Nors nuolat primenama, kad gyvenimas tik šia diena gali pasibaigti liūdnai, dar didelė dalis gyventojų neturi pakankamai santaupų, kad staiga netekę pajamų galėtų išgyventi bent tris mėnesius. Tiesa, asmeninių finansų ekspertai pastebi, kad atsakingi vartotojai vis atidžiau planuoja savo išlaidas ir rūpinasi, kad neliktų tuščiomis piniginėmis.

Paskutiniame kurse studijuojanti, o kartu ir dirbanti Julija džiaugiasi esanti visiškai atsakinga už savo finansinį gyvenimą. Jei pirmų kursų metu jai neretai tekdavo viduryje mėnesio skambinti tėvams su prašymu pervesti daugiau pinigų, dabar ji sugeba išsiversti su tuo, ką uždirba per mėnesį dirbdama biure.

Nepaisant to, vilnietė prisipažįsta, kad nesijaučia turinti pakankamai finansinių žinių, kad būtų visiškai patenkinta savo išlaidomis ir taupymu.

Išlaidų stebėjimas padėjo išsiugdyti įgūdžių

„Turiu dvi sąskaitas banke. Viena tokia daugiau einamoji, iš kurios perku drabužius, maistą, o į kitą sąskaitą mėnesio pabaigoje pervedu tai, kiek būna likę pirmojoje. Jei lieka keli šimtai, tai juos visus ir pervedu į taupymo sąskaitą. Jei pasitaiko sunkesnis mėnesis, pasilieku ir netaupau“, – pasakojo ji.

Nors Julija yra girdėjusi, kad patariama taupyti bent 10 proc. savo pajamų, jai taip taupyti nepavyksta.

„Tiesiog kol kas laviruoju ir žiūriu pagal mėnesius, kaip man kiek lieka susitaupyti“, – prisipažino vilnietė.

Pasiteiravus, kodėl ji netaupo pinigų kita forma, pavyzdžiui, taupomuoju indėliu banke, mergina teigė, kad jai indėliai atrodo komplikuoti: „Nemanau, kad mano finansinio raštingumo žinios yra pačios didžiausios, todėl man atrodo viskas sudėtinga su tais indėliais. Turiu sąskaitą, tai tiesiog persivedu pinigus ir žinau, kad neišleisiu jų impulsyviam pirkimui. Man taip lengviau“.

Sutaupytus pinigus sostinės gyventoja panaudoja stambesniems pirkiniams. Kartais taupo tikslingai, pavyzdžiui, šią žiemą ir pavasarį taupė vasaros atostogoms.

Pinigai
© Shutterstock
Pinigai

Julija prisipažįsta, kad taupyti jai nėra lengva: turi visada galvoti, kiek turi likusių pinigų, kaip planuoti pirkinius. Vis dėlto jai tai daryti yra lengviau nei prieš keletą metų. Pradėjusi vesti išlaidų sąrašą ji išsiaugino pojūtį, kiek maždaug kokioms išlaidų grupėms gali išleisti per mėnesį ir šiuo metu pinigus leidžia intuityviai.

Taupo einamosiose sąskaitose

Julija – ne vienintelė Lietuvoje, suprantanti, kaip svarbu pasirūpinti finansiniu saugumu, tačiau pasimeta tarp skirtingų taupymo alternatyvų. Lietuvos banko atlikta gyventojų apklausa rodo, kad didelė dalis gyventojų taupo, siekdami atsidėti santaupų nenumatytiems atvejams ir galimam finansinės būklės pablogėjimui. Vis dėlto didžioji dalis vis dar negalėtų iš jų išgyventi daugiau nei tris mėnesius. Kaip pastebi Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Vaidotas Tuzikas, tai rodo, kad santaupų rezervai vis dar nėra pakankami.

Populiariausias būdas taupyti tarp lietuvių – indėliai.

„Pastarieji auga beveik nepertraukiamai nuo pat 1994 m., o naujausiais šių metų gegužės duomenimis, Lietuvos gyventojų indėliai sudarė jau apie 15,8 mlrd. eurų“, – kalbėjo specialistas.

Pastebima, kad net karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose indėlių augimas toliau tęsėsi.

Lietuvos banko atstovas pastebi, kad gyventojai dažniausiai renkasi lėšas laikyti vienadienių indėliu forma arba einamosiose sąskaitos, kaip ir Julija. Būtent net apie 75 proc. indėlių laikoma šia forma.

„Viena vertus, tą galėjo paskatinti vyraujanti mažų palūkanų aplinka, taigi ir sumažėjusios palūkanos už saugesnes finansines priemones. Kita vertus, tai, kad gyventojai yra linkę turėti likvidžių lėšų, rodo ir pernai Lietuvos banko namų ūkių apklausos rezultatai. Tarp apklausos dalyvių nurodytų taupymo priežasčių populiaruios buvo noras turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms ir galimas finansinės būklės pablogėjimas ateityje. Tad nenuostabu, kad pandemijos akivaizdoje šios tendencijos nesikeičia – per kovą ir balandį vienadienių indėlių suma didėjo. Tuo pat metu terminuotų, ilgalaikių indėlių truputį sumažėjo“, – svarstė pašnekovas.

Vaidotas Tuzikas
© Asmeninio archyvo nuotr.
Vaidotas Tuzikas

Tendencija, kad Lietuvos gyventojai daugiau pajamų atsideda taupymui pastebima visų sunkmečių metu. Lietuvos banko duomenimis, tai buvo pastebėta tiek 1998 m. Rusijos ekonominės krizės metu, tiek 2009 m. finansų krizės laikotarpiu. Per pastarąjį gyventojų taupymo norma buvo beveik pasiekusi Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tuo metu pradėjus ekonomikai vėl augti norma vėl krito ir paskutiniais metais šalyje taupymo norma buvo viena mažiausių ES.

Reikėtų rūpintis trijų rūšių santaupomis

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė primena, kad taupyti reikėtų bent 10 proc. savo pajamų.

„Gyventojų taupymo norma tokiose šalyse kaip Vokietija siekia apie 15 proc. Tokia dalis būtų rekomenduotina ir Lietuvoje. Idealiu atveju taupymui ir investavimui būtų galima skirti ir 20–25 proc. pajamų. Taip per ilgesnį laiką būtų galima sukaupti reikšmingesnės vertės finansinį turtą“, – komentavo asmeninių finansų ekspertė.

Pasak jos, taupyti taip pat nerekomenduojama padrikai: reikėtų rūpintis trijų rūšių santaupomis. Tai – finansinė pagalvė, papildomas kaupimas pensijai ir investicijos.

Pati svarbiausia – finansinė pagalvė. Ją turėtų sudaryti 3–6 mėnesių atlyginimo dydžiui prilygstanti santaupų suma, o panaudoti pinigus būtų galima susidūrus su netikėtais finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, praradus darbą ar rimčiau sutrikus sveikatai.

„Konkretų skaičių turėtų įsivertinti kiekvienas atsižvelgdamas į savo pajamas ir poreikius. Bet apie 2–2,5 tūkst. eurų siekianti santaupų suma jau galėtų būti ta suma, kuri padėtų lengviau pergyventi trumpalaikius kelių mėnesių finansinius nesklandumus nemažai daliai žmonių“, – patarė J. Cvilikienė.

Jūratė Cvilikienė
© DELFI / Josvydas Elinskas
Jūratė Cvilikienė

Jei šiuo metu gyventojui atrodo sudėtinga sukaupti tokią finansinę pagalvę, geriau taupyti nors kiek, nei iš viso netaupyti. Pradėti galima nuo keliasdešimties ar kelių šimtų eurų siekiančios finansinės pagalvės.

„Nusiteikite, kad jų niekam neleisite ir kas mėnesį pagal galimybes papildysite“, – rekomenduoja banko atstovė.

Pagalvoti ir apie pensiją

Nereikėtų pamiršti ir pagalvoti ir apie savo senatvę. Dar viena sritis, apie kurią galvojant, reikėtų taupyti – pensija.

„Dėl šalies demografinių tendencijų atotrūkis tarp pensijų ir darbo užmokesčio toliau galimai didės. Po kelių dešimtmečių išėję į pensiją, daugelis mūsų galime gauti valstybinę pensiją, kuri prilygs trečdaliui mūsų buvusių pajamų. Kaupdami papildomai II pensijų pakopoje galime užsitikrinti apie 50–55 proc. buvusių pajamų dydžio pensiją. O pridėję kaupimą ir III pakopoje, galime pasiekti maždaug 70 proc. buvusį pajamų lygį pensijoje, kuris pageidautinas tam, kad galėtume išlaikyti iki tol buvusį savo pragyvenimo lygį“, – aiškino J. Cvilikienė.


Kartu ji pateikė pavyzdį: gaunant vidutinį atlyginimą, kuris šiuo metu sudaro apie 900 eurų, ir kaupiant maksimaliai, į II pensijų pakopos fondą pervedama lėšų suma sudaro 58 eurus per mėnesį. Jei iki pensijos likę 30 metų, per juos bus galima sukaupti apie 100 tūkst. eurų. Papildomai į III pakopą skiriant 50 eurų per mėnesį, sukauptą sumą dar bus galima padidinti apie 60 tūkst. eurų. Tad žmogus, šiuo metu gaunantis vidutinį atlygį ir norėdamas užsitikrinti patogų gyvenimą pensijoje, turėtų iki savo pensijos sukaupti apie 160 tūkst. eurų.
„Jeigu esame pasirūpinę šiais dviem dalykais – finansine pagalve ir papildomu kaupimu pensijai, galime žengti trečią žingsnį ir taupyti ar investuoti papildomai“, – pridėjo ekspertė.

Pasak J. Cvilikienės svarbu ne tik taupyti, bet ir daryti tai periodiškai. Tai moko disciplinos ir leidžia ilguoju laikotarpiu taupymą paversti įpročiu.

„Pavyzdžiui, jei nusistatome, kad pirmą mėnesio dieną, kai gauname atlyginimą, atidėsime dalį pinigų taupymui, iš pradžių tai gali tapti tam tikru keblumu, bet po kelių mėnesių tą daryti taps paprasčiau. Be to, jei taupome reguliariai, atidėti mažesnes sumas yra mažiau „skausminga“ negu kurį mėnesį skirti didelę pajamų dalį tam“, – aiškino ji.

Kur laikyti pinigus?

Taupymo įpročių jau turintiems gyventojams taip pat svarbu žinoti, kur ir kaip laikyti kaupiamus pinigus.

Čia asmeninių finansų ekspertė įspėjo, kad nors vis dar atsiranda gyventojų santaupas laikančių grynais namuose, reikėtų nepamiršti, kad tai yra daug rizikingiau nei laikyti pinigus banko sąskaitoje: gyventoją gali apvogti, pinigus pasiglemžti gaisras, o nutinka ir tokių atvejų, kai gyventojai pamiršta, kur paslėpė pinigus.

„Didesnioji dalis gyventojų laiko pinigus banko sąskaitoje. Nors čia jie yra saugesni negu namuose, jie neapsaugoti nuo infliacijos. Pasidėjus indėlį banke, galima gauti palūkanas, kurios kompensuoja bent dalį infliacijos. Įsigijus finansinių priemonių, jau galima gauti grąžą, kuri viršys infliacijos rodiklį“, – tęsė J. Cvilikienė.


O tiems, kurie taupo pinigus banko kortelės sąskaitoje, specialistė siūlė pagalvoti, kad tai tas pats, kas nešiotis visas santaupas piniginėje: kaskart užėjus į parduotuvę gali kilti pagunda tas santaupas išleisti. Ir taip per vieną kitą kartą galima išleisti kelių mėnesių taupymo rezultatus.

„Tad taupymui geriau turėti atskirą sąskaitą, kurios likutis nuolatos nebūtų rodomas priešais akis, nebent didesnės pinigų sumos jums nekelia emocijų“, – patarė ji.

Pirma santaupų rezervas, paskui – investavimas

Lietuvos banko specialistas V. Tuzikas taip pat pataria pasirūpinti gyventojams finansine pagalve. Pasak jo, ji turėti būti tokia, kad leistų išgyventi bent pusmetį netekus pastovių pajamų.

„Tačiau ši suma taip pat gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių – pajamų tvarumo ir būtinųjų išlaidų, asmeninės finansinės padėties bei ekonominės aplinkos. Jei vyrauja didelis neapibrėžtumas, stiprėja rizika prarasti pajamas, patiriamos didelės būtinosios išlaidos, tuomet gali prireikti ir 6–12 mėn. pajamų rezervo“, – teigė jis.

Jei iki šiol gyventojas neturi jokių santaupų, reikėtų stengtis taupymą įtraukti į būtinąsias išlaidas ir kiekvieną mėnesį tam atidėti bent 10 proc. gaunamų pajamų.

Tuščia piniginė? Didžiausios klaidos, neleidžiančios sutaupyti
© Shutterstock

„Vienas iš asmeninių finansų valdymo žingsnių, leidžiančių įdarbinti sutaupytas lėšas ir išsaugoti santaupų vertę bei ją padidinti, yra investavimas. Vis dėl to pirmiausia reikėtų sukaupti pakankamą santaupų rezervą nenumatytiems atvejams, o tada likusias laisvas lėšas galima nukreipti investavimui“, – patarė V. Tuzikas.

Be to, ir čia, pasak specialisto, reikėtų nepamiršti, kad ir investuojant reikia elgtis atsakingai: būtina įvertinti ne tik galimą uždarbį, bet ir su tuo susijusią riziką bei potencialaus nuostolio galimybę bei jo poveikį asmeniniams finansams. Jei visgi nusprendžiama investuoti, rizikas reikia diversifikuoti: turimas santaupas nukreipti bent į kelis skirtingus produktus, pasidomėti apie investicinį instrumentą bei investavimo sąlygas.


www.DELFI.lt
14