Laikai, kai sutaupytus pinigus žmonės slėpė kojinėse ar kasdavo prie namų po žeme, jau baigia užsidengti praeities dulkėmis. Vis dėlto dar didelė dalis gyventojų savo santaupas laiko grynaisiais ar tiesiog einamojoje banko sąskaitoje. Asmeninių finansų ekspertai pataria – sukaupus pakankamą sumą jaustis finansiškai saugiam vertėtų pagalvoti ir apie investavimo galimybes.

Sostinėje gyvenanti, 35 metų Aurelija nuo vaikystės išmokusi su pinigais elgtis atsakingai. Taupymo įpročius išsiugdžiusi moteris teigia visuomet jaučiasi saugiai – turi bent pusės metų atlyginimą siekiančių santaupų. Kas mėnesį nuo atlyginimo pastovią sumą atsidedanti vilnietė pastebėjo, kad jos santaupos jau gerokai didesnės nei jai reikėtų netikėtai kuriam laikui netekus darbo.

Nežino, kaip pradėti investuoti

„Jau daugybę metų santaupas laikau atskirose, su banko kortele nesusietose sąskaitose ar banko indėliuose, tačiau paskutiniu metu vis dažniau pagalvoju, galbūt galėčiau kaip nors efektyviau tuos pinigus turėti“, – pastebėjo ji.

Aurelija skaičiuoja, kad šiuo metu dėl žemų palūkanų, ji už tūkstantį eurų, laikomų banko indėlyje, per metus uždirba vos 0,5 eur.

„Suprantu, kad metinė infliacija daug didesnė, todėl ilguoju periodu prarandu savo pinigų vertę. Viskas gerai, su tais, kuriuos laikau, kad jausčiausi saugi. Nors bendrą jų vertę šiek tiek valgo kainų augimas, juos noriu turėti saugiai indėlyje, kad galėčiau bet kada prireikus panaudoti. Tačiau vis pagaunu save galvojančią apie papildomai besikaupiančią sumą ir jos įdarbinimą“, – tęsė pašnekovė.

Eurai
© DELFI / Kiril Čachovskij
Eurai

Nuosavus namus jau turinti, II pakopos pensijų fonde savo senatvei kaupianti gyventoja nebesvarsto naujo nekilnojamojo turto įsigijimo, nors kartais pagalvoja ir apie tokį variantą. Visgi moteris jaučiasi pasimetusi, nežinodama, nuo ko pradėti norint investuoti.

„Internete vis matau įvairių pasiūlymų, pavyzdžiui, sutelktinio skolinimo pasiūlymus, bet naujai išgirstas idėjas dažniausiai atmetu, kaip ir kritovaliutas, nes norėčiau būti tikra, kad rizikuodama ir investuodama netyčia neprarasčiau daugiau nei suvalgo infliacija“, – svarstė sostinės gyventoja.

Pirma – užsitikrinti finansinį rezervą

Investicijos gali skambėti labai viliojančiai, tačiau Lietuvos bankas apie tai pataria svarstyti tik tuomet, jei išmintingai valdote savo asmeninius finansus, esate užsitikrinęs rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams, apsidraudęs turtą ir gyvybę bei kaupiate ilgalaikiams tikslams. Jei visą tai esate užsitikrinę, jau galima pagalvoti ir apie papildomą investavimą.

Investavimo priemonių gali būti įvairių – nuo kolekcinių vertybių, sutelktinio finansavimo iki akcijų, obligacijų ar valiutų, Tiesa, pastarųjų Lietuvos bankas siūlo vengti neprofesionaliems investuotojams, nes jie yra sudėtingi ir rizikingi.

Bene svarbiausia taisyklė, kurią reikia suprasti investavime, – kuo daugiau galite uždirbti, tuo daugiau ir rizikuojate prarasti.


Pernai metų vasarą Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad net 64,8 proc. žmonių savo santaupas laiko sąskaitoje banke. Tuo metu namuose grynais laikyti dalį santaupų taip pat renkasi 40 proc. gyventojų, terminuotame indėlį – 15,5 proc.

Tarp investicinių priemonių pirmauja nekilnojamasis turtas. Į jį investuojantys prisipažysta daugiau nei dešimtadalis gyventojų (12,3 proc.). Investicinius fondus renkasi vos 5,5 proc., įmonių akcijas – 4,4 proc., obligacijas – 1,9 proc.

Šios paminėtos investavimo priemonės – labiausiai žinomos tarp gyventojų, tačiau paskutiniu metu atsiranda ir naujų pasiūlymų investuoti, pavyzdžiui, į užsienio valiutas, kriptovaliutas. Tačiau čia Lietuvos bankas įspėja, kad neretai pasiūlymai, žadantys daug uždirbti neva neprisiimant jokios rizikos dažniausiai ir yra patys rizikingiausi.

Ekspertai pataria: kad pelės santaupų nesugraužtų
© DELFI / Valdas Kopūstas

Specialistai dalinasi patarimais, kokiomis taisyklėmis vadovautis susiviliojus akį patraukusiais investavimo pasiūlymais. Pirma – neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote. Antra, venkite pasiūlymų, siūlančių labai greitai uždirbti daug ir be jokios rizikos. Tokių investicijų tiesiog nebūna. Trečia, pasitikrinkite, ar investavimo pasiūlymą pateikusi bendrovė ar svetainė nėra įtraukta į Lietuvos banko sudarytą „Neteisėtai finansines paslaugas siūlančių įmonių sąrašą“.

Investavimas – ir pasyvioms pajamoms užsitikrinti

„Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė Greta Šiaučiulytė pastebi, kad laisvų lėšų investavimas per ilgą laiką gali tiek padidinti turimą turtą, tiek uždirbti reguliarią grąžą, tiek leisti užsitikrinti pasyvias pajamas.

Pasak specialistės, prieš nusprendžiant investuoti laisvas lėšas pirmiausiai reikia pasirūpinti finansiniu rezervu. Rekomenduotina suma – 3–6 mėnesių pajamos. Pavyzdžiui, uždirbant vidutinį atlyginimą Lietuvoje tai turėtų sudaryti 2,5–5 tūkst. eurų.

„Šie pinigai gali pasitarnauti kaip tam tikras draudimas nuo įvairių nenumatytų gyvenimo atvejų. Tačiau juos privalote galėti panaudoti, vos tik iškyla svarbus poreikis. Dėl to investuoti jų nerekomenduojama, nes jei pinigų prireiktų tada, kai vertybinių popierių kainos Lietuvos ar pasaulio biržose sumažėjusios, pardavus juos tektų patirti nuostolį. Jei sąskaitoje esantys rezervo pinigai erzina, tada galima pasidėti juos kaip terminuotą indėlį. Nors tokiu būdu pinigai uždirbs nebent minimalias palūkanas, jie bus laikomi atskiroje sąskaitoje, o prireikus nutraukti indėlio sutartį, pinigus bus galima susigrąžinti nepatiriant nuostolių“, – komentavo pašnekovė.

Greta Šiaučiulytė
© Bendrovės nuotr.
Greta Šiaučiulytė

Antas žingsnis – tai kaupimas pensijai III pakopos fonde ir taupymas vaikų ateičiai pasirinkus investicinio gyvybės draudimo produktą. Kaip aiškino G. Šiaučiulytė, šios priemonės patrauklios tuo, kad joms galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

„Į tokio tipo fondus nukreipę iki 1,5 tūkst. eurų įmokų per metus, nuo savo sumokėto gyventojo pajamų mokesčio deklaruodami pajamas ateinančiais metais galėsite susigrąžinti iki 300 eurų. Tai prilygsta 20 proc. metinei grąžai“, – skaičiavo ji.

Tikėtina, kad investuota suma šio tipo fonduose per metus vidutiniškai atneš 5–7 proc. grąžą, taip per kelerius metus bendrą investuotą sumą, įskaitant susigrąžintus mokesčius, bus galima smarkiai padidinti. Dėl to turint laisvų lėšų rekomenduojama, visų pirma, išnaudoti tuos investavimo būdus, kurių grąžą gali reikšmingai padidinti mokestinės lengvatos.

„Pasirūpinus anksčiau minėtais dalykais, papildomas laisvas lėšas galima skirti investicijoms. Dažnai galvojama, kad investuoti galima pradėti tik tada, kai žmogus turi sukaupęs keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų. Tai mitas. Investuoti galima pradėti ir nuo 30–50 eurų per mėnesį siekiančios sumos“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip pastebi maklerė, siekiant investicinės grąžos daug svarbiau už investavimą reguliarumas: „Galima daryti prielaidą, kad kas mėnesį investuojama 50 eurų suma per metus vidutiniškai atneš didesnę grąžą negu vienu metu investuoti 600 eurų. Periodinis investavimas padeda išlyginti vadinamuosius rinkos svyravimus ir įsigyti vertybinių popierių už kainą, kuri yra artimesnė metiniam vidurkiui. Tad net jei šiuo metu turite sukaupę didesnę sumą investavimui, patartina vertybinių popierių įsigijimą paskirstyti per kelių mėnesių ar pusmečio laikotarpį. Tiesa, prieš pradedant investuoti periodiškai, reikėtų susipažinti su taikomais komisiniais mokesčiais, kurie kartais gali viršyti investuojamą sumą, taip sumažindami investicijos pelningumą“.

Kokias investicines priemones rinktis?

Pasiruošus investuoti pagal minėtas taisykles tam tikrą sumą reguliariai reikėtų žinoti ir tai, į ką investuoti.

„Apskritai investuoti galima į kelias pagrindines priemones, kurias investavimo specialistai dar vadina turto klasėmis. Tai akcijos, obligacijos ir nekilnojamasis turtas. Dar yra žaliavos, įskaitant tokius tauriuosius metalus kaip auksas, bet ne profesionaliems investuotojams tai šiek tiek sunkiau prieinamos priemonės“, – vardijo banko atstovė.

Neturintiems investavimo patirties investuoti rekomenduojama pradėti nuo bankų ar kitų finansų institucijų siūlomų investicinių fondų.

„Pradžioje galima rinktis į pasaulio akcijas investuojančius indeksinius fondus, t. y. tokių fondų investicijos dažniausiai nukreiptos į JAV, Europos ir Azijos regionuose veikiančių įmonių akcijas ir siekia atkartoti pagrindinių akcijų indeksų grąžą. Tai reiškia, kad jūsų investuojamos lėšos bus pakankamai gerai diversifikuotos ir susietos su viso pasaulio ekonomikos augimu – jei pasaulio ekonomika augs, didės įmonių vertė ir jūsų investicijų vertė“, – aiškino specialistė.

Ekspertai pataria: kad pelės santaupų nesugraužtų
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Norint sumažinti rinkų svyravimo įtaką, gyventojai gali rinktis tokį fondą, kuriame 20–40 proc. lėšų investuojama į vyriausybių obligacijas. Tokiu atveju potenciali grąža greičiausiai bus mažesnė, bet ir investuotų lėšų vertė svyruos mažiau. Tai gali būti aktualu tokiu atveju, jei investuotas lėšas asmuo planuoja panaudoti po 3–5 metų.

„Rinkoje taip pat galite rasti fondų, kurie investuoja į specifinio sektoriaus, pavyzdžiui, biotechnologijų įmonių akcijas ar į tvarumo kriterijus atitinkančias įmones. Be to, Baltijos šalių biržose galima įsigyti kelių fondų, investuojančių į nekilnojamąjį turtą, vienetų. Vadinasi, nereikės įsigyti buto ar kitokių patalpų, kad galėtumėte investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – apžvelgė G. Šiaučiulytė.

O investuoti į konkrečių bendrovių akcijas ar obligacijas reikėtų sukaupus šiek tiek patirties ir išmokus ramiau reaguoti į finansų rinkų svyravimus: „Konkrečios bendrovės akcijas rinkitės vadovaudamiesi ne gandais ar lūkesčiais rinkoje, o stabiliais finansiniais rodikliais, patikrintu verslo modeliu, reguliaria dividendų mokėjimo politika. Konkrečių bendrovių akcijų dalis, bent pradžioje, neturėtų sudaryti daugiau negu 10 proc. jūsų viso portfelio vertės“.

Atkreipti dėmesį į komisinius mokesčius

Maklerė pastebi, kad investuoti mažomis sumomis nusprendę gyventojai ne visada atkreipia dėmesį į komisinius mokesčius.

„Nors dažniausiai komisiniai mokesčiai sudaro 0,5–1 proc. nuo investuojamos sumos, kai kada pritaikomas minimalus kelių eurų įsigijimo mokestis. Jei, pavyzdžiui, nusprendėte už 30 eurų įsigyti Vilniaus biržoje kotiruojamos bendrovės akcijų, įsigijimo sandoris apmokestinamas 2 eurais, tai mokesčio dydis nuo minėtos sumos sudaro apie 7 proc. Taip įsigijimo mokesčiai gali gerokai sumažinti vidutinę metinę investicijų grąžą“, – pavyzdžiu dalijosi ji.

Ekspertai pataria: kad pelės santaupų nesugraužtų
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Todėl pagrindinis patarimas čia būtų – prieš investuojant išanalizuoti tarpininkų paslaugas, jų taikomą apmokestinimą ir rinktis tuos, kas siūlo palankiausius mokesčius.

„Per ilgą laiką net ir 1 proc. skirtumas gali reikšmingai padidinti arba sumažinti investicijų grąžą. Pavyzdžiui, „Swedbank“ nuo šių metų pradžios netaiko komisinio mokesčio vertybinių popierių sandoriams Baltijos šalių biržose. Todėl privatiems klientams prekyba ir portfelio iki 30 tūkst. eurų saugojimas nieko nekainuoja“, – kalbėjo pašnekovė.

Kitas būdas sumažinti mokesčius yra rinktis biržose prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds), kurie yra pagarsėję mažais turto valdymo mokesčiais. Be to, tai dažniausiai pasyviai valdomi fondai, kurie investuoja į su biržos indeksu susietą įmonių akcijų krepšelį. Tokie fondai atkartoja bendrą finansų rinkų kryptį ir per ilgą laikotarpį dažnai padeda pasiekti geresnių rezultatų negu aktyviai valdomos investicijos.


www.DELFI.lt
16