rodiklis renkantis trečios pakopos pensijų fondą – atskaitymų dydis, mažinantis investuojamą sumą ir sukauptą turtą. Taip pat reiktų įvertinti ir tai, ar prasminga rinktis trečios pakopos pensijų fondą, kurio atskaitymai yra daug didesni už reguliuojamus antros pakopos maksimalius atskaitymų dydžius, be to, egzistuoja didelė tikimybė, kad GPM lengvata kaupiant trečios pakopos pensijų sistemoje ateityje gali būti panaikinta“, – kalbėjo pašnekovas.

Kiek galima sukaupti papildomai?

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ verslo plėtros vadovas Andrej Cyba pabrėžė, kad kalbant apie papildomą kaupimą pensijoms svarbiausios sąlygos yra laikas ir periodiškumas.

 „Todėl apie pensiją reikia pradėti galvoti iškart pradėjus dirbti“, – akcentavo jis.


Pavyzdžiui, skaičiuojant, kad papildomai būtų kaupiama po 100 eurų kas mėnesį, esant 5 proc. vidutinei metinei grąžai, bendra galima sukaupti suma, esant toms pačioms sąlygoms, per 40 metų būtų beveik 4 kartus didesnė nei per 20 metų.

O jei būtų lyginamas toks pats kaupimas 20 ir 30 metų, ši suma skirtųsi daugiau kaip dvigubai. Skaičiuojama, kad kaupiant šiomis sąlygomis, nevertinant kitų galimų įtakų, sukaupta suma per 40 metų galėtų siekti apie 152 tūkst., 30 metų – 83 tūkst., o per 20 metų – 41 tūkst. eur. Žinoma, tai yra teoriniu modeliu paremtas pavyzdys, o realybėje rezultatą gali lemti įvairūs faktoriai – pradedant rinkų svyravimu, taikomais mokesčiais ir baigiant infliacija.

„Ilgalaikis periodinis kaupimas svarbus ir dėl to, kad kuo ilgiau tai daroma, tuo labiau gali pasitarnauti vadinamasis sudėtinių palūkanų efektas: periodiškai investuojant, kylant rinkoms, susikaupia vis daugiau lėšų, kurios uždirba palūkanas, tad suma pradeda augti ne tik nuo įneštos sumos, bet ir nuo palūkanų uždarbio. Žinoma, skaičiuojant galimą būsimą uždarbį, reikia nepamiršti, kad rinkos nuolat svyruoja, o pinigų vertei įtakos turi ir infliacija“, – pridėjo pašnekovas.


Artėja metas apsispręsti, kaip toliau kaupsite savo pensijai: ką būtina žinoti?
© Bendrovės archyvas

Kalbant apie pajamų lygį, kurį pasiekus reiktų pradėti kaupti pensijai, konkretaus atsakymo A. Cyba negalėjo pasakyti, nes atskirų žmonių ir jų šeimų poreikiai gali skirtis: „Žinoma, jei pajamų nepakanka būtiniausioms reikmėms, papildomo kaupimo planus reikia atidėti geresnei ateičiai. Tačiau aišku, kad apskritai taupyti reikia pradėti tada, kai tik tai yra įmanoma. Kalbant apie mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, galima pradėti ir nuo 1 euro atidėjimo per dieną – tai simbolinė suma, tačiau metų pabaigoje jau bus sutaupyti 365 eurai, kuriuos bus galima paskirti ir kitiems tikslams“.


Pašnekovas paminėjo, kad renkantis kaip taupyti papildomai svarbu atsižvelgti į tai, kokį taupymą skatina valstybė. Pavyzdžiui, nuo naujų metų antros pakopos pensijų fonduose, valstybės maksimalus indėlis į pensijų įmoką bus 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio atlyginimo.



„Kas šiuo metu gaunančiam vidutinį 700 eurų atlyginimą į rankas žmogui nuo kitų metų reikštų net 46 proc. nuo asmeninės įmokos. Skaičiuojama, kad tokias pajamas gaunančio asmens mėnesio įmoka maksimaliai kaupiant į pensijų fondą bus 35 eurai, o valstybės skatinamoji įmoka – 16,41 eur. Vien ši skatinamoji įmoka suteikia tokią grąžą, kokios negali garantuoti nei indėlis, nei taupymas grynaisiais“, – teigė A. Cyba.



Paklausus, ar pradėti papildomai kaupti pensijai gali būti per vėlu, turto valdymo bendrovės atstovas teigė, kad papildomai atsidėti senatvei niekada ne per vėlu, tiesiog reikėtų įsivertinti, kiek iš tiesų pavyks sukaupti, jei iki pensijos liko nedaug laiko.


www.DELFI.lt
34