Saulės jėgaines ant stogų įsirengia ne tik individualių namų gyventojai. Tai daro ir Lietuvos įmonės. Vienos jų investuoja tik savas lėšas, kitos pasinaudoja parama. Galiausiai, yra tokių, kurios elektrą, pagamintą ant savo pastato stogo, perka pigiau iš jėgainės investuotojo.

Investavo savas lėšas

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis pasakoja, kad svarstydama įsirengti saulės elektrinę, ant vieno iš savo pastatų stogo, įmonė vertino galimybes pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais, tačiau galiausiai investavo savas lėšas: „Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu neatitikome paramos programų finansavimo nuostatų, bet įvertinę teikiama projekto naudą, nusprendėme investuoti 90 tūkst. eurų nuosavų lėšų.“

Dėl saulės jėgainės įsirengimo, įmonei padėjo apsispręsti šie veiksniai: mažesnės įmonės veiklos sąnaudos, tinkama įmonės infrastruktūra, patrauklus investicijų atsipirkimo laikas ir ekologinė nauda. „Grinda“ teritorijoje saulės jėgainė pradėjo veikti praėjusį rudenį.

„Kadangi saulės elektrinė veikti pradėjo tik rudenį, tai nuo jos veikimo pradžios suvartojame visą pagamintą elektros energiją. Artimiausiu metu tapsime elektrą gaminančiu vartotoju, nes pavasarį ir vasarą pagamintos ir nesunaudotos elektros energijos perviršį panaudosime, kai vėl prasidės šaltasis metų laikas.

Atsižvelgiant į tai, kad administraciniame „Grindos“ pastate yra sumontuota šilumos siurblių sistema, dalį vasaros metu saulės elektrinėje pagamintos energijos bus galima panaudoti administracinio pastato šildymui“, – pasakoja K. Vaicekiūtis.

Sumontuoti 375 saulės moduliai

UAB „Grindos“ saulės jėgainės projekto atsipirkimo skaičiavimai buvo atlikti 2017 metų sausio mėnesį. K. Vaicekiūtis teigia, jog analizuojant 5 metų elektros energijos tarifus buvo apskaičiuota, kad projekto paprastasis atsipirkimo laikas bus 7 metai: „Šiuo metu vykdomas pagamintos energijos monitoringas, tačiau galutines išvadas galima bus daryti tik praėjus metams.

Ant beveik 600 kvadratinių metrų orientuoto į pietus stogo šlaito sumontuota 375 energijos moduliai, o bendra elektrinės galia siekia 97,5 kilovatus (kW). Prognozuojama, kad per metus saulės jėgainė pagamins apie 95 tūkst. kW elektros, o tai sudarytų daugiau nei trečdalį metinių įmonės sąnaudų.“

Pasidomėjus, ar „Grinda“ ir toliau plėtos saulės energetiką įmonės viduje, K. Vaicekiūtis sako, jog kol kas stebės šią investiciją: „Stebėsime šio projekto rezultatus ir ieškosime galimybių įgyvendinti daugiau novatoriškų projektų. Taip pat artimiausiu metu planuojame įsigyti du elektromobilius, kuriais pas klientus skubės avarines situacijas likviduojantys darbuotojai.“

Elektrą gamina ir elektromobiliams

Saulės baterijos, gaminančios elektros energiją, yra sumontuotos ir ant „Lidl“ tinklo parduotuvių stogų. Saulę naudojančios elektrinės įrengtos 3-jose „Lidl“ parduotuvėse – Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose. Šitaip pagaminta elektros energija yra panaudojama parduotuvės reikmėms bei prie jos automobilių aikštelėse įrengtoms elektromobilių bei elektrinių dviračių įkrovimo stotelėms.

„Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl siekiame kuo efektyviau panaudoti išteklius. Alternatyvių energijos šaltinių pritaikymas – viena iš mūsų interesų sričių. Šios jėgainės bei įkrovimo stotelės įrengtos mūsų bendrovės iniciatyva bei lėšomis. Pirkėjai įkrovos stotelėmis gali naudotis nemokamai“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ atstovė Valerija Lebedeva.

Kiekviena iš „Lidl“ saulės jėgainių suprojektuota individualiai įvertinus parduotuvės pastato padėtį ir sklypo orientaciją bei siekiant, kad būtų galima pasigaminti kuo daugiau energijos. V. Lebedeva patikino, jog pagamintą momentinį elektros energijos perteklių „Lidl“ parduotuvės „atiduoda“ į elektros tiekėjo tinklą.

Naudojame tik „žalią“ elektrą

Salyklą gaminanti Panevėžio įmonė „Viking Malt“ savo pastatų stogus taip pat išnaudoja saulės elektrinėms. Įmonės atstovas Linas Strakšys teigia, jog saulės jėgaines įsirengti buvo nuspręsta norint sutaupyti. Aplinkosaugos veiksnys, L. Strakšio teigimu, taip pat yra labai svarbus, jis irgi pastūmėjo priimti šį sprendimą.

„Kol kas sutaupyti pavyksta dar nedaug. Dabar žiema, saulės elektrinės apsnigtos, bet laukiame vasaros. Kadangi jėgaines įsirengėme tik rudeniop, kai dienos trumpėjo, naktys ilgėjo, todėl ir rezultatą akivaizdų matysime tik šiais metais, vasarą“, – pasakoja L. Strakšys.

Saulės elektrinė „Viking Malt“
© „Viking Malt“ nuotr.
Saulės elektrinė „Viking Malt“

„Viking Malt“ saulės elektrinių galingumas siekia iki 300 kW. L. Strakšys sako, jog pagaminta elektra iškarto tiekiama į įmonės įrenginius: „Esame tiesiogiai „pajungti“ ir apsirūpiname elektra savo reikmėms iškarto. Aišku, tik jos neužtenka, įmonė sunaudoja žymiai daugiau elektros, saulės jėgainėje pagaminama tik dalis.“

L. Strakšys tikina, jog įmonė naudojasi tik „žalia“ elektra – be saulės elektrinių sugeneruotos elektros, „Viking Malt“ elektrą perka ir iš nepriklausomo tiekėjo, kuris ją gamina taip pat pasitelkdamas atsinaujinančią energetiką: „Turime sertifikatus, kurie 100 proc. patvirtina ir įrodo, jog energija – „žalia““.

Paklausus, ar „Viking Malt“ numato ir toliau plėtoti saulės energetiką, L. Strakšys patikina, jog visus turimus plotus įmonė jau išnaudojusi ir plėstis nebeturi kur.

Pramonėje saulės elektrinių tikrai daugės

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) tarybos prezidentas Vitas Mačiulis pasakoja, jog saulės jėgaines įsirengiančių įmonių Lietuvoje tikrai yra, o artimiausiu metu, ypač pramonės srityje, jų gali ir dar padaugėti: „Šiuo metu vyksta Ūkio ministerijos organizuojamas struktūrinių fondų projektas, skirtas atsinaujinančiai energetikai pramonėje. Projektas skatina pramonės įmones įsirengti ne tik saulės, bet ir biokuro jėgaines.

Dabar pačiame įkarštyje vyksta šio projekto sutarčių pasirašymas. Teikti prašymus gali tik pramonės įmonės – ne prekybos, ne visos kitos. Pasinaudojusios šiuo pasiūlymų įmonės gali susigrąžinti nuo 40 iki 60 proc. savų investicijų. Tačiau pasiūlymuose yra šioks toks pranašumas – kuo investuosi daugiau savo lėšų – tuo lengviau susigrąžinsi.“

Apribojimo, kokio galingumo saulės elektrines gali įsirengti įmonės nėra. Tačiau, jei įmonė nori naudotis gaminančio vartotojo modeliu ir dvipuse apskaita, tuomet juridinio asmens saulės jėgainės pajėgumai turi neviršyti 100 kW: „Pajėgumų įsirengimą riboja ir finansai – jei įmonė nori įsirengti megavatinę jėgainę, ji kainuos milijoną eurų, ne mažiau. Tai sau gali leisti tik ne daug įmonių. Bet kelias tokias įmones Lietuvoje žinau, kurios numato įsirengti megavatines jėgaines.“

Saulės elektrinė „Viking Malt“
© „Viking Malt“ nuotr.
Saulės elektrinė „Viking Malt“

Įmonės gali naudotis keliais modeliais

V. Mačiulis tikina, jog Lietuvoje įmonės, turinčios saulės elektrines, gali naudotis keliais modeliais. Jei juridinis asmuo įsirengia saulės jėgainę iki 100 kW, jis be jokių kliūčių gali naudotis gaminančio vartotojo modeliu. Bet jei įmonei elektros reikia tikrai daug, ji ją turi sunaudoti iš karto: „Jei įmonė pasistato galingesnę elektrinę nei 100 kW, tuomet ji jau turi viską, ką pagamina, sunaudoti iškart“, – sako pašnekovas.

Palyginus su fiziniu asmeniu, papildomų reikalavimų juridiniam asmeniui, norinčiam tapti gaminančiu vartotoju, nėra. Tačiau V. Mačiulis pabrėžia, jog juridinis asmuo turi turėti priežiūros inspektorių, kurį įmonė jau turėtų nusisamdyti. Pašnekovas sako, jog kartais tokioms įmonėms gali kilti sunkumų su jėgainių statybų leidimais.

ESCO“ modelis ypač populiarus JAV. Jis įmonėms taikomas ir Lietuvoje. V. Mačiulis pasakoja, jog šio modelio esmė ta, jog saulės jėgainę pastato investuotojas ir jos pagamintą elektrą pigiau parduoda norinčioms pirkti įmonėms, mokykloms ar ligoninėms: „Investuotojas turi būti stiprus, kuris tikrai gali numušti jėgainės įrengimo kainą. Pavyzdžiui, jeigu mes skaičiuojame, kad žmogui kainuoja 1 kW saulės elektrinę įsirengti maždaug už 1000 eurų, tai investuotojas geba 1 kW elektrinę įrengti ir už 650 eurų.“

V. Mačiulis pasakoja, jog besinaudojantys „ESCO“ modeliu, iš investuotojo elektrą perka mažesne kaina. Be to, šio modelio investuotojai paprastai nesivaiko greito atsipirkimo: „Tokio modelio investuotojai geriau garantuotai palauks atsipirkimo per 12 metų, nei skubės ir lauks atsipirkimo per 6-erius metus.“


www.DELFI.lt
6