Liko vos pora dienų, kol gyventojai gali apsispręsti, ar jiems toliau kaupti antroje pakopoje ar nutraukti kaupimą ir viltis, kad senatvėje užteks vien valstybės mokamos pensijos. Nors gyventojams suteikta galimybė patiems nuspręsti, kaip elgtis su savo kaupimu, tiek Lietuvos bankas, tiek asmeninių finansų ekspertai, primena, kas laukia, jei savo ateitį gyventojai patikės vien valstybei.

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo kaupimo tvarkai, kai gyventojai į pensijų fondus pradeda mokėti įmokas iš savo atlyginimo, o ne dalis „Sodrai“ mokamų mokesčių nukreipiamos į pensijų kaupimą, didelė dalis gyventojų dar kartą susimąstė, kas jų laukia senatvėje. Kadangi iš valstybės gaunama pensija priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir jų sumokamų mokesčių, o dėl demografinės situacijos dirbantiesiems tenka išlaikyti vis daugiau senatvės pensijos sulaukusių žmonių, vis didesnė dalis supranta, kad oresne senatve teks pasirūpinti patiems.

Tenka vis daugiau taupyti, kad vėliau išgyventum

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos skaičiavimai rodo, kad net įsigaliojus naujai pensijų kaupimo tvarkai, 2060 m. vidutiniškai pensija (gaunama iš valstybės ir antros pakopos) tesieks 50 proc. ligšiolinių pajamų. Tuo metu nekaupiant papildomai – vos 30 proc. Tai verčia gyventojus galvoti, kaip užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę. Vieni renkasi kaupti papildomai trečios pakopos pensijų fonduose, kiti planuoja kitus investicijų planus, pavyzdžiui, įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris senatvėje būtų papildomu pajamų šaltiniu.

Tiesa, tiek valdžios atstovai, tiek Lietuvos bankas pataria gyventojams, kuo anksčiau pradėti galvoti apie tai, iš ko ir kaip teks gyventi senatvėje, nes anksčiau pradėjus kaupti ar taupyti, senatvėje bus galima tikėtis didesnių papildomų pajamų.

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyr. ekonomistas Algirdas Prapiestis pritaria, kad paskutinių demografinių iššūkių kontekste vis aktualesniu tampa klausimas, kaip teks gyventi išėjus į pensiją.

„Dabartinėje Lietuvos pensijų sistemoje ir toliau pagrindinis šaltinis senatvėje bus „Sodra“. Antras šaltinis – pusiau privatus (antra pakopa) arba privatus (trečia pakopa) pensijų kaupimas, kai dalis šiandien gaunamų pajamų yra nukreipiama į pensijų fondus ir investuojama finansų rinkose“, – kalbėjo jis.

Jokio optimizmo: didesnės pensijos galima tikėtis tik stipriai pavėlinus pensinį amžių
© DELFI / Andrius Ufartas

Situacija, kai gyventojai turi vis daugiau taupyti šiandien, kad galėtų išgyventi senatvėje, susidariusi ne tik mūsų šalyje. Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, senėjanti visuomenė didina spaudimą socialinio draudimo pensijų sistemoms ne tik Lietuvoje, bet ir kitur, pastebi Lietuvos banko atstovas.

„Einamuoju finansavimu grįstos („Sodros“) pensijų sistemos esminis veikimo principas – tos lėšos, kurios surenkamos iš dabartinių dirbančiųjų, yra paskirstomos dabartiniams pensininkams. Dirbančiųjų mažėjant, o pensininkų daugėjant, atitinkamai mažėtų ir pensijos, nebent reikšmingai būtų ilginamas pensinis amžius, didinami mokesčiai ir pan.“, – aiškino A. Prapiestis.

Todėl, pasak jo, pensijų kaupimo sistema leidžia kiekvienam gyventojui sulaukti pensijos su finansiniu rezervu, leidžiančiu šiek tiek išlyginti skirtumus tarp skirtingų kartų gaunamų pensijų dydžio: „Visgi finansinio rezervo, kuriuo reikia rūpintis vis labiau, kaupimas tipiniam lietuviui niekada nebuvo lengvas dalykas. Štai naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma yra neigiama, t.y. esame linkę išleisti netgi daugiau nei uždirbame. Ilgą laiką taupumu lietuviai Europoje neblizga. Tad svarstant apie pajamas senatvėje ir norint jų orių, būtina dėti pastangas atsakingam asmeninių finansų valdymui, ilgalaikio finansinio rezervo kaupimui, nes, kaip sako liaudies išmintis, roges reikia ruošti vasarą“.

Siūlo pradėti kaupti vos gavus pirmas reguliarias pajamas

Specialistas akcentavo, kad dėl demografinių iššūkių ateityje bus vis sunkiau išlaikyti pajamų pakeitimo normą (skirtumas tarp vidutinių pajamų ir vidutinės pensijos) panašaus dydžio, kokia ji yra šiuo metu. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro apie 43 proc. vidutinio atlyginimo.

„Jeigu 25 metų ką tik į darbo rinką įsitraukęs ir vidutinį atlyginimą gaunantis jaunuolis visą laiką iki pensijos kauptų tik „Sodros“ sistemoje, jo „Sodros“ pensija, pasitvirtinus neigiamoms demografinėms prognozėms, greičiausiai siektų vos apie 30 proc. tuometinio vidutinio darbo užmokesčio“, – skaičiavo A. Prapiestis.

Dėl tokios situacijos atidėti papildomą kaupimą pensijai pasirinkęs jaunas žmogus sumažina galimybę padidinti savo senatvės pajamas, o kartu nepasinaudotų ir šiuo metu esama valstybės paskata bei mokestinėmis lengvatomis, galiojančiomis kaupiant antros ir trečios pakopos pensijų fonduose.

„Skaičiavimai rodo, kad kaupimas prasmingiausias tuomet, kai jis nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų. Pavyzdžiui, pradėjęs kaupti nuo 20 m. amžiaus, asmuo senatvėje galėtų tikėtis gauti net apie 70 proc. didesnę pensiją nei gautų nekaupiant papildomai. Tai leistų užtikrinti reikšmingas nuolatines papildomas pajamas senatvėje“, – pastebėjimais dalijosi Lietuvos banko atstovas.

Jokio optimizmo: didesnės pensijos galima tikėtis tik stipriai pavėlinus pensinį amžių
© DELFI / Karolina Pansevič

Jei asmuo pradės antroje pakopoje kaupti sulaukęs 40 amžiaus, tai vidutines pajamas gaunantis asmuo galėtų tikėtis gauti apie 30 proc. didesnę senatvės pensiją nei gautų nekaupdamas.

„Tokio dydžio priedas laikytinas reikšmingu asmeniui, kad ateityje būtų išlaikyta panašaus dydžio kaip šiuo metu esanti pajamų pakeitimo norma“, – konstatavo pašnekovas.

Lietuvos bankas taip pat primena, kad vyresnio amžiaus gyventojai savo noru prie antros pakopos kaupimo gali prisijungti bet kada. O jei anksčiau gyventojai vengė kaupti antroje pakopoje, nes joje dalyvaujant buvo mažinama „Sodros“ pensija, tai nuo šių metų pradžios kaupinat antroje pakopoje valstybės mokama pensija nebebus dėl to mažinama.

„Apibendrinus, papildomą kaupimą ateičiai viena ar kita forma patartina pradėti kuo anksčiau ar vos gavus pirmąsias reguliarias pajamas, kad būtų užtikrintas pakankamas finansinis rezervas atėjus senatvei“, – rekomendavo A. Prapiestis.

Skirtingi būdai rūpintis ateitimi

Žinoma, papildomas kaupimas antros ar trečios pakopos pensijų fonduose – ne vienintelis sprendimas, kaip užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę. Taupyti gyventojai renkasi nuo paprasčiausio būdo dedant pinigus į sąskaitą ar indėlį ar investuojant į skirtingas priemones.

Čia A. Prapiestis pridėjo, kad kiekvienas žmogus tą patį būdą investuoti gali vertinti skirtingai, priklausomai nuo rizikos tolerancijos lygios ir gebėjimo valdyti riziką: vieniems asmenims ta pati rizika gali atrodyti per maža, o kitiems per didelė.

Visgi, pasak Lietuvos banko atstovo, kaupimas antroje pakopoje yra vienas iš geriausių būdų iš anksto rūpintis savo senatve.

„Pirma, įvykus pensijų reformai ir 2019 m. pradėjus taikyti gyvenimo ciklo fondų principą, pačiam kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai yra daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos. Taip siekiama optimizuoti gyventojų uždarbį, kaupiant pensijai ilgesniu laikotarpiu. Bėgant metams ir pensijų fondo dalyviams senstant, pereinama prie mažiau rizikingų ir mažiau jautrių įvairiems svyravimams aktyvų (pvz., vyriausybės ir įmonių vertybinių popierių, indėlių ir pan.), – vardijo jis. – Antra, antros pakopos pensijų fondų maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami ir nustatyti įstatyme – atskaitymai nuo valdomo turto šiuo metu siekia 0,8 proc. ir kasmet mažės, o nuo 2021 m. sieks 0,5 proc. Ilguoju laikotarpiu net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli pensijų fondų atskaitymų skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį asmens fonde sukauptos sumos dydžiui. Be to, dalyviams, pasirinkusiems kaupti daugiau nei 3 proc. savo darbo užmokesčio, atsirado galimybė pasinaudoti gyventojo pajamų mokesčio lengvata. Prie pensijos kaupimo gali prisidėti ir dirbančiojo darbdavys – tokiu atveju jis taip pat galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata“.



Jokio optimizmo: didesnės pensijos galima tikėtis tik stipriai pavėlinus pensinį amžių
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip įžvelgė Lietuvos banko atstovas, kaupimas trečios pakopos pensijų fonduose yra dar lankstesnis nei antroje. Vis dėlto, jis yra ir brangesnis.

„Kaupiant trečios pakopos fonduose, galima be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, be to, iš trečios pakopos pensijų sistemos galima bet kada pasitraukti arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, tačiau tokiu atveju būtų galimai prarandama gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – tęsė pašnekovas.

Jei gyventojas visgi nusprendžia kaupti senatvei ne pensijų fonduose, A. Prapiestis paminėjo, kad saugiausia investuoti į trumpalaikius skolos valstybinius vertybinius popierius ar padėjus indėlį, kuris yra apdraustas indėlių draudimu.

„Tačiau Lietuvos kredito įstaigose padėti terminuotieji indėliai iki 2015 m. dar davė teigiamą grąžą, kuri viršijo infliaciją, o po to ji buvo apie 0 proc. ir žemesnė už infliaciją, tad indėlio forma laikomos santaupos pastaraisiais metais nuvertėja“, – įspėjo pašnekovas.

Tuo metu Lietuvos banko duomenimis, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje, per paskutinį dešimtmetį pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 5,12 proc. grąžą, kai vidutinė metinė infliacija per tą patį laikotarpį nesiekė 2 proc.

Pradėjus kaupti anksčiau, didesnė tikimybė uždirbti daugiau

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui taip pat pritarė Lietuvos banko atstovui, kad planuojant pasididinti pajamas senatvėje iš papildomo kaupimo svarbu kaupti pradėti kuo anksčiau.

„Nors kiekvieno žmogaus situacija yra skirtinga, tačiau vienas svarbiausių dalykų norint sėkmingai sukaupti pensijai kaupiant antroje pakopoje yra laikas – t. y., amžius, nuo kurio pradedama kaupti, ir kiek metų kaupiama“, – akcentavo ji.

Laikotarpis, kiek žmogus kaups pensijai, svarbus dėl to, kad anksčiau pradėjus kaupti gyvenimo ciklo fonduose, sukaupti pinigai uždirbs daugiau grąžos. Kadangi nuo šių metų antroje pakopoje pensijų fondai investuoja pagal kaupiančiojo amžių, kuo jaunesnis žmogus pradės kaupti, tai ankstesnėje kaupimo stadijoje jo pinigai iš pradžių bus investuojami į rizikingesnes akcijų rinkas, kur galima tikėtis didesnės grąžos.

„Artėjant pensijai, gyvenimo ciklo fondai pradeda mažinti akcijų ir didinti obligacijų dalį. Šios turto klasės rizikingumas yra mažesnis ir leidžia sumažinti sukaupto turto vertės svyravimus, išsaugoti sukauptą turtą bei apsaugoti jį nuo infliacijos“, – aiškino pašnekovė.

Dar viena priežastis, kuri turėtų paskatinti gyventojus pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau – sudėtinių palūkanų efektas. Tai reiškia, kad uždirbtos palūkanos yra vis iš naujo investuojamos, o uždirbti pinigai padeda uždirbti naujus.

„Pavyzdys rodo, kad kaupiant po 100 eurų kas mėnesį, bendra sukaupta suma, esant toms pačioms sąlygoms (vidutinė metinė investicinė grąža – 5 proc., nevertinant galimų rinkos svyravimų), per 40 metų būtų beveik 4 kartus didesnė nei per 20 metų, o palyginus kaupimą per 20 ir 30 metų, šios sumos skirtumas būtų daugiau kaip dvigubas“, – skaičiais dalijosi D. Kolmatsui.

Siūlome susipažinti su investavimo skirtingais laikotarpiais diagrama. Skaičiavimai atlikti „Moneysmart“ skaičiuokle. Pateikti skaičiavimai yra iliustracinio pobūdžio.

Investavimas skirtingais laikotarpiais. Skaičiavimai atlikti „Moneysmart“ skaičiuokle
© Bendrovės archyvas
Investavimas skirtingais laikotarpiais. Skaičiavimai atlikti „Moneysmart“ skaičiuokle

Nepakaks ir tik antros pakopos

Turto valdymo bendrovės atstovė taip pat pasidalijo skaičiavimais pasinaudojant „Sodros“ pensijų skaičiuokle, kurie parodo, kokio skirtumo gyventojai gali tikėtis, jei pradeda kaupti skirtingu metu ir kaupimo laikotarpis skiriasi. Skaičiavimai yra iliustracinio pobūdžio.

Kaupia nuo 20 metųKaupia nuo 30 metųKaupia nuo 40 metųKaupia nuo 50 metų
Kaupimo laikas45 m. (iki 2064-01-01)35 m. (iki 2054-01-01)25 m. (2044-01-01)15 m. (2034-01-01)
Skaičiuoklės prognozuojama grąža5,33 proc.5,1 proc.4,73 proc.3,97 proc.
Prognozuojama pensijų fonde išeinant į pensiją sukaupta suma224 203 eur105 215 eur45 547 eur16 747 eur
Prognozuojamos pajamos sulaukus pensijos2426 Eur1456 eur871 eur521 eur
„Sodros“ senatvės pensija1439 eur976 eur655 eur438 eur
Išmoka iš pensijų fondo987 eur480 eur216 eur82 eur
Kiek prognozuojama pensija sudarys tuometinio prognozuojamo atlyginimo „į rankas“54,2 proc.46,9 proc.41,1 proc.36,7 proc.

Išsamesnės skaičiavimo prielaidos pateikiamos straipsnio pabaigoje. Pateikti skaičiavimai yra iliustracinio pobūdžio.

„Kaip matome, iš pateiktų pavyzdžių, prognozuojama vidutinė grąža svyruoja nuo 5,33 proc., jei kaupiama 45 metus, iki 3,97 proc., jei kaupiama 15 metų. Nors pateiktame pavyzdyje matome, kad prognozuojamos pajamos sulaukus pensijos yra gana didelės (svyruoja nuo 2 426 iki 521 eurų), atkreipiame dėmesį, kad šios sumos yra nurodytos būsima pinigų verte. Tad laikui bėgant, atitinkamai didės ir žmogaus pajamos ir kainos, todėl vertinant šias sumas geriausia būtų atkreipti dėmesį į procentinę dalį, kiek prognozuojama pensija sudarys nuo tuometinio prognozuojamo atlyginimo „į rankas“, – pastebėjo pašnekovė.

Pasak jos pagal prognozę šis procentas svyruoja nuo 54,2 proc. kaupiant 45 metus iki 36,7 proc. kaupiant 15 metų. Tai reiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus žmogaus pajamos atitinkamai gali sumažėti dvigubai ar net trigubai, net ir kaupiant papildomai antroje pakopoje.

„Tad tai ne tik parodo kaupimo ilgą laiką naudą, bet ir patvirtina išvadą, kad vien kaupimo antroje pakopoje neužtenka oriai senatvei užsitikrinti“, – pastebėjo ji.

Taigi kaupiant antroje pakopoje galima tikėtis pensijoje gauti 35–50 proc. ligtolinių pajamų. Vis dėlto kokybiškam gyvenimui užsitikrinti asmeninių finansų ekspertai rekomenduoja turėti bent 80 proc. ligtolinių pajamų pensijoje.

Dalia Kolmatsui
© DELFI / Kiril Čachovskij
Dalia Kolmatsui

Jei žmogus nusprendžia kaupti trečioje pakopoje, jis iš jos galėtų bandyti užsitikrinti 30 proc. pajamų dydžio pensijos išmoką. Pavyzdžiui, norint, kad papildomų lėšų pensijoje užtektų 20 metų ir ilgiau ir žmogus gautų 200 eur išmoką prie pensijos, reikėtų būti sutaupius 48 tūkst. eurų, norint prisidėti 500 eur, reikėtų sukaupti apie 120 tūkst. eur.

„Skaičiuojama, kad žmogui iki 30 metų reikia taupymui atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai sulaukus 40 metų gali tekti atidėti ir penktadalį atlyginimo tam, kad pavyktų užsitikrinti orią pensiją. Prie tinkamo dydžio įmokų skyrimo gali prisidėti ir darbdavys, pervesdamas papildomas pensijas į darbuotojo pensijų kaupimo sąskaitą“, – kalbėjo taupymo ir investavimo ekspertė.

Vis dėl to, pašnekovė pastebi, papildomo kaupimo trečioje pakopoje tradicija dar tik formuojasi ir kol kas gyventojai skiria tam palyginti nedideles sumas.

„Akivaizdu, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skiriamas dėmesys pensijų kaupimo temai atkreipia vis didesnės dalies gyventojų dėmesį, ir jie pradeda rūpintis ne tik antros, bet ir trečios pakopos pensijų kaupimu. Taip pat jaučiame ir augantį darbdavių susidomėjimą galimybe skatinti darbuotojus pervedant įmokas į jų pensijų fondus. Dažnai darbdaviai kaupia darbuotojams sumas, priklausančias nuo jų darbo stažo įmonėje. Šios sumos svyruoja nuo 1 iki 4 proc. žmogaus atlyginimo, dažnai antra tiek prisideda ir pats kaupiantysis“, – kalbėjo D. Kolmatsui.

Primename bendras skaičiavimo sąlygas: skaičiuojami pavyzdžiai, kai kaupti šiuo metu pradeda kaupia vyrai, kuriems šių metų pradžioje sukako nurodytas metų skaičius ir kurie pradėjo dirbti būdami 20 metų (dabartinio 20-mečio atveju, jis ir darbinę karjerą, ir kaupimą pensijai pradėjo šiuo metu, t. y. metų viduryje). Jie visais atvejais iki pensinio amžiaus dirbs nepertraukiamai, uždirbs 700 eurų „į rankas“ atlyginimą – daroma prielaida, kad šis atlyginimas augs tokiu pat tempu, kaip ir vidutinis darbo užmokestis šalyje, kurio kitimas paremtas oficialiomis šalies ir Europos Komisijos prognozėmis, taip pat skaičiuoklėje taikomos indeksavimo prielaidos.

Apskaičiuojant tikėtiną išmokos iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydį daroma prielaida, kad sukakus pensinį amžių už visas pensijų fonde sukauptas lėšas yra perkamas paprastasis anuitetas, net jei už sukauptą sumą pagal teisės aktų reikalavimus anuiteto įsigijimas nėra privalomas. Šis principas taikomas siekiant geriau palyginti skirtingų dalyvavimo pensijų kaupime variantų rezultatus. Prognozuojama „Sodros“ pensija, prognozuojama išmoka iš pensijų fondo, prognozuojama pensijų fonde sukauptų lėšų vertė pateikiamos būsimąja verte (asmeniui apskaičiuotais išėjimo į pensiją metais). Perkamoji šių piniginių verčių galia bus mažesnė negu dabartinė dėl infliacijos poveikio.

Visas skaičiuoklėje naudojamas prielaidas galima rasti čia. Lentelėje prognozuojama grąža nurodoma pagal kaupiančiojo amžių (pateikiama skaičiuoklės rekomenduojama grąža). Skaičiuojama kaupiant pagal 3+1,5 proc. formulę. Iki šiol įgyti „Sodros“ taškai į skaičiavimus neįtraukiami. Pateikti skaičiavimai yra iliustracinio pobūdžio.


www.DELFI.lt
59